images_phocagallery_3997_liepo_kran_1509_1v_e01_xxx

LIEPOJA ŽENGIA PRIE VANDENS://KRANTINĖS KONKURSĄ LAIMĖJO „STALO“ IDĖJA

Kol Kaunas nuo upių paniškai slepiasi už milžiniškų betono dambų, o Vilnius vis dar trypčioja prie Neries, latvių Liepoja drąsiai imasi prieigų prie vandens. Vos pasistačiusi „Didžiojo gintaro“ (lat. Lielais Dzintars) koncertų salę, ji greta numatė šiuolaikišką poilsio krantinę. Ką tik paskelbti surengto tarptautinio Trijų tiltų krantinės architektūros idėjų konkurso nugalėtojai, kurių idėjos turėtų ne tik miestą priartinti prie vandens, bet ir padėti Liepojai susigrąžinti Baltijos kurorto titulą.

IŠNAUDOS VANDENS POTENCIALĄ

Prie Baltijos įsikūręs 82.000 gyventojų Latvijos miestas neabejoja, kad išnaudoti vandens teikiamą potencialą visuomeniniais tikslais ne tik galima, bet ir būtina. Tuo įsitikino ir kai kurie lietuviai, šiltuoju metų laiku nuolat lankantys šį ambicijų vis labiau neslepiantį bei iš sovietmečio sąstingio jau kylantį Latvijos miestą.

Pradėjęs planingai tvarkyti kanalo krantinę, jis ką tik pasistatė ryškų šiuolaikinės architektūros vietoženklį – cilindro pavidalo „Didžiojo gintaro“  koncertų salę (arch. Volcker Ginke), tačiau tuo neketina apsiriboti. Miesto valdžia jau parengė kitą urbanistinį žingsnį gaivinant visuomeninį gyvenimą prie vandens – idėją poilsio krantinės tarp 3 kanalo tiltų. Nuo gyvosios muzikos klubo „Fontaine Palace“ ir „Didžiojo gintaro“ koncertų salės planuojama poilsio krantinė tęsis pro viešbutį „Linava Hotel“ ir galiausiai kanalą kirs ties senuoju nebeveikiančiu geležinkelio tiltu. Poilsio krantinės pabaiga numatytame Žirgų salos parke. Manoma, kad už kelių ar keliolikos metų ji taps viena svarbiausių miestiečių bei turistų laisvalaikio praleidimo vietų trečiajame Latvijos mieste, o gal – ir visoje Latvijos pakrantėje.

VERTINO TARPTAUTINĖ KOMISIJA

Kartu su panašių konkursų organizatoriais HMMD surengtas tarptautinis Liepojos trijų tiltų krantinės architektūros idėjų konkursas turėjo pasiūlyti būdą Latvijos miesto visuomeninį gyvenimą dar labiau priartinti prie vandens, o taip pat – surasti architektūrinę jungtį seno su nauja. Mat kanalo pakrantėje stovi keletas miesto istorinės architektūros objektų. Konkursinė užduotis apėmė 4 skirtingas funkcines programas – restorano-kavinės, naktinio klubo-baro, parodų erdvės-konferencijų salės ir konkurso dalyvių siūlomo turistų traukos objekto. Kaip skelbia konkurso organizatoriai, dalyvių pateikti pasiūlymai nustebino plačiu architektūros idėjų spektru.

Liepojos trijų tiltų krantinės architektūros idėjų konkursui patektus darbus vertino autoritetinga komisija: A.Martinez (Didžioji Britanija), A.Schwartz (JAV). A.E.Rauchut (Latvija), A.McKee (Prancūzija), C.M. Guimarães (Portugalija), C.Anderson (Prancūzija), G.Swaribathoro (Honkongas), G.H.Hoang (Prancūzija), M.Too (Singapūras), P.H.Baudart (Prancūzija), Si.McGown (JAV). Šios tarptautinės komisijos sprendimu apdovanoti darbai išpildė konkurso iškeltas užduotis, tačiau pasiūlė ir skirtingus patrauklius poilsio krantinės plėtros scenarijus. Jie taip pat atskleidė gana plačias krantinės galimybes patraukti tiek vietinius gyventojus, tiek ir į Liepoją atvykstančius turistus.

