Pastaraisiais metais dygstančios naujos arenos Lietuvoje jau tapusios beveik įprastu reiškiniu, tačiau didelis visuomeninis statinys kiekvieno miesto gyvenime tampa įvykiu. Paskui Vilnių bei Šiaulius įsigyti nuosavus vartus į sporto ir pramogų pasaulį suskubo Panevėžys. Areną jam suprojektavo vilniečių architektūrinis kolektyvas „Forma“, o pastatė Panevėžio statybos trestas.
7.000 vietų apskrito tūrio Panevėžio arena (arch. S.Mikštas, A.Bakšys ir kt.; konstr. A.Ražaitis), vos atsidariusi, pakeitė ne tik pačios Aukštaitijos sostinės, bet ir visos Lietuvos sporto bei pramogų žemėlapis
ARENA – MIESTO GARBĖS REIKALAS
Kad, be duonos, reikia ir žaidimų, Lietuva, atrodo, suprato ne per seniausiai. Taigi spėriai imtasi kiekviename didžiajame šalies mieste statyti šiuolaikiškas sporto ir pramogų arenas. Sąlygos tam palankios, mat sporto ir pramogų arenų statybą iš dalies finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai, remia ir mūsiškė Vyriausybė. Negana to, Lietuvoje suplanuotas 2011-ųjų metų Europos vyrų krepšinio čempionatas šioms statyboms suteikė dar ir patriotinio gylio. Todėl, turėti areną – ne tik istorinis šansas, bet ir kiekvieno save gerbiančio miesto reikalas. Aukštaitijos sostinė – ne išimtis.
Svarbu, kad arena būtų ne tik universali, bet ir savita. Spalio pabaigoje Panevėžyje pradėjusios veikti arenos išskirtinis bruožas – tarptautinius standartus atitinkantis dviračių trekas. Arenos architektas Saulius Mikštas „Statybų pilotui“ sakė, kad šis praktikoje gana retas komercinės arenos komponentas pastebimai įtakojo visą pastato projektą. „Treko elipsė buvo savotišku projekto atspirties tašku – kartu su gana ankštu sklypu ji labiausiai ir nulėmė pastato tūrį, architektūrą“, – teigė jis. Taigi prieš 4 metus Panevėžio arenos architektūrinį konkursą laimėjusiems „Formos“ architektams projektuojant nebuvo ko blaškytis.
Vienai didžiausių šalies rangos bendrovių – Panevėžio statybos trestui – pastatyti 7.000 vietų areną užtruko vos pusantrų metų. 110 milijonų litų atsiėjusiam pastatui lėšų skyrė Vyriausybė, Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Panevėžio miesto savivaldybė. Pagal architektų S.Mikšto ir A.Bakšio (konstruktorius A.Ražaitis) projektą kultūros ir poilsio parko teritorijoje pastatytai arenai panevėžiečiai suteikė sulčių rinkoje gerai žinomą „Cido“ vardą.
DYDŽIU PRANOKSTA „SIEMENS’Ą“
„Cido“ arena pakeitė ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos sporto bei pramogų žemėlapį. „Rubicon’o“ grupei priklausančios pramogų kompanijos „Seven Entertainment“ valdomoje arenoje per sporto varžybas telpa apie 5.500 žiūrovų, o per koncertus – apie 7.000. Joje gali vykti krepšinio ar kitų komandinių salės sporto šakų varžybos, cirko pasirodymai ir, žinoma, dviratininkų varžybos. Koncertų scena gali būti statoma tiek viename iš ovališkos arenos taurės galų, tiek ir šone (pavyzdžiui, jei koncertui reikia labiau kamerinės aplinkos). Panevėžio arenos operatorė „Seven Entertainment“, „Statybų piloto“ žiniomis, per metus joje tikisi surengti 50–60 renginių ir sulaukti 150.000 lankytojų ne tik iš Panevėžio. Beje, dėl arenos „taurėje“ įkomponuoto dviračių treko arenos tūris yra net ketvirtadaliu didesnis už Vilniaus „Siemens’ą“, kuriame žiūrovų telpa bemaž 2 kartus daugiau – 12.000.
