Prancūzai ką tik su trenksmu atidarė Paryžiaus filharmoniją (Philharmonie de Paris). Šio gana ekscentriškos architektūros pastato statyboms prireikė 8 metų, per kuriuos pradinis biudžetas išaugo net 3 kartus. Naujosios Paryžiaus filharmonijos iškilmingame atidarymo koncerte dalyvavo pats Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas (Francois Hollande), tačiau projekto architekto Jeano Nouvelio jame nebuvo.
Paryžiaus šiaurės vakarinėje dalyje La Villette dekonstruktyvistiniame pramoniniame parke (Parc de la Villette, arch. B.Tschumi, 1983) pastatyta naujoji Paryžiaus filharmonija ne vien svarbus šios miesto dalies architektūros vietoženklis, bet ir Paryžiaus sostinės atsakas į įvairiose Europos bei kitų žemynų miestuose pastaruoju metu statomas šiuolaikines kultūros ir architektūros ikonas. Tai bene rimčiausias Prancūzijos sostinės bandymas išlaikyti Europos kultūros lyderės poziciją nuo garsiojo Georges Pompidou meno centro (arch. R.Rogers, R.Piano; 1977 m.) bei Prancūzijos nacionalinės bibliotekos (arch. D.Perraut, 1996) laikų. Žymaus prancūzų architekto J.Nouvelio („Ateliers Jean Nouvel“) projektinė idėja buvo pasirinkta dar 2007 metais įvykusiame architektūros idėjų konkurse.
Įspūdingų architektūros formų pastato esmė visgi slypi viduje. Tai didžiulė tačiau neįtikėtinai intymi 2.400 vietų koncertų salė su įmantriais prie pat scenos kabančiais žiūrovų balkonais. Pastarieji turėtų garantuoti klausytojams tiek puikų matomumą, tiek ir įspūdingą akustinę kokybę (akustika: „Marshall Day Acoustics“ ir „Nagata Acoustics“). Beje, abejonės dėl pastarosios ir tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių architektas J.Nouvelis atsisakė dalyvauti filharmonijos atidarymo ceremonijoje.
Prieš pat Paryžiaus filharmonijos atidarymą architektas J.Nouvelis laikraštyje „Le Monde“ išspausdino ugningą pareiškimą, kuriame tvirtino, jog ši muzikos šventovė atidaroma aiškiai per anksti, nes yra dar nepabaigta. Pasak architekto, iki šiol nėra atlikti filharmonijos koncertų salės akustiniai tyrimai. Jis taip pat pažymėjo itin prastą pastarojo kultūros projekto valdymą, kuris akivaizdžiai bereikalingai augino kaštus. Vienas žymiausių šiuolaikinių Prancūzijos architektūros kūrėjų giliai įsitikinęs, kad itin svarbų Paryžiui bei visai Prancūzijos kultūrai statinį būtina atidaryti ramiai ir tik tuomet, kai jis bus visiškai užbaigtas. Tik tuomet jis bus pasirengęs tapti Paryžiaus orkestro (Orchestre de Paris) tikraisiais namais bei priimti garsiausius pasaulio orkestrus.
Užpelkis
( 2015-01-17 )
Mums tokią architektūrą sunku suprasti. Mes labai atsilikę architektūros srityje, pas mus architektūra vis dar matuojama kvadratiniais metrais. Mes dar iš prekybcentrių epochos neišsikapstėm. Mes dar urviniai…
mnmn
( 2015-01-17 )
ikvepiantis pilietiskumo pavyzdys. musu architektams mokytis ir mokytis.
Vilius Lu
( 2015-01-16 )
Su šiuo architektu teko susitikti Procedes Chenel architektūrinio popieriaus seminare, sudarė ramaus ir išmanačio „amatą“ žmogaus įspūdį, tur būt reikėjo gerai pasistengti, kad jį išvesti į viešus debatus su užsakovais ir politikais
JPN
( 2015-01-16 )
O kur Lietuvos atsakas? Na ,galbūt Compensa ir Gariūnų koncertinės salės? O kaip gali biudžetinio objekto statybos kaina išaugti tris kartus? O kaip viešieji pirkimai,euroagentūrų patikra, techreglamentai.kur svarbiausia- kas parašyta techspecifikacijose,o ne kas nubraižyta brėžiniuose? Ak tiesa,teko kažkur skaityti,kad Prancūzija turi architektūros įstatymą ,kur parašyta,kad architektūra-tai viešasis interesas….