DAUGIAU KULTŪROS VERTYBIŲ: Sąrašą papildė ir Nacionalinis operos ir baleto teatras

Kultūros vertybių registrą pernai papildė nemažai naujų kultūros paveldo objektų. Į Kultūros vertybių registrą įrašyta beveik 700 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tarp kurių ir laiką pralenkęs architektės Elenos Nijolės Bučiūtės naujojo architektūros paveldo šedevras – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Vilniuje.

Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos, 6 sudarytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos iš viso apsvarstė 747 apskaitos dokumentus dėl nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams apsaugos suteikimo, jos netaikymo ar duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimo. Kultūros vertybių registro duomenimis, 2021 m. apsauga buvo suteikta ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti 153 nekilnojamieji kultūros paveldo objektai, 541 nekilnojamajam kultūros paveldo objektui patikslinti apskaitos duomenys, o 53 nekilnojamiems kultūros paveldo objektams apsauga panaikinta.
Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijoje 2021 m. buvo apsvarstyta 840 kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų (Registruojamų Kultūros vertybių registre kilnojamųjų kultūros vertybių duomenų formų) dėl duomenų tikslinimo ir naujai siūlomų kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais 2021 m. į Kultūros vertybių registrą įrašytos 507 pavienės ir kompleksinės kilnojamosios kultūros vertybės.
Iš viso į Kultūros vertybių registrą praėjusiais metais įrašyti 660 (kilnojamųjų ir nekilnojamųjų) kultūros paveldo objektų.
Vienas įdomesnių ir žinomesnių objektų, kuriam 2021 m. suteikta apsauga,  – vėlyvojo modernizmo architektūros statinys – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (arch. E.N.Bučiūtė, 1963 – 1974 m.). Šis į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas yra nacionalinio reikšmingumo lygmens. Tarp apsaugą gavusių kultūros paveldo objektų: Šiaulių geležinkelio stotis ( 1871 m.), Tilmansų metalo fabriko darbininkų klubo pastato Kaune fasadas  (XIX a. pb. – XX a. pr.), Andrioniškio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių kompleksas (arch. V.Michnevičius) Andrioniškio k., Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas (XVIII a), Kėdainių geležinkelio tiltas, Žemės ūkio rūmai (architekto K.Reisonas), Ligonių kasos Kaune (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis, A.Novickis, 1938 m.), medinis J.Dereškevičiaus namas Kaune (technikas I.Gastila, 1928 m.), medinė A.Jančausko vila Kaune (arch. J.Varneckis, 1938 m.), Druskininkų sanatorijos „Pušynas“ pastatas (arch. R.A.Šilinskai, 1982 m.) ir kt.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
Titulinė nuotrauka: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (arch. E.N.Bučiūtė, 1974 m.). Foto: Norbert Tukaj.