Apskrito plano 28 metrų aukščio 23.500 m² ploto statinys ne tik iš karto tapo Panevėžio pramoginių renginių „epicentru“, bet ir architektūriškai pabrėžė Parko ir Nemuno gatvių sankryžos kampą, tapo čia besikuriančio poilsio ir pramogų komplekso dominante. Pasak architekto S.Mikšto, iš pradžių areną ketinta statyti kiek kitoje teritorijos vietoje, tačiau prieš 4 metus įvykęs arenos architektūrinis konkursas atskleidė, kad didžiausiam sporto ir pramogų parko pastatui geriausia vieta arčiausiai gatvių sankirtos.
Architekto S.Mikšto teigimu, sporto ir pramogų rūmai kartais tampa ne vien architektūriniu orientyru, bet ir savotišku miesto simboliu. „Projektuodami mes sau tokio tikslo nekėlėme, tačiau norėjome, kad pastatas būtų ne anonimiškas, o tapatus miestui“, – prisipažino autorius.
CHAMELIONIŠKA IŠORĖ GELBĖJA
Panevėžio sporto ir pramogų arenos architektūra iš išorės sukurta daugiausia lenktomis „chameleoniškų“ aliuminio plokščių plokštumomis ir 4 betoninėmis laiptinėmis. Stiklo, betono ir metalinių plokščių atspalvių (nuo rausvo iki žalsvo) arena kontekste išsiskiria apvalia forma ir dideliu tūriu, tačiau „neišsišoka“ savo spalva ar ryškesne architektūrine kalba. Dėl prigesintos pilkšvos koloristikos bei betono laiptinių ji kažkaip dera tame sovietinių daugiabučių kontekste. Architektas S.Mikštas „Statybų pilotui“ sakė, kad fasadams pasirinkęs „Alucobond’o“ plokštes, gerokai rizikavo, mat rinkosi pagal mažą pavyzdėlį. „Tačiau ši medžiaga mūsų nenuvylė“, – džiaugėsi architektas. Plane kas 90laipsnių įrengtos 4 laiptinės pagal autorių sumanymą architektūriškai akcentuotos, todėl pastato struktūrą gana lengva suvokti. Arenos architektūrinis pavidalas iš toli solidžiau atrodo dar ir dėl išgaubto stogo.
Vis dėlto neaišku, kaip šis didelis, bet architektūriškai nuosaikus statinys kontekste atrodys, jei greta iškils spalvingesni pastatai, o renovuoti daugiabučiai taps ryškesni. Jau ir dabar savo spalva areną „perrėkia“ pašonėje stovintis ryškiai raudonas sporto ir laisvalaikio centras „Impuls“. Beje, būtent pastatų architektūrinės dermės, atrodo, labiausiai ir trūks Panevėžio poilsio ir pramogų parkui, kuriamam Parko ir Nemuno gatvių sankirtoje. Vaizdą gadina ir arenos užpakalinėje pusėje atsainiai priblokuotas vienaukštis priestatas, skirtas arenos administracijai bei techninėms patalpoms.
