PILOTAS.LT jau ne kartą nuogąstavo ir perspėjo dėl farsu virstančio Antano Mackevičiaus paminklo ir Steigiamojo seimo aikštės patvarkymo konkurso. Kauno savivaldybė net 4 kartus specialistų buvo raštu perspėta dėl neprofesionaliai parengto konkurso bei galimų grėsmių ir paprašyta konkursą stabdyti, patobulinti sąlygas ir skelbti iš naujo. Nepaisant visko, ką tik paaiškėjo jog nugalėtoju paskelbtas vienintelis konkurse dalyvavęs ir profesinės klausos aiškiai stokojantis darbas.
NUGALĖTOJĄ RINKO IŠ VIENO VARIANTO
Kaip praneša Kauno savivaldybė, paskutiniojo Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir Antano Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkurso vertinimo komisijos posėdžio metu paskelbtas konkurso nugalėtojas. Iš Kauno savivaldybės valdininkų sudarytos komisijos spendimu juo tapo vienintelio konkurse dalyvavusio projekto autoriai – bendrovė „Giedraitis & architektai“ ir skulptorius Vytautas Narutis, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį.
Antrojo konkurso dalyvio – Kauno SĮ „Kauno planas“ – projektas „Ketus“ buvo pateiktas nepilnos sudėties, todėl komisijos buvo atmestas ir nevertintas. Komisijai teko rinktis iš vieno projekto, nors jis ir susilaukė kai kurių komisijos narių kritinių pastabų.
Pirmosios vietos laimėtojams bus išmokėta 15.000 litų premija. Likusi apdovanojimams numatyta suma –10.000 litų (2-osios vietos laimėtojui) ir 5.000 litų (3-čiosios vietos laimėtojui) – bus grąžinta į aavivaldybės biudžetą.
KONKURSO REZULTATAS – PARADOKSALUS?
Konkurso pirmos vietos laimėtojas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka galės būti kviečiamas dalyvauti pirkime dėl projektavimo paslaugų pirkimo.
Steigiamasis seimas 1920-aisiais padėjo pamatus moderniai Lietuvai, o A.Mackevičiaus – vienas 1863-ųjų sukilimo prieš carinę okupaciją vadų. Deja, Kauno Steigiamojo seimo aikštės rekonstrukcijos bei A.Mackevičiaus paminklo konkursas yra įgavo itin cinišką ar net nusikalstamą pobūdį.
Tačiau toks gėdingas konkurso rezultatas galėtų būti laikomas paradoksaliu. Mat nei jo organizacija, nei eiga nepasižymėjo profesionalumu bei noru pasiekti konkurso svarbą atitinkantį rezultatą. Greičiau – į valdininkų norą užsidėti eilinį pliusiuką.
Į argumentuotą specialistų kritiką nereagavę Kauno valdininkai, šįkart ryžosi visai apsieiti be konkurso sričių specialistų. Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, jo vertinimo komisijos sudėtyje net nebuvo nė vieno architekto, skulptoriaus, menotyrininko (konkurso išvakarėse vienintelis skulptorius R.Antinis ir menotyrininkė N.Lukšionytė atsistatydino iš konkurso komisijos). Tai yra, nė vieno, kuris galėtų įvertinti vienintelio darbo meninį lygį, pastebėti estetinius trūkumus.
VERTINO MARGAS BIUROKRATŲ BATALIJONAS
Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, vienos svarbiausių ir sudėtingiausių Kauno senamiestyje, Steigiamojo seimo, aikštės pertvarkymo projekto ir kunigo A.Mackevičiaus paminklo vertinimą atliko komisija, kurią sudaranti valdininkų komanda nemažiau marga ir vertinga istorijai, nei paties A.Mackevičiaus sukilėlių batalijono:
R.Skilandis – komisijos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (matematikos mokytojas, vadybos ir verslo administravimo magistras);
S.Buškevičius – Kauno savivaldybės mero pavaduotojas (meistras, prekių žinovas, inžinierius, sociologas; yra dėstęs Vakarų politekonomiją), Jaunalietuvių vadas, yra nugriovęs mažiausiai 2 paminklus komunistams. Pastatytų kol kas neturi;
Z.Girčys – Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas, R.Skilandžio ir S.Buškevičiaus pavaldinys (komunalininkas, kapinių priežiūros specialistas);
D.Rūkienė – Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė, R.Skilandžio, S.Buškevičiaus ir Z.Girčio pavaldinė (istorikė);
R.P.Strimaitis – Kauno savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas, R.Skilandžio ir S.Buškevičiaus pavaldinys (architektas-inžinierius);
Z.Tamakauskas – istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas.
