Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje atidaroma dailininko Vytauto Kasiulio paroda „Skandinaviški etiudai“. Paroda, kurią sudaro išimtinai skandinaviškos tematikos V.Kasiulio kūriniai, siekiama pristatyti nedidelius tapybos ciklus, kuriais dailininkas perteikia jį užbūrusius, spalvingus ir kartu pasakiškus Skandinavijos motyvus.
KELIOS ATLIKIMO TECHNIKOS
Vasario 9 dieną 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaroma dailininko Vytauto Kasiulio paroda „Skandinaviški etiudai“ iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Parodos kuratorė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.
Parodoje galima pamatyti etnografinį Stokholmo Skanseną, Tivolio parką Kopenhagoje, Danijos sostinės karališkųjų rūmų sargybinius ir kitus V.Kasiulį užbūrusius pasakiškus motyvus. Kūriniuose sumaniai dera kelios atlikimo technikos: tapymas pastele, akvarele, guašu, spalvinę gamą paįvairinant vaivorykštiniais atspalviais. Su grafine kūryba supažindina originalios dailininko afišos, sukurtos litografijos ir linoraižinio technikomis.
Parodoje eksponuojami V.Kasiulio kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje. Juos testamentu Lietuvai padovanojo dailininko našlė Bronė Kasiulienė, perdavė Paryžiuje gyvenantis sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis. Dailininko sukurtas afišas Vytauto Kasiulio dailės muziejui padovanojo pietų Švedijos lietuvių bendruomenės atstovas Šarūnas Blinstrubas (Helsingborgas).
Dailininkas V.Kasiulis pelnytai laikomas vienu įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų. Kūrėjo šlovės laiku laikomas 6-asis dešimtmetis. Tuo metu V.Kasiulio paveikslus pirko Prancūzijoje, Amerikoje, ten labai padėjo lietuvių išeivijos menininkai. Ryškus prancūziškas V.Kasiulio debiutas tapo savotišku tramplinu į platesnį pripažinimą, išpopuliarino menininką ir Šiaurės šalyse.
KŪRĖ ŠVEDIJOS GERBĖJAMS
Naujas posūkis V.Kasiulio karjeroje įvyko susipažinus su buvusiu bankininku Sture Andersonu, kuris buvo vienos iš didžiausių privačių meno kolekcijų Švedijoje savininkas, tikras meno aristokratas. Pirmosios V.Kasiulio parodos Švedijoje surengtos 1954 m. Malmėje, Landskrūnoje, Borstahusene, o pats menininkas Švedijoje viešėjo 1956 m. Tuo metu čia sukurtus linoraižinius, litografijas vėliau eksponavo parodoje Stokholme (1957). Kopenhagoje, Šarlotenborgo rūmuose, V. Kasiulio kūriniai buvo eksponuoti 1959-aisiais, 1961 m. surengta litografijų paroda Erebru. 1969 m. dvidešimties metų pažinties tarp galerijos savininko ir menininko proga surengtoje parodoje buvo demonstruojami net 72 V.Kasiulio darbai.
Nuo 6-ojo dešimtmečio pradžios iki 7-ojo dešimtmečio pabaigos V.Kasiulis kūrė išimtinai Švedijos gerbėjams. Dailininkas rinkosi atpažįstamus gamtos motyvus, paįvairinančius jo kūrybinį palikimą, nepasižymintį didele peizažų įvairove. Vaizdavo tipišką, ramų, „švedišką“ kraštovaizdį, uolėtas pakrantes, trobesius ir bažnyčias, daugiafigūres žvejybos, lauko darbų scenas. Panašios figūrinės kompozicijos vėl išgyveno savotišką renesansą, 6-7 deš. buvo graibstyte graibstomos švedų dailės mėgėjų.
Paroda „Skandinaviški etiudai“ Chaimo Frenkelio viloje veiks iki gegužės 1-osios.
Parengta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus informaciją.
Užpelkis
( 2016-02-10 )
Vyt. Kasiulis labai prastas dailininkas. Kai kurios darbus nutapė net jo žmona Bronytė, kuri turėjo komercinę gyslelę ir eksploatavo savo vyrą. Vilniuje yra jo vardo muziejus, bet vardas čia buvo tik kaip „padažas“ po kuriuo įvykdytas eilinis „vilnietiškas“ pinigų įsisavinimas – kokių 12 mln. litų pasidalinimas tarp projektavimo ir statybos firmų. O vardas tiko, nes pagal galiojančią konjunktūrą asmuo turi būti „išeivis, pasitraukęs į Vakarus nuo sovietinių okupantų“. Gudaitis, Gečas, Savickas, Švažas muziejų neturi, o kažkoks Kasiulis – turi.