APYSTOVOS 1940: A. IR P. STEIKŪNŲ KINOTEATRO “ROMUVA” ATIDARYMO PROGA

Liet. Verslininkų S-gos steigėjai, žymūs lietuviai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai š.m. (1940, redakcijos pastaba) balandžio mėn. 17d. 20 val. Kaune Laisvės al. 36 atidarė naują moderniškiausią kinoteatrą “ROMUVA”. Kinoteatro pastatas buvo pradėtas statyti 1939 mt. gegužės mėnesį ir šiomis dienomis, nors dar negalutinai, baigtas ir atidarytas.

Pastatas buvo numatytas užbaigti praeitų metų gruodžio mėn., bet užėjęs karas ir statybos medžiagos įvežimo ir gavimo apsunkinimas užbaigiamuosius statybos ir įrengimo darbus užtęsė iki šiam laikui.

Kinoteatras „Romuva“ savo erdvumu, moderniškumu ir originalumu pralenkia visus ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriais atvejais net ir Pabaltijo kinus. Kinoteatras, nekalbant apie jo didumą (687 vietos) ir erdvumą, ypatingai pasižymi originalumu ir aparatūros, ekrano tobulumu, pagal paskutinius šioje srityje technikos laimėjimus.

Pažiūrėjus į kinoteatrą detališkiau, štai, ką pamatysime: Visų pirma – salėje nėra balkono, nors salė ir aukšta. Todėl publika jaučia erdvę. Salės erdvumas – apie 10 kubinių metrų erdvės vienam žmogui, jei salė visai pilna. Ir tai oras nestovi vietoje, bet nuolat mašinomis ištraukiamas. Maža to – netrukus jau būsiančios įrengtos tokios mašinos, kurios papildysiančios salę ir vėsiu oru. Tai labai svarbu vasarai. Sako, net ir karščiausią dieną būsią gaivinančiai vėsu.

Antra – patogios, gana erdvios ir visose vietose minkštos sėdynės. Be to, jos taip išdėstytos, kad žiūrovai vienas kitam kuo mažiausiai užstotų: kiekviena kėdė turi skirtingą liniją ekrano link. Geras akis turintiems vietoj balkono už ložių yra vadinamoji „pakyla“, kur ne trumparegiai gali naudotis geriausiomis matymo galimybėmis už I vietos kainą.

Trečia – visa eilė specialių technikinių tobulybių, iš kurių paminėtina naujosios konstrukcijos aparatūra (ši aparatūra, technikai net ir smarkiais šuoliais tobulėjant, manoma, nepasens mažiausiai septynetą metų, nes jai galima įvairius patobulinimus įmontuoti; esant apie 100 procentų brangesnė už kitas irgi tobulas aparatūras), 2) salės akustinis įrengimas (sienos padengtos specialia akustikai reikalinga medžiaga – Lietuvos patentas – kad nebūtų jokio aido), 3) šviesos iš aparato į ekraną kritimo kampas tik apie 4-5°, kadangi nėra balkono (tuo būdu mažiausiai iškreipiamas paveikslo tikslumas). 4) speciali aparatūra reklamų fonui paįvairinti ir pačioms reklamoms patraukliau rodyti (reklamos fonas nuostabiai gražus, kintamas šviesos spalvų žaismas, pačios reklamos, kai tik būsiąs pastatytas aparatas, būsiančios keičiamos kitaip, nei iki šiol matome) ir t.t.

Be to, pradedant dar tebebaigiamais vartais ir fasadu, baigiant smulkmenomis, matome daug skoningo originalumo. Žodžiu sakant, naujo kino statytojai – Antanas ir Pertas Steikūnai – yra nepagailėję kino lankytojams patogumų ir akiai malonaus pasigrožėjimo.

Atidarymo proga buvo parodyta gana graži ir turininga  filma „Didžiosios meilės simfonija“.

Linkime p.p. Steikūnams naujoje verslo srityje geriausio pasisekimo.

(žurnalas „Verslas“, 1940 balandžio 20. Kauno Viešoji biblioteka)

KINO TEATRO „ROMUVA“ SUGRĮŽIMAS

Kino teatras „Romuva“ – vienintelis Lietuvoje veikiantis Pirmosios respublikos kino teatras. Tai, kad kino teatras išliko iki mūsų dienų – didelis Kauno visuomeninkų ir savivaldybės vadovų nuopelnas. Sunkiausi kino teatrui buvo 2009 – 2010 metai, kai verslininkas Ramūnas Šalūga, perėmęs kino teatro kontrolę, jį uždarė ir bandė dirbtinai likviduoti. Sukilo visuomenė. Judėjimas „Žmonės kavingais veidais“ aktyviomis akcijomis per pusmetį persvėrė iniciatyvą ir galiausiai kino teatras „Romuva“ buvo išgelbėtas ir atvėrė duris jau kaip Kauno savivaldybės įmonė.

Trumpas filmukas: pirmą kartą kino teatro „Romuva“ gimtadienis pažymėtas 2010 balandžio 17, gatvėje, prie užrakintų kino teatro durų.

REDAKCIJOS PASTABA: atsiprašome gerb.skaitytojo, kad dėl techninių priežaščių laikinai nėra galimybės komentuoti PILOTAS.LT straipsnių. Prašytume pasidalinti nuomone facebukiniame PILOTE.