VIDUJE PAPRASTA IR AIŠKU
Daugiafunkcinėje sporto ir pramogų arenoje integravus 250 metrų ilgio dviračių treką, ne tik gerokai išsiplėtė pastato tūris – projekto autoriams teko žymiai daugiau pasukti galvas, kaip suderinti vidaus funkcinius ryšius. S.Mikšto vadovaujamam kolektyvui vis dėlto pavyko suprojektuoti aiškią arenos vidaus struktūrą. Jos pagrindinis įėjimas, kaip ir dera, atgręžtas į intensyvių Panevėžio gatvių sankryžą, nuo kurios į renginius ateina didžiausias pėsčių lankytojų srautas. Atskiri VIP klubo lankytojų ir arenos administracijos įėjimai čia įrengti iš šono, nuo parkingo pusės. Dalyviams bei arenos ūkinėms reikmėms skirtas nuošaliausias pastato įėjimas užpakalinėje pastato dalyje. Pro pagrindinį įėjimą lankytojai iškart patenka į vestibiulį su drabužinėmis, barais, san. mazgais. Į išorę orientuoto gatvės lygio erdvę siauriausiose vietose išplečia stiklinės vitrinos, pro kurias atsiveria aplinkos vaizdai – deja, daugiausia parkingo bei daugiabučių kvartalo fragmentai. Beje, pro stiklo sienas šis aukštas vakaro renginių metu gerai matomas ir iš lauko. Iš pastato pirmo aukšto požeminėmis perėjomis (jų prireikė dėl treko) patenkama į arenos parterį, kuriame įrengiamos kilnojamosios tribūnos. Techninę priežiūrą čia užtikrinti padeda specialiai „išimamas“ dviračių treko segmentas.
Į antrąjį bei trečiąjį arenos lygius pakylama betono ir stiklo laiptinėmis ar liftais. Šiedu pastato lygiai, skirtingai nei apatinis, orientuoti ne į pastato išorę, o į vidų. Iš antrojo lygio holų, kuriuose per renginius veikia barai, patenkama į didžiąją dalį už treko įrengtų stacionariųjų tribūnų. Arenos trečiojo lygio viena pusė skirta daugiausia 16 VIP ložėms (256 vietos), o kita – vietas išsipirkusiems „Blomberg’o“ klubo lankytojams. Per renginius arenoje iš viso veikia 10 barų – 6 greitojo maitinimo, 3 gėrimų ir vienas VIP’o.
OLIMPINĖ DVIRATININKŲ KALVĖ
Universalios sporto ir pramogų arenos su dviračių trekais pasaulyje projektuojamos gana retai. Mat tokia arena būna ne tokia komerciškai racionali, ne tokia patogi daugeliui kitų renginių, didesnį pastatą brangiau ir sudėtingiau eksploatuoti, galiausiai dviračių trekas – specifinis technologiškai sudėtingas įrenginys. Taigi „Cido“ arenos projektuotojai nuo pat pradžių konsultavosi ir bendradarbiavo su kompanijos „SportBau“ specialistais iš Vokietijos. Viena žymiausių šios srities pasaulio kompanijų yra suprojektavusi ir realizavusi per 120 dviračių trekų, tarp kurių – Berlyno, Romos, Meksiko, Miuncheno, Seulo olimpiniai trekai. Olimpinius reikalavimus atitinka ir „Cido“ arenos trekas, kuriame jau treniruojasi jaunieji dviratininkai ir net Lietuvos moterų rinktinės dviratininkės. Beje, dviračių varžybas Panevėžyje gali stebėti 3.100 šios sporto šakos gerbėjų.
S.Krupeckaitės auksiniai rezultatai pasaulio dviračių treko taurės varžybose Kolumbijoje tik dar labiau patvirtina, kad arena su treku Lietuvoje turi prasmės. Iki šiol gerais dviratininkais, bet ne jų sporto baze garsėjusi Lietuva pagaliau turi tarptautinio lygio sąlygas ugdyti jaunajai treko dviratininkų kartai (daug geriausių šalies dviratininkų išugdyti būtent Panevėžyje), taip pat – rengti aukščiausio lygio dviračių treko varžybas. Tuo labiau kad tokio lygio dviračių treko nėra visame Baltijos regione.
ARCHITEKTŪRĄ ATSKIEDĖ
Beje, funkciškai arenos struktūrą gerokai komplikavęs sidabrinės pušies lentų trekas kartu parūpino netipinį išplanavimą ir toli gražu neklaustrofobišką vidų. „Cido“ arenos plieno konstrukcijų stogas perdengia net 120 metrų skersmens bekolonę erdvę – ko gero, didžiausią Lietuvoje.