Parengta pagal Kauno savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
KONKURSO NUGALĖTOJŲ PROJEKTAS:
litofcas
( 2012-08-07 )
Nesinervuokite, jei Kauno meru gali buti Sustauskas, kudel paminklus negali statyti, matematikos mokytojas, Jei Jis turi sazines, Vicemeras nuosavo kiosko nera turejas, tik ir gali destyti kur delioti paminklus, Linksmas miestas Kaunas, Kaip ir visa lietuva. Bielarusijos Batia irgi matematikos mokytojas.
mnmn
( 2012-01-09 )
palys, kaip visada, puse miesto perprojektuoja bespresdamas kokia nors problema. konkursas tai skirtas paminklui ir aikstei. nors aisku galima pasinaudojant a. mackeviciaus iamzinimu issimusti biudzeta, kurio ir tuneliui uztektu.
netikiu, kad kaune apskritai kas nors uzsiima kokiais nors strateginiais reikalais.
R.Palys
( 2012-01-09 )
Teisingai rašo „miestietis“ su jo nuomoje sutinku. tik normali sankryža ir aikštė, galbūt turgaus. Bet prieš tai reikalingas dar radikalesnis sprendimas apie kurį jau nekartą kalbėjau: išvaduoti šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatves nuo tranzitinio transporto srautų, nes ši senamiesčio dalis dėl to yra visiškai mirusi. Dabar ten negali veikti nei kavinės nei krautuvėlės nei sustoti automobiliai nei saugiai vaikščioti pėstieji, o galėtų būti puiki Laisvės al. tąsa link Neries. Manau išeitis tik viena: jau prieš karą ir sovietmečiu puoselėta idėja – tunelis, lengva ažūrinė estakada Gimnazijos Birštono gatvių ašimi, po ja galbūt pavilijonai, ir Birštono g. tiltas į Aleksotą. Atgaivinus turgaus aikštę atgytų ir J.Jablonskio gatvė jungianti ją su Vilniaus g. bei Gertrūdos kaipo prekybinė gatvė su ribotu judėjimu, kurios važiuojamąja dalį reikėtų pasiaurinti ir po numatytos Lituanicos rekonstrukcijos šiaurinė senamiesčio dalis susijungtų su visu likusiu senamiesčiu
Atsakau
( 2012-01-08 )
Jeigu aikštė turi 4 kraštines, o viena iš jų paliekama, kaip aklina siena (šiaurinė, beje), tai aikštei yra atimamas ketvirtis gyvybės. Tada lieka viena kraštinė (ten kur baltarusiški rūbai) su parkingu. Likusios dvi kraštinės užstatomos amfiteatru, kuris sutrauks minias žmonių – žiūrėti į Mackevičių, pastatytą prie sienos (atitinka istorinius faktus) ir į baltarusiškus rūbus su parkingu. Tačiau su viena sąlyga – parkingas būtų skirtas tik VIP mašinoms (Ferari, Lamborgini, Hamer ir pan.).
studentas
( 2012-01-08 )
nuejau i aikste ir naturoje apziurejau ta siena, prie kurios nori statyti paminkla. turiu klausima profams. kokia itaka aikstes gyvybingumui tures visiskai aklina viena aikstes krastine? kaip suprasti vieno is konkurso uzdaviniu „atgaivinti aikste“ ivykdyma laimetoju projekte?
senis
( 2012-01-06 )
Miestiečio pastaba taikli.
Turgūs – reikšminga miestų kultūros* dalis.
