Baltų praeitį su ateitimi jungiantis festivalis "Mėnuo Juodaragis" tradiciškai vyksta paskutinįjį vasaros savaitgalį. Po metų pertraukos jis vėl grįžta į pasakišką Zaraso ežero salą ir rugpjūčio 26-28-ą trims dienoms ir trims naktims taps baltiškosios muzikos ir kultūros planeta, kurioje ras vietą ir prasmę kiekvienas, gyvenantis ne vien šia diena ir ne vien kosmopolitiniais orientyrais.
Keturioliktasis „Mėnuo Juodaragis“ – vienas seniausių Baltijos šalyse vykstančių festivalių po atviru dangumi ir didžiausias kasmetinis prigimtinės kultūros bei alternatyvios muzikos renginys Lietuvoje. "Mėnuo Juodaragis“ garsina Lietuvą unikalia idėja sujungti ikikrikščionišką paveldą su šiuolaikine kūryba. Senosios baltų kultūros gyvybingumą festivalyje atskleidžia gausi programa, kurioje šįmet daug dėmesio bus skirta lietuviškoms sutartinėms – apie jas pasakos žymiausi šalies paveldo tyrinėtojai, o scenose atliks garsūs folkloro atlikėjai. Kiekvienas šventės dalyvis galės ne tik pažinti gilius unikaliųjų sutartinių poetikos, istorijos ir mitologijos klodus, bet ir pats išmokti sutartines giedoti, groti ar šokti.
50 ĮVAIRIAUSIŲ GRUPIŲ IŠ 10 PASAULIO ŠALIŲ
Tačiau sutartinės – tik viena iš daugelio persipinančių festivalio programos gijų. Keturiose festivalio scenose pasirodys dar daugiau nei kasmet originalių užsienio kolektyvų ir Lietuvos grupių – apie 50 įvairiausių atlikėjų. Greta post-folkloro, roko, alternatyvios ar pasaulio muzikos specialios scenos bus skirtos gyvojo folkloro kolektyvams bei elektroninės ir eksperimentinės kūrybos gerbėjams. Baltiškos kultūros apsuptyje savo šalių palikimu ir įkvėpimu dalinsis svečiai iš kitų kraštų.
Tai – temperamentingi ir jau velniškai žymūs portugalai DAZKARIEH, legendinis JAV kolektyvas BLOOD AXIS, neo-folk mistikai SONNE HAGAL iš Vokietijos, ispaniška charizma žavinti ARNICA, britų elektronikai RAPOON, itin originali psycho-folk grupė POLUDNICA iš Lenkijos ir kitos grupės iš 10šalių.
Lietuvių gretose šįsyk – folkroko grupės ATALYJA, PIEVOS, neformatiniai folkloristai ALE VA, festivalio senbuvis DONIS su GYVATA ir projektu d.n.s, patrakę rokeriai BIX, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ, tautinės muzikos atlikėjai TRYS KETURIOSE, MARGA MUZIKA, KŪLGRINDA, UGNIAVIJAS, LYGAUDĖ, GĄSTAUTA, labiau alternatyvūs VILKDUJA, SPANXTI, NEFES, PB8, taip pat metalistai LUCTUS, bei daugelis kitų.
Festivalyje, kur iš gausybės veiklų žiūrovas pats renkasi savo įspūdžių kraitę, vyks ne tik įvairių muzikos žanrų koncertai, paskaitos, vakaronės, etnografinės apeigos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai, bet ir meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, pažintiniai žygiai po apylinkes, tautinio sporto varžybos, žaidimai. Ypatinga programa numatyta ir mažiesiems festivalio lankytojams, kurių su tėveliais į festivalį atkeliauja vis daugiau.
"Keturioliktojo festivalio programą lydės atradimo pojūtis, – teigia festivalio siela Ugnius Liogė. – Džiaugiuosi, kad šis renginys, turintis savitą ir aiškiai apibrėžiamą idėją, tuo pačiu tapo neapribotas muzikinių žanrų. Galime pakviesti praktiškai bet kurio stiliaus grupę, jeigu tik jos kūryba gili ir originali, turinti sąsajų su etnika. Ko gero tai plačiausią muzikinį spektrą turintis festivalis Lietuvoje!"
EDUKACINĖ PROGRAMA: SUTARTINIŲ MAGIJA IR KITI BURTAI
Festivalis „Mėnuo Juodaragis“ svarbią progamos dalį šiemet vėl skirs turtingo mūsų krašto paveldo pažinimui. Kino ir paskaitų palapinėje dėmesį trauks net keturiolika paskaitų, kurių metu žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai atskleis įdomiausius savo atradimus.
