Daugiau nei 10 metų aptariamo povandeninio tunelio tarp Talino ir Helsinkio idėja tampa vis realesnė. ES savo rekomendacijas šiam projektui turi patekti jau gegužės 7-ąją. Po Baltijos jūra piešiamas pastarasis tunelis būtų tąsa greitojo geležinkelio vėžės „Rail Baltica“, kuri sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Skaičiuojama, kad tunelis po Baltijos jūra tarp Talino ir Helsinkio atsieitų apie 16 milijardų eurų. Jis giliausiai nusileistų į 215 m gylį, matuojant nuo jūros lygio. Kelionė 92 km ilgio inžineriniu statiniu truktų 30 min. ar vos 20 min. – žymiai trumpiau nei nuo 1 val. 40 min. iki 2 val. trunkantis plaukimas keltu ar laivu.
Manoma, kad apie 40 proc. statybų kaštų galėtų padengti ES, o likusi suma būtų gauta bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams. Tunelio tarp Talino ir Helsinkio statybos galėtų prasidėti 2025 metais, tačiau dar reikia diskusijų bei nuodugnesnių tyrimų.
Dėl povandeninio tunelio Suomija bei kitos Skandinavijos šalys iš Estijos (ar net Latvijos bei Lietuvos) būtų tiesiog ranka pasiekiamos. Tačiau tunelis būtų labai naudingas ir Suomijai, mat ši šalis taptų mažiau priklausoma nuo jūrų transporto. Teigiama, kad per dieną tuneliu galėtų pravažiuoti 31 krovininis ir 40 keleivinių traukinių, o kelionė į vieną pusę galėtų kainuoti 18 Eur. Tai būtų galima būtų patikrinti jau 2030-aisiais.
Parengta pagal „FinEst link“ ir PILOTAS.LT informaciją.
Pav.: „FinEst link“.