Kaip praneša Kultūros vertybių departamentas (KPD), valstybės saugomų objektų sąrašas pasipildė nekilnojamojo kultūros paveldo 3 objektais. Tokiais paskelbti Varėnos rajone esančios Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ sieninė tapyba (dail. B.Žilytė, A.Steponavičius), Baltadvario piliavietė Molėtų rajone ir Marijampolės karinio miestelio maniežas.
KŪRYBINĖ LAISVĖ PRIEŠ CENZŪRĄ
Naujųjų Valkininkų „Pušelės“ sanatorijos sienų tapyba yra labai svarbus vienas kitą papildančių menininkų dueto bendradarbiavimo ir kūrybinės laisvės įtvirtinimo prieš sovietinę cenzūrą bei viešųjų erdvių meno reglamentavimą pavyzdys. Sienų tapybą sintetinės temperos technika 1969–1972 metais sukūrė žinomi Lietuvos menininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius. KPD teigimu, šis originalios spalvinės ir plastinės raiškos darbas, kuriame savitai persipina lietuvių liaudies ir modernizmo dailės principai, yra vienas iš vertingiausių ir novatoriškiausių 7–8 dešimtmečio lietuvių monumentaliosios dekoratyvinės tapybos kūrinių. 12 kompozicijų užima apie 110 m² plotą. Tapybą galima apžiūrėti tik iš arti, todėl ji yra sukomponuota montažiniu atskirų kadrų (paveikslo – lango) principu.
KUNIGAIKŠČIŲ GIEDRAIČIŲ TĖVONIJA
Valstybės saugomais taip pat paskelbti Baltadvario įtvirtintos dvaro sodybos fragmentai, esantys Molėtų rajone, Videniškių seniūnijoje. Jie yra reikšmingi kaip kunigaikščių Giedraičių tėvonija.
Mūrinė Baltadvario pilis buvo statyta XVI a. iš Švedijos pakviestų meistrų kaip bastioninė ir rezidencinė pilis Vilniaus vietininko Mato Giedraičio ir jo sūnaus Mstislavlio vaivados Martyno Giedraičio lėšomis. Pastatytas dvaras-pilis saugojo senąjį kelią Vilnius-Ryga. Jo rūmai buvo įrengti prabangiai, su auksine sale ir gražiu sodu. XVII a. dvarą įsigijo J.G.Pliateris ir jį užrašė Vilniaus vienuoliams misionieriams.
XIX a. caro valdžiai uždarius vienuolyną, pilis po truputį virto griuvėsiais. Baltadvaris ateityje gali būti sutvarkytas kaip turistų traukos centras.
IŠLIKO UNIKALUS MEDINIS KONSTRUKTYVAS
Valstybės saugomu paskelbtas Marijampolės karinio miestelio maniežo pastatas statytas XIX a. pabaigoje carinės Rusijos kariniame miestelyje. 1919 m. jame buvo pradėtas formuoti Lietuvos kariuomenės pirmasis pėstininkų pulkas, o 1923-1940 m. čia įsikūrė devintasis Lietuvos kariuomenės kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulkas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, juo naudojosi Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas.
Maniežas ypatingai vertingas architektūriniu požiūriu – turi išlikusią unikalią medinę, sukabintą metaliniais elementais stogo konstrukciją.
Naujųjų Valkininkų sanatorijos „Pušelė“ , Baltadvario piliavietės ir Marijampolės karinio miestelio maniežosavininkai nuo šiol gali pretenduoti į valstybės finansinę paramą paveldo tvarkybos darbams.
Parengta pagal KPD informaciją.
REDAKCIJOS PASTABA: atsiprašome gerb.skaitytojo, kad dėl techninių priežaščių laikinai nėra galimybės komentuoti PILOTAS.LT straipsnių. Prašytume pasidalinti nuomone facebukiniame PILOTE.