Pagrindinė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ tema šiemet skirta unikalioms lietuviškoms sutartinėms, kurias ne tik bus galima išgirsti ir išmokti giedoti, groti bei šokti, bet ir pažinti gilesnius jų prasmių klodus. Vokalines sutartines pristatys sutartuvininkių grupės „Trys keturiose“ vadovė etnomuzikologė prof. dr. Daiva Vyčinienė. „Ne vienas, pats giedodamas sutartines arba klausydamas jų giedojimo, yra pajutęs ypatingą garsų poveikį, nevalingą įtraukimą į magišką muzikos ir garsažodžių pasaulį, savotišką transo būseną. Savo estetika ir tam tikrais muzikiniais bruožais lietuvių sutartinės daug artimesnės Rytų, nei Vakarų tradicinės muzikos sampratai, – teigia D.Vyčinienė. – Manoma, kad minėtos ypatybės senosiose kultūrose buvo susijusios su kultiniais ir maginiais tikslais – tam tikras ritmo ir melodinių struktūrų kartojimas atlikėjams suteikdavęs hipnotizuojančių galių.“
Šokamąsias ir žaidžiamąsias sutartines nušvies jų tyrinėtoja dr. Dalia Urbonavičienė, o instrumentines – dr. Gaila Kirdienė. Etnomuzikologės apibūdins skirtingus sutartinių žanrus, jų kilmę bei prasmę, o festivalio žiūrovai mokysis šių kūrinių atlikimo „Sutartinių mokykloje“.
Kita svarbi teminė festivalio gija yra skirta neatrastiems mūsų kalbos lobynams ir žmonėms, atgaivinusiems lietuvių kalbą. Pasivaikščioti po užmirštus linksmus ir „nepadorius“ Didžiojo lietuvių kalbos žodyno užkaborius kvies lituanistas Stanislovas Kavaliauskas, o painius baltų kalbų istorijos vingius apžvelgs dr. Vytautas Rinkevičius. Apie kitokią kalbos galią – užkalbėjimus ir su jais susijusią lietuvių dvasinę tradiciją kalbės dr. Daiva Vaitkevičienė.
Dar viena tema, jau tapusi festivalio tradicija – duoklė Lietuvos Laisvės kovos atminimui. Visiems, besidominantiems partizaninėmis kovomis, savo atliktus itin modernius ir iškalbingus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerių tyrinėjimus pristatys jungtinis tyrinėtojų kolektyvas – dr. Vykintas Vaitkevičius, Gediminas Petrauskas, Ernestas Kuckailis ir Aistė Čepulytė.
SAVO TAUTOS IR SAVĘS PAŽINIMO KELIAI
Festivalio lankytojų laukia ir kitos intriguojančios temos. Mitologijos tyrinėtojas dr. Dainius Razauskas į lietuvių tradiciją pažvelgs netikėtu požiūriu ir aptars reinkarnacijos suvokimą bei simbolinę prasmę. Archeologas ir baltų šventviečių tyrinėtojas dr. Vykintas Vaitkevičius nušvies, kokius atradimus leidžia aptikti nauji, disciplinų ribas peržengiantys tyrinėjimai. Pasak jo, „Nuotakos kalnais, Mergos akmenimis, Marčežeriais, Veseilės kapeliais ir kitais panašiais vardais vadinamos senosios šventvietės iki šiol buvo nesuprastos, trūko duomenų apie jų kilmę ir prasmę. Tačiau pastaraisiais metais surinkti duomenys byloja, kad šie kalnai ir akmenys yra tiesiogiai susiję su senaisiais vestuvių papročiais ir apeigomis.“
Etnologas dr. Vytautas Tumėnas, nenutoldamas nuo vestuvių magiško šurmulio, atskleis erotinius audimo technologijų ir tekstilės ornamento aspektus lietuvių tradicinėje kultūroje, o juk melodijos ir žodžių audimas, pynimas ir persiklojimas būdingas ir mūsų sutartinėms. Tokiu būdu iš pažiūros skirtingos lektorių paskaitos ir tolimos temos netikėtai susilies viena su kita ir leis naujai pažvelgti į gyvą mūsų kultūros palikimą. Ne veltui Jonas Vaiškūnas papasakos apie sutarimą ir darną kaip apie pamatinę baltų religijos sąvoką.
Apie gydomąsias lietuvių liaudies dainų jėgas pasakos etnologas Rolandas Petkevičius. Gydomųjų galių mūsų krašte turėjo ir tebeturi ne tik dainos – apie nuo seno išlikusią ir tebegyvuojančią senovės lietuvių tradiciją smilkyti vaistingais augalais pasakos Tibeto medicinos žinovė Mija Džeinara Ubartienė. Tuo tarpu Martynas Vingrys, remdamasis lietuvių etiologinėmis sakmėmis, pristatys visiškai kitokios reputacijos augalo – tabako – kontraversiškus kilmės aiškinimus.
