Ne taip jau seniai (prieš dešimtmetį) drąsioji olandų architektūrinė grupė MVRDV nustebino savo drastiška kiaulių bokštų koncepcija „Pig Farm“. Tačiau pastaruoju metu populiaresnės humaniškesnės žaliųjų bokštų idėjos. Vasarą ispanų B. ir S. Dalmau, A.Julibert ir C.Vilar projektas „Vertical Farm“ laimėjo antrą vietą Pietų Korėjoje surengtame tarptautiniame „Žaliosios širdies“ projekto konkurse „IIDA 2010“. O visai neseniai „Rory Newel & Lucy Richardson“ pasiūlė Londone iškelti 220 metrų aukščio vertikalųjį ūkį „Beehive Tower“.
B. ir S. Dalmau, A.Julibert ir C.Vilar sumanytas „Vertikal Farm“ – savotiškas vertikalus sodas, kuris veiktų kaip miesto „žalioji širdis“. 14 metrų diametro statinyje spirale būtų išdėstyti 59 užželdinti sklypeliai, kuriuose nuo ūžiančių gatvių ar pilkų betoninių kvartalų pavargę miestiečiai susitiktų, bendrautų, ilsėtųsi. Autoriai iš išorės bokštą numatė apsiūti savotiška metalinio tinklo „kojine“. Bokšte taip pat sutilptų bet 170 vietų dviračių parkingas. Kaip ir MVRDV vertikaliosios kiaulių fermos, ši koncepcija skirta tankiai apgyvendintiems kraštams, kur žemė itin brangi.
Canary Wharfo rajone numatyto Londono bokšto idėją įkvėpė medaus korio struktūra. Kiekviena bokšto šešiakampė „akis“ – 8 aukštų aukščio su 8 dvibučiais. Pagal firmos „Rory Newel & Lucy Richardson“ projektuotojų sumanymą šiame bokštiškame žmonių „koryje“ ne tik žaliuotų augalai, bet ir būtų įdarbintos įvairios „žaliosios“ inžinerinės technologijos – vėjo turbinos, lietaus vandens surinkimo sistemos ir pan. Bokštą „Beehive Tower" vainikuotų 14 pažangių vėjo turbinų "Quiet Revolution QR12", kurios per metus generuotų net 420.000 kWh energijos.