SURADO TINKAMĄ KONCEPCIJĄ

Vertinimo komisijos sprendimu, 1-oji vieta ir 3.000 JAV dolerių (beveik 3.000 eurų) premija paskirta architektams Sun Yu ir Zhao Xue. Nugalėtojų konkursinis darbas pasižymi aiškia struktūra – pasiūlyta milžiniško stalo pavidalo konstrukciją, kuri padėtų plėtoti reikiamas funkcijas jos viršuje, apačioje bei greta. Šis gatvės ir vandens ribojamas architektūrinis „stalas“ taip pat padėtų suvaldyti vietos mastelį. Projektinį pasiūlymą architektūriškai suartikuliuoja jame reguliariai įkomponuoti geometriniai tūriai, o šio urbanistinio elemento viršus – kone ideali vieta įrengti viešą terasą. Konkurso vertinimo komisija atsižvelgė ir į tai, jog pasiūlytas architektūrinis-urbanistinis sprendimas lestų ne tik originaliai suderinti programos laikinąsias bei nuolatines funkcijas, o taip pat – tiktų statybą dalinant etapais ar pradėtą architektūrinę kompoziciją sugalvojus krantine pratęsti toliau.

2-osios vietos laimėtojai – architektai Ka Leung Yuen ir Sze Kwan Wan – pasitelkė arkos motyvą. Šio konkursinio darbo autoriai pastebėjo, jog pastaroji architektūrinė forma architektūriškai jungia, tačiau ir leidžia pabrėžti autonomiją. Toks arkos universalumas suteiktų galimybę išplėtoti reikiamas viešąsias funkcijas priderinant tam reikalingą medžiagą bei apvalkalą.

3-čiają vietą laimėjęs Pablo Rodríguez Parada, projekte originaliai derino taisyklingą miesto struktūrą su netaisyklingą pakrantę. Tai jam pavyko sugretinus dvi skirtingas tipologijas – visuomeninės aikštės ir rekreacinio parko, tarp kurių įkomponavo programai išpildyti reikalingus statinius. Pirmoji numatytą prie gatvės, o antrasis, pagal sumanymą, būtų organiškai „išaugtas“ iš kanalo pakrantės.

LATVIAI RODO PAVYZDĮ KAIMYNAMS

Liepojos Trijų tiltų krantinės konkurse taip pat paskirtos 6 paskatinamosios premijos, kurių nusipelnė James Ferello ir Connor Brindza; Jeffrey A. Pinheiro ir Derek Zero; Ericka Song; Sherif Sugiyama, Sherif Sugiyama ir Wilson Kessel; KOHKI HIRANUMA; Iryna Volynets ir Mary Protsyk.

Latviai tiki, jog atnaujinta ir patrauklia poilsio vieta paversta 3 tiltų krantinė Liepojai padės susigrąžinti sovietmečiu prarastą Baltijos kurorto vardą. Šį sumanymą įgyvendinti ir idėją „patikrinti“ manoma per 5-6 metus.

Žvelgiant su kokiu entuziazmu ir išmanymu kaimynai imasi miesto tvarkymo darbų, priežasčių abejoti šiais planais kol kas nėra. Reikėtų paminėti, jog miesto gaivinimo pasitelkiant vandenį strategija įgyvendinama pavyzdingai – ryžtingai, nuosekliai. Ko akivaizdžiai trūksta mūsų didiesiems miestams. Tame pačiame klimate gyvenantys latviai, planuodami miestą ir jo visuomeninį gyvenimą, nebijo ir svyruojančio vandens lygio, nei dažnų darganų ar trumpo vasaros sezono. Mūsų architektūrinius konkursus lydintys nuolatiniai skandalai ar iš po stalo ištraukiami milijoninės vertės projektai greičiausia byloja, jog nepriaugome ir prie demokratiško, nesuinteresuoto mąstymo, kuris būtinas galvojat apie miestų ateitį, pilnavertį visuomeninį gyvenimą, jaukią ir saugią aplinką.

Parengta naudojantis HMMD informacija.

Komentarai

  1. net latviai mus lenkia. liksim su betonu ant upes kranto vieni

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Žemųjų Šančių bendruomenė

BULDOZERIAI SUSTABDYTI: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

2021 balandžio 154 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė apie Kauno savivaldybės užsakymu palei Nemuną Šančiuose „Kauno tiltų“ projektuojamą užmiesčio tipo gatvę. Šiam sovietmečio laikus primenančiam sumanymui smarkiai prieštarauja tiek Šančių

Smiltynės perkėla

REKONSTRUOS SMILTYNĖS KRANTINĘ: Keltų eismas nenutrūks

2021 balandžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo pavasario pradedama etapais rekonstruoti prastos būklės senosios perkėlos krantinę Smiltynėje, prie kurios švartuojami AB Smiltynės perkėlos keltai, užtikrinantys susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.

