Laukinio kapitalizmo keliu šimtamyliais žingsniais lekiančioje Rusijoje, valdžios bei verslo tandemas beatodairiškai naikina kultūrinį paveldą. Tiek Maskvoje, tiek provincijoje istoriniai kultūros objektai nyksta neprižiūrimi ar net šluojami nuo žemės paviršiaus. Šalies kultūros palikimui neabejingų žmonių eilinis konfliktas su valdžia kilo dėl pradedamų statybų priešais Kremlių, Borovitskojos aikštėje. Nors vietos paveldosaugininkai įsitikinę, kad aikštėje prie Kremliaus tvoros negalima jokia statyba, didžiulio muziejaus projektą aktyviai stumia miesto politinė bei architektūrinė valdžia. Buvo nepasikuklinta net „patobulinti“ su UNESCO suderinto projekto – sumanytas naujas kupolas siektų beveik 24 metrų aukštį ir apie 4 metrus viršytų suderintąją altitudę.
Itin griežtai realizuojamo projekto architektūrą sukritikavo garsaus Nobelio premijos laureato Boriso Pasternako anūkas architektas Borisas Pasternakas. Pradedamą statyti 23.000 m² ploto pastatą jis taikliai išvadino Centrinės Azijos komunistų partijos regioninio centro būstine. Dėl naikinamo Maskvos kultūros paveldo jis kaltina įžūlią valdžią, apatiškus miestiečius ir silpną bendruomenę.