*kultūra susideda iš Tradicijų ir Paveldo.
to miestietis
( 2012-01-06 )
Visiškai pritariu jūsų teiginiams. Miesto architektas, atrodo, ir vėl praleido gerą progą, pasinaudojant konkursu, atstatyti suniokotą urbanistinę struktūrą. Dabar, kai žiūri į pateiktą architektūrinį sprendimą, tai tenka pripažinti, kad net esama padėtis yra geresnė, nors aikštė ir suniokota sovietmečiu. Ritamės atgal, reiškia.
Rytas Belevičius
( 2012-01-06 )
Už lango lyg ir ne 1949 m. Nors paminklas 1863 m sukilimui-kūrybinį laikmetį reikia jausti.
miestietis
( 2012-01-06 )
Apie teritoriją ir gatves:
Visų pirma reikėtų vėl įrengti normalią ketrušalę sankryžą, kaip ir dera mieste, be debiliško dešiniojo nusukimo (antras toks, taip pat sunaikinęs miesto teritorijos gabalą – Vytauto pr. ir Kęstučio g. kampe) – kažkaip visur kirur mieste automobiliai ir troleibusai gali paprastai pasukti į dešinę, o šiose dvejose vietose – ne.
Bet svarbiausia:
Netinka čia joks paminklas, nes tai tik išgriautas kvartalo gabalas, o ne artikuliuota miesto erdvė. Turėtumėt urbanistinės nuojautos, profesionalumo ir politinės valios – atstaytumėt vėl šioje vietoje turgų. Nedidelį Senamiesčio ir miesto centro turgų, įrėmintą pavilijonų – kaip tai buvo kadaise, prieoritetas būrų ūkininkų ekologinių produktų prekybai, gėlėms, suvenyrams. Vieta atsigautų iš esmės.
Vilmantas Rutkauskas
( 2012-01-05 )
–
Pripažinkit, skulptūra ilgaskvernio.
–
Sukrikš.čionėjusios savi (savų) valdybės krikš.čionims tai ir patiko, nes, matyt, sukėlė aso žydreligines cijacijas į gudriai paslėptojo juodaskvernio pagarbintą savotišką savimotyvą.
Nenustebkit, jei koks ar kažkoks panašus į Tamkevičių, žiū, neatsispirs pedofilinei pasaulinei savipagundai – dar ir „prišventinti“.
to Maxell
( 2012-01-05 )
Taip ir bus – pilna aikste pristatysim beganciu rusu (i rytus), lenku (i pietus), zydru (i vakarus) ir zydu (i banka). Narutis tures darbo iki mirties, o Giedraicio uosvis tarpuose beganciu atidarys dar viena kabaka „Pabegimas“.
Maxwell
( 2012-01-05 )
čia super projektas- jei dar aikštėje keletą tokių bėgančių rusų figūrų padarytų, būtų net naujas skulptūrinio 3D komikso žanras įvaldytas.
Giedrius K.
( 2012-01-05 )
Stebiuosi nesusivokiančiųjų vertintojų drąsa. Ačiū dievui muzikos srityje neturime tokių akibrokštų, nes visi kertiniai dalykai aptariami profesionalų rate ir priimami (bent kol kas) padorūs sprendimai. Kitas dalykas tai, kas vyksta TV erdvėse. Ten ir yra tai, kas bus pastatyta toje nesuvokiamu būdu sudarkytoje aikštėje. Bravo!
lenkas
( 2012-01-05 )
Taip Kaunui ir reikia. Gaila kad Gutauskas nedalyvavo. Butu dar geresni padares. Dabar gavosi toks „joks“…
eimis
( 2012-01-05 )
Tragedija….baisu…..Diplomuotu zhlobu mafija…
mnmn
( 2012-01-05 )
katastrofa! skulptura gal dar galima pataisyti, bet aikstes projektu butu tikrai galima architekturos fuksus gasdinti.
algis
( 2012-01-05 )
pas mus Vilniuje ant Žalio tilto yra panašių skulptūrų.Galit pasirinkti bet kurią ,tik galvą reikėtų šiek tiek pakoreguoti.Nors gal ir nereikia.