Sustabdyti buldozerių intervenciją į trapią Žemųjų Šančių krantinę pavyko dėka aktyvios vietos bendruomenės, kuri žada pati imtis gatvės projektavimo iniciatyvos. Nuotrauka: Žemųjų Šančių bendruomenės.

LAIMĖS DIENĄ – ŠLOVINS ASFALTĄ: Šančiai modeliuos Mylmero krantinę patys!

2021 kovo 1934 KomentaraiAudrys Karalius

Ilgą laiką ramų ir romantišką gyvenimą ant Nemuno kranto savinęsis Šančių rajonas, pakviestas grąžinti skolą Kauno miestui. Natūra. Kovo 20-ąją Kaunas pompastiškai švęs, tratant būgnams,

Vilniaus elingas

VILNIUS GRĮŽTA PRIE UPĖS: Planuojama atkurti istorinį Neries elingą

2021 kovo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto taryba svarstymui komitetuose priėmė Neries krantinėje, T.Kosčiuškos gatvėje, esančio valčių elingo projekto vystymo koncepciją. Istorinio Vilniaus statinio atkūrimo darbai būtų atliekami lygiagrečiai su

Šventosios uostas

ATSTATYS ŠVENTOSIOS UOSTĄ: Įtraukė į Vyriausybės įgyvendinimo programą

2021 kovo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios

Kauno Šančių rajoną nuo Nemuno planuojama ciniškai atkirsti gatve. Nemuno krantinės gatvės techninis darbo projektas (AB „Kauno tiltai“).

BULDOZERIŲ INVAZIJA: Šančiai nuo Nemuno atkirtinėjami it sovietmečiu

2021 kovo 1010 KomentarųAlmantas Bružas

Vos prieš dvejus metus Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė ryžtingai susikibo už rankų bei surengė eitynes „Nemuno kelias“ ir taip ne tik atkreipė dėmesį į demokratijos

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Pajamoms ir pelnui augti pandemija nesutrukdė

2021 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl pandemijos sukeltų iššūkių kritimo nefiksuoja, priešingai – augo tiek pajamos, tiek pelnas. Išskirtiniai uosto krovinių apyvartos ir finansiniai

Bergeno pakrantės parkas (arch. „White Arkitekter“). Pav.: „Aesthetica Studijos“.

PARKAS AKVAFILAMS: Norvegijos miesto pakrantė generuos vandens patirtis

2020 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vasarą architektūros konkursą laimėjusi britų firma „White Arkitekter“ šiaurietiškoje Norvegijoje projektuoja pakrantės parką. Pagrindinis kuriamos naujos Bergeno viešosios erdvės elementas – vanduo – itin svarbus

Sūduvis

‚SŪDUVIS“ BUS IŠSAUGOTAS: Unikalus karinis laivas perduodamas muziejui

2020 gruodžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Nepaisant uostamiestyje kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog dalis dešinės Danės upės krantinės prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų įtraukta į panaudai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

LAIVYBA PAJŪRIO REGIONE: 55 km vidaus vandenų kelių – valstybinis statusas

2020 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės

Pilaitės baseinas (arch. „Tiksli forma“)

PILAITĖ TURĖS BASEINĄ: Vilniuje planuojamas dar vienas sveikatingumo kompleksas

2020 spalio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinė suplanavo dar vieną baseiną. Jau po poros metų vandens sportui bei pramogoms skirtas statinys su treniruočių salėmis bei pirtimis turėtų pakviesti lankytojus nūnai sparčiai

Žemosios Fredos kvartalas

ŽEMOSIOS FREDOS SUGRĮŽIMAS: Pristatomas naujojo rajono 1-ojo etapo projektas

2020 spalio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Apie merdinčios Žemosios Fredos urbanistinę plėtrą Kaune kalbama jau bent du dešimtmečius. Tačiau privatus kapitalas čia drąsiau čia ėmė jaustis tik kairiajame Nemuno krante  sumanius  statyti M.K.Čiurlionio

Neris

KRANTINĖS PROJEKTAS PASENO: Tobulins Vilniaus Neries kairiojo kranto sprendimus

2020 rugsėjo 142 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė kritiškai įvertino parengtą Neries kairiosios krantinės rekonstrukcijos projektą ir nusprendė jį tobulinti. Bus išsaugota daugiau medžių, įrengti geresni pėsčiųjų ir dviračių takai,

3D upė Indonezijoje

3D UPĖ DŽAKARTOJE: Kelia nuotaiką, bet primena apie Indonezijos ekologines problemas