„Kasmet festivalio paskaitos sulaukia vis gausesnio susidomėjimo, todėl sįmet statome didesnį paviljoną – teigia U.Liogė. – Toks populiarumas džiugina ir mus, ir kultūros tyrinėtojus, kurie gali pasidalinti savo įžvalgomis gyvoje, neakademinėje aplinkoje".
KUNKULIUOS BALTIŠKŲ AMATŲ KIEMAS
Festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ tradiciškai netrūks įspūdžių smalsuoliams, kuriuos traukia juostos, puodai, žolelės ir žvangantys ginklai. Paskutinį vasaros savaitgalį – rugpjūčio 26-28 dienomis – Zaraso ežero saloje įsikursiančio festivalio žiūrovų lauks kaip niekad didelis ir spalvingas senųjų amatų kiemas, ne tik alsuojantis gyva istorija, skambantis dainomis, mirgantis autentiškais raštais, bet žavintis ir šiuolaikinėmis idėjomis.
Šiemet lietuviškoms sutartinėms skirtas festivalis neįsivaizduojamas be šioms daugiabalsėms dainoms taip artimo audimo, pynimo. Amatų kiemo viduryje, po magišku ratu, ant kurio suksis ir lyg žalčiai vysis juostos, įsikurs audėjos. Šia ypatinga proga bus audžiamas ir bendras visų festivalio svečių bei dalyvių kilimas, tad kiekvienas atvykęs galės palikti bent mažą savo pėdsaką festivalio istorijoje, įausti laiko giją, prisiminimų siūlą, marškos gabalėlį – dalį savo pasaulio.
Šalia audinių puoduose kunkuliuos vaivorykštės spalvos – bus demonstruojama ir mokoma batikos bei tapymo ant drobės meno. Norintys dažyti, tapyti raginami nepamiršti įsidėti drabužių ar medžiagų, o išsiblaškę visko galės įsigyti vietoje ir susikrauti tikrą „Mėnesio Juodaragio“ lobyną.
KUR VYRAI, TEN GINKLAI
Kiek tolėliau nuo moteriškų drobių velniškas žiežirbas skels kalvis. Per kelias festivalio dienas žiūrovų akyse „Tarailos kalvės“ meistras nukaldins tikrą senovinį kalaviją, pasakodamas ir rodydamas kiekvieną šio ypatingo ginklo virsmo etapą.
Ginklų tvirtumą ir vyrų miklumą bus proga įvertinti ir čia pat įsikūriusių senovės karybos klubų „Karionys“ ir „Varingis“ žaidimuose bei susirėmimuose. Rankos taiklumą kvies išmėginti lankininkų klubas „Strėlė“, pristatysiantis įvairias lankų rūšis – nuo archainių iki dabartinių.
Pailsusius žiūrovus magiškais antpilais ir patarimais vaišins žolininkės, senosios medicinos žinovės. Kvapais vilios ir gydys natūralūs lietuviškų žolelių smilkalai, o prie ežero, paklausius pasakojimo apie baltišką pirtį, bus proga čia pat pajusti ne vieną amžių puoselėtų pirties procedūrų galią.
Amatų kiemo šurmulyje taip pat bus galima pamatyti odinių dirbinių gamybos procesą, titnago, rago ir kaulo apdorojimą, o senovės ornamentų ir simbolių reikšmes atskleis nagingiausi juvelyrai. O kad „Mėnesio Juodaragio“ lobių kraitė būtų pilna, bus galima nusikaldinti ir proginę festivalio monetą.
KIEKVIENAS ŽIŪROVAS YRA IR DALYVIS
“Kiekvienas festivalio žiūrovas taps dalyviu ir iš gausos užsiėmimų pats kurs savo programą, skirtą išgirsti, paliesti ir patirti senąją mūsų kultūrą, įvairiose gyvenimo kertėse, kūryboje ir širdyse gyvą iki pat šių dienų", – teigia U.Liogė. Daugiasluoksniame festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ tai pat vyks įvairiausios vakaronės, senosios apeigos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai, meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, pažintiniai žygiai po apylinkes, tautinio sporto – ripkos – varžybos bei EkoMenio pleneras. Ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnos aukuras ir laužai, įsikurs palapinių miestelis. Turtingoje festivalio programoje kiekvienas žiūrovas galės tapti dalyviu ir čia pat išgirsti, paliesti ir patirti gyvą senąją mūsų kultūrą.
"Mėnuo Juodaragis" bilietus galima įsigyti platinimo tinkle "Tiketa", bei festivalio atstovybėje Vilniuje – krautuvėlėje "Ragainė" (Pilies g.6).
KELETAS FESTIVALIO SVEČIŲ
DAZKARIEH RAPOON TROLL BENDS FIR SONNE HAGAL TARUTA
