Žengtas dar vienas žingsnis, artinantis sprendimą 1919-1940 metų Kaunui suteikti Europos paveldo ženklą. Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių pateiktas 36-ias paraiškas iš kurių rekomendavo 16. Tarp pretendentų į šį ženklą greta 1919-1940 metų Kauno yra ir 1569 metų Liublino unija, davusi pradžią abiejų tautų respublikai.
PILOTAS.LT jau rašė apie antrojo šalies miesto pastangas 1919-1940 metų Kaunui suteikti Europos paveldo ženklą. Tarptautinė ekspertų grupė po ilgų svarstymų neseniai parengė ataskaitą, rekomenduojančią Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų bei objektų. Tarp pastarųjų – ir Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. Tarp atrinktųjų pateko 3 Lenkijos, po 2 Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos, po vieną – Graikijos, Italijos, Slovėnijos, Vengrijos vietos ar objektai. Beje, net dvi Lenkijos paraiškos tiesiogiai liečia Lietuvą. Ji pasiūlė šį ženklą suteikti Liublino unijai: pagal 1569 metais pasirašytą pastarąją sutartį atskiros Lenkijos ir Lietuvos (LDK) valstybės tapo viena – Abiejų tautų valstybe. Siūloma Europos paveldo ženklą sutekti jos tautoms, kultūroms, žmonėms. Lenkai taip pat siūlo įpaminklinti gegužės 3 dienos Konstituciją, 1791 metais priimtą pagrindinį Abiejų Tautų Respublikos įstatymą. Ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija.
Iš viso buvo vertinamos Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktos 36-ios paraiškos. Lietuva taip pat buvo pateikusi paraišką Europos paveldo ženklą suteikti Vilniaus universiteto ansambliui. Kaimyninės Latvija bei Estija šiame paraiškų konkurse nedalyvauja.
Europos Komisija savo galutinį sprendimą dėl Europos paveldo ženklo ketina priimti iki kitų metų vasario 15 dienos. Iškilminga ženklų įteikimo ceremonija numatyta balandį Briuselyje.
Parengta pagal Kūrybinės Europos informaciją.
uzpelkiui
( 2014-12-29 )
Savo kiema turim susitvarkyti patys, tada busim idomus kitiems, gerb. apipelkejes pilieti.
Užpelkis
( 2014-12-29 )
Europa Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, tikrai nieko nepastebės. Europa kaip gyveno savo gyvenimą kai dar mūsų nebuvo, taip ir gyvena. Nesureikšminkim savęs, nes mes galime rūpėtitik mums, bet ne Europai. Statistinis europietis apie Lietuvą, paprastai nieko nebūna girdėjęs ir nesiruošia išgirsti. Jam užtenka tikrosios Europs, kam dar kažkokia „Rytų“, „Vidurio“, kažkokie „sugrįžimaiį Europą“. Reikia būti atsakingiems prieš pačius save, o negalvoti, „ką pagalvos užsieniečiai“. Kvaila taip galvoti.
mnmn
( 2014-12-24 )
sia neeiline proga Kauno laukia didele garbe ir didele atsakomybe. daug higieniniu darbu laukia. jeigu jie nebus atlikti, dabartines kartos laukia didziule geda pries smetonine. ir visa Europa tai neabejotinai pastebes ir nepatyles.
Užpelkis
( 2014-12-23 )
Džiugi naujiena. Bet kaip ji paveiks mūsų žmones ? Kas bus su metaliniais stogeliais ant „smetoninių“ namų balkonų ? Su plastikiniais langų rėmais ? Su pakeista rėmų konfigūracija ? Ar nieko nebus ? Juk stogelis puikuojasi net ant Petro Klimo namo Vaižganto g. Ypač didelį stogelį galima pamatyti Laivės al. virš „Dolitos“ parduotuvės. Visų stogelių „tėvas“. Taipogi šalia „Romuvos“ kinoteatro. Kokiomis priemonėmis galima sutramdyti nevaldomo liberalizmo išugdytą mužiką ? Mužiką, kuris viską žino, moka skaityti, skaičiuoti, bet skaito tik Delfi ir L.rytą su visais jo priedais – iš jų ir semiasi stiprybės.