Periferinis matymas – žiūrėjimas akies krašteliu – yra įprastas reiškinys, tačiau tai kartu gali būti ir paslėptas dėmesys. Daug laiko praleidžiame stengdamiesi suprasti, kad mūsų „proto akis“ žiūri skirtinga kryptimi, nei akių obuoliai. Akių regėjimo kryptis dažniausiai sutampa su dėmesio kryptimi, tačiau kartais šios kryptys gali nesutapti.
Roko Dovydėno paroda „Vilnius ir jo apylinkės periferiniu žvilgsniu“ LTMKS projektų erdvėje MALONIOJI 6 (Malonioji g. 6, Vilnius) suteikia malonią progą dar kartą pamatyti miestą kitu rakursu – akies krašteliu. Fotografuoti tai, kas yra periferinio regėjimo lauke, Rokas Dovydėnas pradėjo prieš ketverius metus. Judėdamas įprastiniais maršrutais menininkas fiksuoja tai, ko akis nefokusuoja tiesiogiai, bet vis tik mato.
R.Dovydėno darbo metodas paprastas – greitas rankos judesys – fotoaparatas pakeliamas į akių lygį, gaudoma riba, kurioje žvilgsnis yra neberyškus, pereinantis į vizualinį triukšmą. Optika tą vaizdą fiksuoja mechaniškai, be specialaus fokusavimo, komponavimo ir pan. Tokiu būdu klasikiniai ir gerai atpažįstami Vilniaus objektai fotografijose tampa tarsi atsitiktiniais dalyviais, bet tuo pačiu lieka giliai sąmonėje įsitvirtinusiais orientyrais: eglėmis aplipusi Nacionalinė dailės galerija, kažkur tarp medžių išlindęs Gedimino kalno fragmentas, Šv. Rapolo bažnyčios bokštai, šmėžuojantys ant prospektu lekiančių dviratininkų šalmų.
R.Dovydėno objektyvas, kaip ir periferinis žvilgsnis, gali būti sąmoningai nukreiptas ir valdomas, arba kylantis iš pasąmonės.
Fotografijose gausu įvairių brūzgynų, atsitiktinių ir neparadinių miesto detalių, kurių kartais nematome, bet „lyg netyčia“ apeiname. Periferinis žvilgsnis niveliuoja objektų svarbą. Galbūt todėl priemiesčiais arba apylinkėmis čia gali tapti bet kuri Vilniaus vieta.
Rokas naudoja analoginę fotografiją, jo foto juostelės supirktos iš atsitiktinių pardavėjų internetu ar sekmadienio turguose, skirtingos kokybės ir senumo. Todėl vietomis atsirandantys nušviesėjimai, spalvų išsikraipymai, subraižymai yra ne specialiai siekiami „sendinimo“efektai, bet natūralūs daiktų susidėvėjimo bruožai, taip pat apeliuojantys į periferinio žvilgsnio trūkinėjančias struktūras.
Parengta pagal Jansas TV informaciją