2020 rugsėjo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Indonezijos sostinė Džakarta – vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje. Ne veltui daugelis šio daugiamilijoninio metropolio gyventojų kaukes dėvi nuolat, jo upės labiau panašios į nuotekų

Milena Pirštelienė

SAPNŲ VANDENYNAI: M.Pirštelienės personalinė keramikos paroda „Vanduo“

2020 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaroma 5-osios Vilniaus keramikos meno bienalės pagrindinės prof. Liudviko Strolio premijos laureatės Milenos Pirštelienės personalinė paroda „Vanduo“. Žiūrovams tai proga

Rummu karjeras

APOKALIPTINĖ ESTIJA: Apleistas Rumu karjeras bandys tapti industriniu parku

2020 rugpjūčio 191 KomentarasAlmantas Bružas

Rumu miestelio reputacija  Estijoje prasta – jame sovietmečiu veikė darbo kalėjimas, kurio gyventojai ilgus dešimtmečius lenkė nugaras gretimose kalkakmenio kasyklose. Nepriklausomybės metais vandeniui užtvindžius karjerą, susikūrė

Plūduriuojanti saulės jėgainė

NEBIJO EKSPERIMENTUOTI: Kruonyje išbandys plūduriuojančią saulės jėgainę

2020 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Lietuviai šioje srityje taip pat sparčiai žengia į priekį, vystydami įvairius projektus. Vienas jų – plūduriuojanti

Bražuolės užtvanka

IŠLAISVINS PIRMĄJĄ UPĘ: Gamtosaugos tikslais ardoma Bražuolės užtvanka

2020 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Bražuolės užtvanka Neries regioniniame parke bus pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuota užtvanka. Ji ardoma gamtiniu požiūriu svarbios upės laisvai tėkmei atkurti. Europoje pastaraisiais metais gamtosaugos

keltas

PRIIMS DIDESNIUS KELTUS: Klaipėdos centriniame terminale švartuosis 230 m ilgio laivai

2020 liepos 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus. Kaip

"Raketa"

LEGENDINĖS KELIONĖS SUGRĮŽTA: „Raketa“ jau raižo Nemuno bangas

2020 birželio 12 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš metus po ilgos pertraukos į Nemuną buvo iškilmingai nuleistas keleivinis kateris „Raketa“, tačiau pernai leidimo plukdyti keleivius jis taip ir negavo. Į vandenį laivą

Memelio miestas

POINDUSTRINĖ KLAIPĖDA: Memelio miesto detalųjį planą svarstys internetu

2020 gegužės 181 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdoje parengtas per 16 ha poindustrinės teritorijos tarp Danės upės žiogių ir Kuršių marių užstatymo projektas. Šios kadaise viešojo gyvenimo centru mieste buvusios teritorijos detaliojo

Laisvės al. fontanas

PATOBULINO LAISVĖS AL. FONTANĄ: Groja, šoka ir leidžia miglos debesis

2020 gegužės 114 KomentaraiPILOTAS.LT

Po pusantrų metų trukusios rekonstrukcijos Kaune vėl veikia Laisvės alėjos simboliu tapęs fontanas. Nors sentimentus kelianti jo išvaizda iš pažiūros liko ta pati, tačiau įrenginys

Valčių prieplauka

ŽVEJAMS IR KITIEMS POILSIAUTOJAMS: 27 naujos valčių nuleidimo vietos

2020 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos žvejai mėgėjai ir kiti poilsiautojai nuo šiol gali nemokamai naudotis naujai įrengtomis 27 valčių nuleidimo vietomis, įrengtomis 12 šalies savivaldybių. planuojama įrengti dar per

Cristina Iglesias

ŠIUOLAIKINIO MIESTO SKULPTORĖ: Britai apdovanojo už integralias urbanistines skulptūras

2020 sausio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Londono Karališkoji dailės akademija už skulptūras viešosiose erdvėse Architektūros premija apdovanojo vieną įdomiausių šiuolaikinių miesto skulptorių Cristiną Iglesias (Cristina Iglesias). Per pastaruosius metus įvairiose Europos

dirbtinė sala

PLŪDURIUOJA IR VALO: Lietuvių mokslininkų dirbtinės salos tarnauja ekologijai

2020 sausio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto ir Kuršių nerijos nacionalinio parko mokslininkai Kuršių mariose vykdo dirbtinių salų eksperimentą. Stebima kaip ties Gintaro įlanka plūduriuojančios salos padeda