HELSINKIO GUGGENHEIMAS:// PAVILJONŲ IR BOKŠTO KOMPOZICIJA ŠLOVINA DEMOKRATIJĄ

Helsinkio Guggenheimo muziejaus konkursą laimėjo tarptautiniu mastu nežinoma architektūros firma „Moreau Kusunoki Architektes“ iš Prancūzijos. Vos prieš kelerius metus savo projektinę veiklą pradėję prestižinio konkurso nugalėtojai nurungė daugiau nei 1.700 architektūrinių kolektyvų iš viso pasaulio. Muziejui jie pasiūlė ne paveikų ikonišką tūrį, bet paviljonų ir aikščių architektūrinę kompoziciją, kuri savotiškai atspindi patį šio konkurso demokratiškumą.

FINALE VARŽĖSI 6 KONCEPCIJOS

PILOTAS.LT jau aprašė Helsinkio Guggenheimo muziejaus architektūros idėjų konkursą, kuris architektūrinėje visuomenėje sukėlė tikrą furorą – jo pirmajam etapui buvo pateikta net 1.715 projektinių pasiūlymų iš 77 pasaulio šalių. Autoritetinga tarptautinė vertinimo komisija praėjusių metų gruodį iš jų išrinko 6 pasiūlymus, kurių autoriai juos išplėtojo finaliniam etapui.

Finaliniame etape dalyvavo „agps.architecture ltd.“ (Šveicarija/JAV), „Asif Khan Ltd“ (Didžioji Britanija), „Fake Industries Architectural Agonism“ (JAV/Ispanija/Australija), „haascookzemmrich STUDIO2050“ (Vokietija), „Moreau Kusunoki“ (Prancūzija), „SMAR – Fer Jemez“ (Ispanija/Australija). Reikia pastebėti, jog šiame etape architektūrinių kompanijų pavadinimai buvo žinomi, tačiau konkrečių projektų autorius vis dar slėpė kodiniai pavadinimai.

NUGALĖTOJAI ŽVELGĖ KONTEKSTUALIAI

Solomono R. Guggenheimo fondas ką tik paskelbė, jog 1-ąją vietą ir 100.000 eurų premiją nutarta paskirti vos prieš 4 metus Prancūzijoje įkurtai architektūros firmai „Moreau Kusunoki Architektes“. Kitiems 5 konkurso finalinio etapo dalyviams bus paskirtos premijos po 55.000 eurų. Beje, anonimišką konkursą vertino 11 autoritetingų žiuri narių komisija, tarp kurių buvo J.Gang („Studio Gang“), Y.Tsukamoto („Atelier Bow-Wow“) ir kiti.

Pagal nugalėtojų iš Prancūzijos sumanymą, Helsinkio Guggenheimo muziejų sudarys 9 žemi tūriai ir virš jų it savotiškas švyturys kyšantis bokštas. Jų parengtos architektūrinės koncepcijos pagrindas – aplink vidinę gatvelę laisvai suprojektuoti tamsūs paviljonai bei erdvės. Prancūzų architektai taip pat pabandė pažvelgti kontekstualiai. Pastato eksterjerui jie parinko stiklą bei tradicinę apdailos medžiagą Skandinavijoje – medį. Nors prancūzų architektai nepasiūlė ikoniškos architektūros kompozicijos, jie itin sklandžiai išsprendė ryšius bei numatė naują – pėsčiųjų tilto – jungtį su gretimu parku.

Beje, vertinimo komisija pažymėjo nugalėtojų darbo eleganciją, jautrumą ir aikškumą ir pavadino jį „Menu mieste“.

GALĖTŲ TAPTI LŪŽIO TAŠKU

Didelė tikimybė, jog šis Guggenheimo muziejaus konkurso laimėtojų projektas liks nerealizuotas – Helsinkis statybai kol kas nepritaria. Šiek tiek abejonių kelia ir išrinktos koncepcijos architektūrinis išskirtinumas. Tačiau šis muziejaus konkursas skatina atkreipti dėmesį į kelis neįprastus panašių konkursų aspektus.

Pirmiausia, Helsinkio konkursas vaizdžiai parodo, jog ir Solomono R.Guggenheimo fondą galima privesti žaisti pagal demokratiškos architektūros taisykles. Mat, konkursas šįkart atvėrė galimybę laimėti ne vien Zahai Hadid ar Frankui Gehry‘iui, bet ir žymiai kuklesniems projektuotojams, toli gražu nepretenduojantiems į starchitects titulą. Išskirtine proga tapti Guggenheimo muziejaus autoriumi susiviliojo net 1.715 architektūrinių kolektyvų iš viso pasaulio. Kaip matyti iš konkurso rezultatų, ne veltui – firma „Moreau Kusunoki“ iki šiol žinoma išimtinai Prancūzijoje.

Konkursas galėtų tapti ir tam tikru lūžio tašku, žyminčiu pasaulio architektūros elito saulėlydžio pradžią, nes būtent Guggenheimo muziejai ypač prisidėjo prie jų mito kūrimo. Deja, dėl laimėjusio projekto architektūrinio ikoniškumo stokos šio lūžio greičiausia dar teks palaukti.