Nidoje baigtas rekonstruoti saulės laikrodis, kurio dalį nugriovė 1999 metais per Lietuvą praūžęs uraganas „Anatolijus“. Architekto R.Krištapavičiaus ir skulptoriaus K.Pūdymo ant Parnidžio kopos sukurtą saulės laikrodžio kompoziciją papildė skulptūros „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“, naujos detalės.
Saulės laikrodžiai – seniausi žinomi laiko matavimo prietaisai žemėje. Saulės laikrodis Nidoje suprojektuotas remiantis tradiciniais saulės laikrodžių kūrimo mokslo principais, pasitelkus šiuolaikines skaičiavimo technologijos galimybes (skaičiavimai dr. L.Klimkos). Tačiau Parnidžio kopos lankytojai 1997 metais čia įrengtu saulės laikrodžiu galėjo grožėtis vos porą metų – 1999 metais praūžęs uraganas nugriovė ir suskaldė pagrindinio jo akcento – tribriaunės beveik 14 metrų aukščio granito stelos – viršutinę dalį. Praėjusių metų pabaigoje atstatyta pastaroji stela savo šešėliu granitinėje ciferblato aikštelėje laiką rodo vėl. Kaip skelbia Neringos savivaldybė, neseniai čia atsirado ir naujovių – skulptūros „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“ ir „Rudens lygiadienis“. Taip pat į kitą vietą perkelta skulptūra „Vasaros saulėgrįža“, ant horizontalių paviršių iškaltos datos bei runos, o zona tarp laikrodžio ciferblato bei lankytojų tako užpildyta sijotais akmenėliais. Nuo Parnidžio kopos lankytojai dabar gali dairytis iš naujos apžvalgos aikštelės.
Vis dėlto lankytojus prie Nidos saulės laikrodžio labiausiai traukia ne noras sužinoti tikslų laiką, bet pats įspūdingas kūrinys padedantis pajusti laiko tėkmę. Jis unikalus dar ir savo vieta, nes pastatytas ant aukštos smėlio kopos nuo kurios į vakarus bei rytus plyti absoliutus horizontas. Iš čia galima stebėti kaip saulė teka Kuršių mariose ir leidžiasi Baltijos jūroje, pajausti jos trauką.
Beje, Nidos saulės laikrodžio atstatymą kartu su Neringos savivaldybe iniciavo „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviai.
Parengta pagal Neringos savivaldybės informaciją.
