Tekstilininkų cecho kadaise išsiūbuota Kauno bienalė nuolat auga, plečiasi ir jau yra tapusi svarbiu tarptautiniu kultūros ir meno reiškiniu ne vien Kauno, bet ir visos šalies mastu. Tai akivaizdžiai patvirtino ir pernai įvykusi VIII Kauno bienalė „Textilė’11“. Jau pradėta planuoti IX Kauno bienalė „Unitekstas“, ko gero, žymi dar vieną laiptelį, renginio organizatorių žengtą link „analitinio šiuolaikinės kultūros centro Europoje“ sukūrimo. Šįkart užsibrėžta meno pavyzdžiais įtvirtinti kultūros lauke naują sąvoką bei išskleisti meno žanrų pliuralizmą.
ARTĖJANČIOS BIENALĖS TEMA – UNITEKSTAS
IX Kauno bienalė vyks nuo kitų metų rugsėjo 13 iki pat metų pabaigos. Numatoma jos vieta – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12) ir Kauno Paveikslų galerija (K.Donelaičio g. 16) Kaune. Bienalės kuratoriai ir menininkai tuomet žada praktiniais pavyzdžiais įtvirtinti naują, iki šiol kultūros lauke nenaudotą „Uniteksto“ sąvoką. Organizatoriai taip pat užsibrėžia sukurti sąlygas betarpiškiems kūrinio ir žiūrovo susidūrimams, kurie leistų meną patirti kaip universalų tekstą. Pagal sumanymą, į unitekstą čia bus gilinamasi kaip į paskutinę semiotinės grandinės: „veikalas –> tekstas –> intertekstas –> hipertekstas –> unitekstas“ grandį. „Pagal šią logiką paroda unitekstas tampa pretendentu pasakyti kažką naujo apie meną jo sandaros ir prasmių „išlukštenimo“ lygmeny“, – teigiama IX Kauno bienalės anotacijoje. Jos organizatoriai kviečia menininkus siūlyti „unitekstus“ su kuriais sąlytis ištinka per intuiciją, medžiagiškumą, stichiškumą, sensualumą, nuojautas, buvimo čia ir dabar patyrimus. Norintieji sudalyvauti šiame reikšmingame Lietuvos meno renginyje, paraiškas turi atsiųsti iki rugsėjo 15 dienos e-paštu info@kaunas.biennial.lt
BIENALĖ KEIČIASI NUO 2005-ŲJŲ
Kauno bienalėje plėtoti įvairias temas ir jungti skirtingas meno rūšis nėra nauja praktika. Štai pernai bienalė „Textilė’11“ vyko kartu su šiuolaikinio šokio festivaliu „Aura-21“. Vis dėlto artėjanti Kauno bienalė besikeičiančią šio tradicinio renginio koncepciją, atrodo, pasiryžusi išreikšti ryškiau nei anksčiau. Bene pirmą kartą Kauno bienalės oficialiame pavadinime nebus ir žodžio tekstilė su kuriuo iki šiol šis tarptautinis renginys daugiausia buvo siejamas.
Kaip PILOTUI.LT pažymėjo Kauno bienalės vadovė Virginija Vitkienė, keistis – pagrindinė Kauno bienalės strategija nuo pat 2005-ųjų. Tekstilės konotacijų laukas bienalės organizatoriams tebėra svarbus, tačiau ji traktuojama kaip integrali šiuolaikinio meno dalis.
Kauno bienalėje anksčiau eksponuoti J.Lurcat, M.Abakanowicz, Y.Shonibare MBE, „Osgemeos“, L.Cook, R.Sudo, J.Jefferies ir kitų garsių menininkų kūriniai, kurių raiška nuo klasikinės tapiserijos iki konceptualaus objekto, video meno, aukštųjų technologijų mene ir dizaine panaudojimo, net gatvės menų. „Šie menininkai meno istorijoje tapatinami toli gražu ne su tekstile, nors nuo jos yra neatsiejami, o – su progresyviomis meno lauko idėjomis ir įtakomis“, – paaiškina V.Vitkienė.
