Ne taip dažnai menininkai ryžtasi supriešinti erdvę, kurioje eksponuojami kūriniai, su pačiais kūriniais. Skulptoriaus Andriaus Ermino parodoje objektai ir instaliacijos byloja apie aukštį, dangų, paukščius, kosmosą, tačiau yra eksponuojami rūsyje. Būtent atviros ir klaustrofobiškos erdvės priešprieša, ko gero, ir tampa pagrindine parodos „Čia kažkada buvo dangus“ intriga.
Andrius Erminas – vienas dailininkų, kuris į ekspozicijos erdvę žiūri kaip į vieną parodos sudėtinių dalių. Ir šiuo atveju erdvė aktyviai „dalyvauja“ parodoje ne tik kaip darbų eksponavimo vieta. Autorius pasirinko savo darbų pristatymui Šv.Jono gatvės galerijos rūsius, kurie yra pakankamai sudėtingi rengiant ekspoziciją: apšvietimo, sienų, patalpų konfigūracijos prasme.
Menininkas teigia, kad bet kokioje galerijos erdvėje įmanoma eksponuoti, tiesiog su galerijos erdvėmis būtina užmegzti dialogą.
„Parodą sudaro atskiri objektai, instaliacijos, užpildančios visas galerijos rūsio erdves. Pagrindinė parodos idėja – erdvės, kurioje yra kūriniai, ir kūrinių, esančių toje erdvėje, priešprieša. Nors kūriniai ir erdvė idėjiškai neigia vienas kitą, tačiau vizualiai jie dera tarpusavy, vienas kitą papildo ir įgauna daugiaprasmiškumo“,- sako A.Erminas.
Andriaus Ermino paroda „Čia kažkada buvo dangus“ Švento Jono gatvės galerijoje (Vilnius, Šv.Jono 11) atidaroma rugpjūčio 31, 17:00. Veiks paroda iki rugsėjo 22.
