vuniv konk 1011** LAŠAS Į KANTRYBĖS TAURĘ//ARCHITEKTŪRA – TIK NEREIKŠMINGAS PRIEDAS?

Praktiką architektūrą pirkti viešųjų pirkimų tvarka architektai keiksnoja jau seniai. Dar vienu lašu į jų kantrybės taurę tapo Vilniaus universiteto paskelbtas Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslo centro viešųjų pirkimų konkursas. Didžiulio pastato konkursiniam projektui parengti čia skiriamos vos kelios savaitės laiko, o architektūra atmestinai į vieną krūvą suplakta su statybos darbais. Architektai negali suprasti, kodėl universitetas taip neatsakingai žiūri į šį visuomeninės reikšmės objektą bei į architektūrą apskritai ir ragina kolegas konkursą boikotuoti.

VAKARŲ UNIVERSITETAI – PAŽANGOS CITADELĖS

Vedantys Vakarų universitetai paprastai yra savotiškos pažangos bei demokratijos citadelės. Tai dažnai atsispindi ne vien jų mokslinėje veikloje ar įvairiose jaunosios kartos lavinimo programose, bet ir požiūryje į kultūrą, meną, architektūrą. Pastarajai paprastai skiriamas ypatingas dėmesys, nes suprantama, jog išraiškinga bei patogi naudotis architektūra yra viešojo intereso objektas bei gali gerokai pakelti tiek pačios lavinimo įstaigos, tiek ir mokslo prestižą ir įvaizdį visuomenėje. Tikima, kad aukštos kokybės patraukli architektūra padeda ugdyti išsilavinusias šiuolaikiškas asmenybes, kurios kurs pasaulio pažangą. Plečiant universitetus, paprastai skelbiami atviri tarptautiniai architektūros konkursai, kuriuose pirmiausia ieškoma ne pigių statybininkų, bet geriausių architektūrinių idėjų. Atsižvelgiant į naujų objektų visuomeninę svarbą, vertinti konkursinius projektus paprastai pasitelkiami ne vien vietos architektūros žinovai, bet ir autoritetingi užsienio architektūros bei urbanistikos ekspertai. Statybininkus įprasta parinkti vėliau, kai jau yra parengtas statinių projektas.

PARAGINO GRĮŽTI Į EUROPIETIŠKĄ KONKURSŲ KELIĄ

Vilniaus universitetas nusiteikęs pasielgti dar drastiškiau – už valstybės ir Europos Sąjungos lėšas numatomo statyti 100 mln. vertės modernaus mokslo centro projektą jie pasiryžę paprasčiausia nupirkti it nereikšmingą statybos paslaugų priedą. Matydama, kaip niekinama architektūra bei jos kūrėjai, Lietuvos architektų sąjungą (LAS) viešai pareiškė nepritarianti tokiai ydingai konkursų praktikai. „Visų pirma, tai – konkursas rasti generaliniam statybininkui, na, o, kad apsunkintų pateikiamos medžiagos sudėtį, dar paprašyta pateikti projektinius pasiūlymus“, – rašoma LAS pirmininko G.Blažiūno pasirašytame laiške, išsiųstame LR Aplinkos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vilniaus universitetui. Architektai šalies valdžią primygtinai ragina kuo greičiau nutraukti tokią demokratiškai šaliai nepriimtiną konkursų rengimo praktiką ir sugrįžti į Europietišką atvirų architektūros idėjų konkursų kelią.

Lietuvos architektai taip pat nuogąstauja, kad taip skubiai rengiamas Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslo centro viešųjų pirkimų konkursas gali būti tik dėl akių, o jo rezultatas – žinomas iš anksto. Prielaidų taip manyti yra dėl šiam itin didelės apimties (kone 25.000 m² ploto) objekto konkursiniam projektui parengti skirto ypatingai trumpo laiko.

DEMOKRATIJA MŪSŲ UNIVERSITETUS LENKIA ŠONU

Ir kiti mūsų universitetai į architektūrą žvelgia panašiai primityviai bei vien iš savo varpinių. Štai prieš kelerius metus Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Mokslo ir technikos rūmų projektą išsirinko uždarame savo įstaigos architektūros dėstytojų ratelyje. Be kita ko, taip parodydami ir "demokratišką" konkursų rengimo pavyzdį šioje įstaigoje studijavusiems būsimiems architektams. Prieš porą metų panašiai pasielgė ir Kauno technologijos universitetas – paskubomis surengęs pusiau uždarą studijų ir verslo centro „Santaka“ architektūros idėjų turnyrą ir pats išsirinkęs jo nugalėtoją. Nors tuomet deklaruota, jog konkursas atviras, tačiau informaciją apie jį laiku gavo, ko gero, tik "reikalingi žmonės".

Universitetai nuo seno laikomi kultūros židiniais. Atkūrus šalies nepriklausomybę, daug kas tikėjosi, kad šios įstaigos vienos pirmųjų persitvarkys ir ims rodyti pavyzdį ne tik mokslo, bet ir įvairiose visuomeninio gyvenimo bei kultūros srityse. Deja, jos pavyzdžiu taip ir netapo, o Vakaruose įprasti demokratijos ir pažangos procesai šalies universitetus dažniausiai tiesiog pralenkia šonu.

SUTIKO DERĖTIS

Ką tik paskelbta, kad Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslo centro viešųjų pirkimų konkursas sustabdytas. Greičiausia prie to prisidėjo ne vien architektų bendruomenės pareiškimai, bet ir kilęs triukšmas šalies žiniasklaidoje. Išplatintame VU viešųjų pirkimų direkcijos laiške nurodoma, kad konkursas bus skelbiamas iš naujo. PILOTAS.LT žiniomis, VU rektoratas dėl jo organizavimo jau susisiekė LAS’u ir bandys derėtis.