LIETUVIŲ MENININKAI IKI ŠIOL ŽVELGĖ SKEPTIŠKAI
IX Kauno bienalėje „Unitekstas“ kviečiami dalyvauti visų sričių menininkai. „Norime atskleisti ir įakivaizdinti, kad skirstyti meną pagal žanrinę priklausomybę seniai nebetikslinga“, – pažymėjo V.Vitkienė. Pasak bienalės vadovės, taip buvo daroma nuolatos, tačiau, skirtingai nei užsieniečiai, ne tekstilės sričių lietuvių menininkai iki šiol žiūrėjo gana skeptiškai. Ko gero, iš bienalės pavadinimo „iškritęs“ žodis „textilė“ turėtų padėti pralaužti ledus.
Anot V.Vitkienės, pastarųjų dešimtmečių tendencijas mene patvirtina ir prieš kelerius metus Withney šiuolaikinio meno bienalėje (Niujorkas) pirmuoju prizu apdovanotas žakardinio audimo technika įgyvendintas didžiulis sienos pano, kurio aprašymuose tekstilė neminima. Analizuojamas jo turinys, idėja ir įtaiga, formos, dydis, žinoma – ir technika, tačiau niekam nekyla klausimų, ar tas kūrinys kartais nepasiklydęs. Tekstiliniai aspektai dažnai pasitelkiami ir Venecijos bienalėse, įvairiose Europos šiuolaikinio meno centruose ir galerijose. „Taip yra dėl plačių tekstilinės medžiagos panaudojimo galimybių, dėl technikų įvairovės ir jų teikiamų sociokultūrinių nuorodų“, – tvirtina V.Vitkienė.
BIENALĖS TEMA – ŠANSAS ARCHITEKTAMS?
Kauno bienalės organizatoriams tekstilė svarbi ir dėl semantinių reikšmių, kaip rezginys ar grandinė paradigmų – tekstas, hipertekstas, beje, ir architektūra, kontekstas, intertekstualumas, unitekstas. „Galiausiai bienalės kūrimo procesą regime kaip tekstilinę struktūrą, tačiau neketiname ateinančios bienalės kūrinių skirstyti, lygiuoti, lyginti, apdovanoti, pažymėti ar atmesti dėl technikos ir medžiagos, kuria jie atlikti“, – tikina artėjančio renginio vadovė.
Pasak V.Vitkienės, architektai, kaip ir tekstilininkai, yra kviečiami siūlyti idėjas ir kūrinius, tačiau tai nebus architektūros paroda ar tekstilės paroda, o bus tiesiog meno paroda. Kauno bienalės vadovė įsitikinusi, kad architektai gali sukurti ir pasiūlyti įtaigias iliuzinių erdvių instaliacijas – tokias versijas, kurios vaizduojamųjų menų kūrėjai neturi kompetencijų įvaldyti ar sugalvoti. „Apibrėždama uniteksto sąvoką, kaip kuratorė, labiausiai ją suvokiu santykyje su buvimo [specifinėje] erdvėje pojūčiu. O šitai puikiausiai iš visų gali padaryti architektai“, – PILOTUI.LT pažymėjo V.Vitkienė. Jos manymu, jiems, kaip ir kitų meno sričių atstovams, būtų naudinga „išsikiautinti“. Taip pat bienalė skatina bendradarbiauti skirtingais metodais kuriančius menininkus bendruose projektuose.
Pasak V.Vitkienės, Kauno bienalės struktūrinį posūkį kol kas pastebėjo dar nedaugelis. Gali būti, kad kitus užliūliavo nuolatinė šio tradicinio renginio nuolatinis virsmas – gvildenamų temų kaita, augimas. Reikia tikėtis, kad apie Kauno bienalės jau išaugtus tekstilinius marškinius kitais metais vaizdžiai prabils pačios parodų ekspozicijos. Menininkams juk kalbėti darbais visada sekėsi geriau.
