Matyt, nuolatinis nepasitenkinimas architektūrinių konkursų rezultatais ir eiga privertė Lietuvos architektų sąjungą imtis seniai „prinokusios“ problemos – konkursų organizavimo. Per pastaruosius kelerius metus, kai Lietuva architektūrinių konkursų gausa pagaliau beveik prisivijo europinį vidurkį, tekdavo vis dažniau konstatuoti, kad su konkursais sieti lūkesčiai – rasti optimalų tiek koncepcijos, tiek darnos, tiek funkcijos požiūriu sprendimą – išsipildo pernelyg retai.
Neišsipildymo priežaščių būta įvairių. Užsakovai likdavo nusivylę brangiai kaštavusiais ir nerezultatyviais narciziškais architektūriniais paradais. Nelaimėjusių projektų autoriai – nepagarba projektams, silpnai motyvuotu vertinimu ar tiesiog žiuri nekompetencija ir neobjektvumu. Architektai – neadekvačiais konkursų terminais, premijomis bei neišsamia informacija prieš ir po konkurso. Visuomenė – informacijos apie konkursą stoka ir nesudarytomis sąlygomis normaliai susipažinti su projektais bei jų įvertinimo motyvais.
Apmaudu ir tai, konkursų medžiaga nebuvo dokumentuojama, taip išbarstant didelę dalį kūrybinės minties nacionalinės architektūros paraštėse. Beje, laikantis prasčiausių lietuviškų tradicijų, nebuvo vykdomas ir joks konkursų monitoringas: nei organizacijos, nei vertinimo, nei užsakovo ar visuomenės pasitenkinimo aspektu.
Taigi, Architektų sąjunga, galų gale nutarusi gerinti konkursų organizavimą ir keisti savo pačios Architektūrinių konkursų nuostatus, didžia dalimi turės kliautis intuicija ir vidine klausa.
Vasarį LAS‘o sudaryta darbo grupė (R.Leitanaitė, D.Osteika, T.Balčiūnas, L.Nekrošius, D.Linartas, D.Bakšienė) jau dirba prie naujų LAS architektūrinių konkursų nuostatų. Juos planuojama parengti iki LAS suvažiavimo balandžio pabaigoje. Darbo grupei rūpi ir nuomonės „iš šalies“ dėl achitektūrinių konkursų problemų, kaip skelbiama LAS tinklapyje. Rašykite info@architektusajunga.lt