Projekto autoriai ne tik išorėje, bet interjere nevengė palikti atvirų betono sienų – kartu su apdailos medžiagomis taip išgautas gana vientisas koloritas. Architektas S.Mikštas sakė, kad holų grindų danga, laiptų antpakopiai ir kai kurie kiti vidaus apdailos elementai buvo įrengti „paskutinę minutę“, mat panevėžiečiai ketino šiek tiek sutaupyti.
Architektams nepavyko suvaldyti ir bendrųjų erdvių estetikos – barų prekystaliai, vestibiulio baldai ir pan. neturi nieko bendra su architektūrine koncepcija. Vestibiulio erdvę per daug „spaudžia“ ir technines komunikacijas dengiančios ažūriškos lubos. Projekto autoriams, atrodo, nepavyko „sustyguoti“ ir reklamos reikalų. Ypač atsitiktinai atrodo ir virš pagrindinio įėjimo bei kasų šviečiantis „Cido“ logotipas.
ŠIAULIŲ ARENAI NEPRILYGO
Nors architektūrinių pastangų būta, vis dėlto Panevėžio arena, Šiaulių arenai (arch. E.Miliūnas, A.Bublys, L.Tuleikis, G.Balčytis ir kt.) architektūrine kultūra neprilygsta. Ji pagrįsta ir skirtinga funkcine filosofija. Kitaip nei Šiaulių arena, Panevėžio arena didžiąją laiko dalį būna uždaryta, „negyva“, nes atidaroma tik specialiai renginiams (dar – dviratininkų treniruotėms). Vietos gyvenimas paprastai verda tik prie sankryžos įsikūrusiame parduotuvių kompleksiuke, kur veikia ir improvizuotas turgelis. Kasdieniniam naudojimui skirti kiti kuriamo poilsio ir pramogų parko statiniai – jau metus veikiantis sveikatingumo centras „Impuls“ bei už jo numatyti ledo rūmai ir dengtas maniežas. Arena vis dėlto turėtų išlikti svarbiausia šio komplekso dalimi tiek architektūriškai, tiek funkciškai – kaip savotiška Panevėžio poilsio ir pramogų parko ašis. Deja, iš esamų pastatų bei vietos detaliojo plano jau dabar matyti, kad architektūriškai vientisą pavidalą čia realizuoti bus vargu ar įmanoma.
PATIRTĮ PANAUDOJO KLAIPĖDOJE
„Formos“ architektų kolektyvas Panevėžio arenos projektavimo patirtimi jau spėjo pasinaudoti – kartu su „Miestprojektu“ prieš metus laimėjęs konkursą, ką tik parengė Klaipėdos universalios sporto ir pramogų arenos techninio projekto architektūrinę dalį. Pasak architekto S.Mikšto, panašios žiūrovų skaičiumi (apie 7.500) Klaipėdos arenos projekto architektūrinė idėja nuo Panevėžio arenos gerokai skiriasi. „Panevėžio arenos projekto pagrindas – griežta geometrija, o uostamiesčio arenos architektūrai norėjome suteikti marinistinį charakterį“, – sakė architektas. Beje, Klaipėdos arena – vienintelė dar nepradėta statyti iš arenų, kurias Lietuva privalo turėti 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatui.
PANEVĖŽIO UNIVERSALI SPORTO ARENA
Parko g. 12, Panevėžys
Užsakovas:Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Projektuotojas:UAB „Forma“. Autoriai: Saulius Mikštas, Andrius Bakšys. Architektai: Elvita Byčiūtė, Olegas Tiuliakovas, Andrius Zanevičius, Deimantė Narbutaitė. Konstruktoriai: UAB „Ribinis būvis“ (PDV A.Ražaitis). Specialiųjų dalių projektavimas ir ranga:UAB „Yglė“ – vėdinimas, vėsinimas, šildymas; UAB „Audiotonas“ – įgarsinimas; UAB „FiatLux“ – elektrotechnika, priešgaisrinė signalizacija; UAB „Santeka“ – vandentiekis ir nuotekos; UAB „Fima“ – apsauginė signalizacija, vaizdo stebėjimo sistema; UAB „Elsis biuro sistemos“ – kompiuteriniai ir telefoniniai tinklai; UAB „GB technologijos“; UAB „Šiaulių Rymonta“ – lauko ryšių tinklai; UAB „Koncepcija“ – gaisrinė sauga. Gen. rangovas: AB Panevėžio statybos trestas. Parametrai: 235.00 m², 252.000 m³, apie 110.000.000 Lt. Datos: konkursas 2004 m.; projektavimas 2007–2008 m.; statyba 2007–2008 m.
Konstrukcijos:pagrindinių laiptinių sienos, arenos salės sienos, keturių lygių perdangos, perdangų rygeliai, kolonos – monolitinis gelžbetonis; laikančiosios stogo santvaros, sijos, ryšiai – metalo konstrukcijos. Tribūnų – „L“ formos gelžbetonio sijos (UAB „Markučiai“).Apšiltinimas: II, III ir IV lygių sienos – „sandwich“ aliuminiai paneliai (UAB „Metalplast Vilnius“). Fasadai: aliuminio vitrinos su stiklo paketais, aliuminio plokštės „Alucobond“ (UAB „Kompozicinės plokščių sistemos“). Stogas: apšiltinimas – akmens vata „Paroc“; stogo danga – prilydomoji „Icopal“ (UAB „Ikoda“).Stoglangiai: automatinio atsidarymo (UAB „Ikoda“).
Vitrinos:itališkos berėmio stiklo „Casma“ (UAB „VBH Vilnius“).Durys: metalinės – UAB „Šiaulių Tauro detalės“, medinės – vokiškos. Architektūrinis fasadų apšvietimas: „Thorn Lighting“. Šildymas:orinis (šildytuvai „Eurohit“) – UAB „Yglė“, centrinis (radiatoriai), elektrinis. Vėdinimas: rekuperacinė sistema su šildymu/vėsinimu (UAB „Amalva“, UAB „Yglė“). Kondicionavimas:kondicionieriai – freoniniai; kaloriferiai įrengti vėdinimo kamerose; šaldymo mašinos „Clint“ ir „Hokaido“ (Italija) – UAB „Yglė“. Liftai: „Schindler“, (Vokietija; UAB „Kauno liftai“). Automatika: automatika, elektra, apšvietimas „Siemens“ (UAB „Fiat Lux“); įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema (UAB „Audiotonas“). Ryšiai: 104 abonentų telefonų stotis „Alcatel lucent“ (Prancūzija) – UAB „Elsis biuro sistemos“; silpnųjų srovių, kubo, švieslenčių sistemos, dviračių treko automatika – UAB „Fima“. Garsas: UAB „Audiotonas“. Akustika: „Martin Audio“ (Anglija), AMC (Lietuva); kompiuterizuota garso valdymo sistema – „AV Digital“ (Austrija); „BIAMP“ (JAV); garso stiprintuvai – „Martin Audio“ (Anglija), „Bitner Audio“ (Austrija).
INTERJERAS
Lubos:akustinės (UAB „Saint-Gobain“). Grindys: pramoninės liejamosios grindys „Acrylicon“, VIP patalpose – kiliminė danga, rūbinėse – „Forbo“ danga. Laiptai: kaučiukiniai antpakopiai – UAB „Medžio apdaila“, „Libros“ grupė. Baldai, ekspozicinė ir prekybos įranga: UAB „Ergolain grupė“. Šviestuvai: UAB „Fiat Lux“. Reklama ir vizualinė informacija:UAB „RGC“. Architektūrinės koncepcijos realizavimas: 90 proc.
