Algimantas Nasvytis

ALGIMANTUI NASVYČIUI 90: Architektas visų pirma turi būti inteligentas

2018-04-09
Audrys Karalius

Nasvyčiui – 90!
Didelį žmogų visuomet supa didelis skaičius žmonių. Liaupsinančių, kritikuojančių, dėkingų. Tarp šių – ir aš. Gavęs daugybę pamokų, patarimų ir pavyzdžių iš architekto, kuris išmokė suvokti architektūrą, kaip medžiaginį tautos mentaliteto, sąvasties ir būties pavidalą. Nacionalinę architektūrą, kaip kultūrinių ir socialinių procesų kolektyvinį kūrinį, kurį kiekvieno pasišventusio architekto kūrybinis balsas gali sustiprinti ir individualizuoti.

Algimantas Nasvytis išugdė, išaugino, įpūtė jėgos ir pasitikėjimo ne vienai dešimčiai architektų. Abu su broliu Vytautu – ilgų distancijų bėgikai. Ištvėrę sovietmečio marazminį liūną ir sugebėję ne tik patys realizuoti eilę ikoninių objektų, bet ir įpūsti architektūrinio tikėjimo šviesą jauniesiems.
Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita jau seniai tapo įspūdingu Lietuvos istorijos puslapiu. Permainingu, dramatišku ir labai nenuobodžiu.
Nors Vytautas Nasvytis prieš porą metų paliko šį pasaulį, tačiau brolis dvynys liko aktyvus architektūrinio gyvenimo dalyvis. Deja, šiandieną, nepavyks nudžiuginti nauju interviu solidaus A.Nasvyčio jubiliejaus proga, nes architektą užklupo liga.
Tačiau redakcijos archyve turime puikų ir vis dar aktualų Algimanto Nasvyčio interviu pirmąjam žurnalo „Arkitektas“ numeriui. Kalbėjausi su metru 1995-ųjų lapkritį, jo studijoje Vilniaus „Miestprojekte“ (galbūt jau JADe). (Spausdiname fragmentus).

AK: Kai prasidėjo Sąjūdžio judėjimai, tarp aktyviųjų buvo nemažai architektų. (…) Dabar jų vėl lyg ir nebėra visuomenės priekyje…
A.Nasvytis: Apskritai architekto profesija yra visuomeniška ir gana prestižinė. Aš jau minėjau tam tikrą aristokratiškumą – nors ir mažai uždirbdamas, architektas ir sovietmečiu buvo svarbus. Su juo skaitydavosi „aukštos sferos“, nes žinojo, kad be architekto ir jo projekto – namo nebus. Architektas buvo reikalingas žmogus.

AK: Bet taip buvo ne tik sovietmečiu – ir pasaulyje turbūt taip yra?
A.Nasvytis: Taip. Normaliose, susiformavusiose valstybėse ir neblogai apmokama, jeigu darbo turi. Sovietmečiu buvo kitaip – prastai apmokama, bet prestižinė.

Nenoriu ir neklausau CK sekretoriaus. Ir ką jis man padarys? Iš partijos (komunistų) neišmes, nes nepartinis. Pats nenusibraižys… Kadangi visuomenėje architektai kotiravosi neblogai, tai ir Atgimimo laikotarpiu architektų indėlis buvo respektuojamas. Kitas dalykas yra tas, kad architektas yra konkretesnis žmogus ir pasisakymai aiškesni – ne vien bendros frazės debesyse sklando.
Sakyčiau taip – architekto profesija yra itin tinkama politiniam-visuomeniniam gyvenimui. (…)

AK: Ar jūs dirbdamas Aplinkos ministru galėjote save realizuoti? Ar jautėte kūrybinį džiaugsmą?
A.Nasvytis: Kai kas šiek tiek buvo realizuota… Kadangi nesu profesionalus biurokratas ir politikas, aš negaliu net lyginti to džiaugsmo, kuris natūraliai kyla architektui, pastačiusiam pastatą ir natūroje pasitikrinusiam savo apmąstymus popieriuje. Man tas darbas buvo kančia, aš pavargdavau. Pavyzdžiui, aštuntą vakaro aš jau būdavau visiškai išsunktas. Tuo tarpu, kai dirbdamas architektu, tokiu metu tik pradedi įsivažiuot…
Ministro poste labai daug dalykų teko atlikti neturint reikalingų įgudžių ir kondicijos. Čia lygiai tas pats, kaip bėgti ilgą distanciją nesitreniravus…

ALGIMANTAS NASVYTIS. TRUMPAI

Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai suprojektavo LTSR paviljono Maskvoje interjerus, „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjerus Vilniuje (1959 m.), Centrinio pašto rekonstrukciją (1969 m.), Naujo miesto centro dešiniajame Neries krante urbanistinę viziją (1966-1974 m.), viešbutį „Lietuva“ Vilniuje (1963-1984 m.), Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje (1981 m.), Seimo (anksčiau LTSR Aukščiausiosios tarybos rūmus) (1982 m.) ir daugelį kitų svarbių objektų.
Plėtojant sostinės erdvinę kompoziciją, jos siluetą, panoramas, Nasvyčiai pirmieji pasiūlė idėją sukurti naują Vilniaus centrą dešiniajame Neries krante – architektūrinę kalvą – ir patys aktyviai dalyvavo įgyvendinat šį sumanymą. Architektas iki šiol nuolat dalyvauja Vilniaus bendrojo plano, miesto centro detaliojo plano rengimo darbuose.
Algimantas Nasvytis yra apdovanotas svarbiomis valstybinėmis premijomis bei titulais: 1998 m. jam suteiktas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas, 1998 m. – Architektūros riterio ordinas, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2003 – Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2006 m. – Šv. Kristoforo statulėlė. Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2016 m. – Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Titulinė nuotrauka: Algimantas Nasvytis skaito savo interviu žurnalo “Arkitektas” pirmąjame numeryje. 1996 vasario 9. Nuotrauka Sigito Platūkio.

Broliai Nasvyčiai gimė 1928 balandžio 8-tą karo gydytojo Kazimiero Nasvyčio šeimoje, Kaune. (A.Nasvyčio archyvo nuotrauka)

Broliai Nasvyčiai gimė 1928 balandžio 8-tą karo gydytojo Kazimiero Nasvyčio šeimoje, Kaune. (A.Nasvyčio archyvo nuotrauka)

Dvyniai viską darė kartu: sportavo, piešė, studijavo architektūrą. Po Vilnių iki šiol klaidžioja anekdotiškos istorijos dėl brolių Nasvyčių panašumo. (A.Nasvyčio archyvo nuotrauka)

Dvyniai viską darė kartu: sportavo, piešė, studijavo architektūrą. Po Vilnių iki šiol klaidžioja anekdotiškos istorijos dėl brolių Nasvyčių panašumo. (A.Nasvyčio archyvo nuotrauka)

Broliai Nasvyčiai su skulptoriumi Stanislovu Kuzma prie kuriamos skulptūros Nacionaliniam Dramos teatrui. (A.Nasvyčio archyvo nuotrauka)

Broliai Nasvyčiai su skulptoriumi Stanislovu Kuzma prie kuriamos skulptūros Nacionaliniam Dramos teatrui. (A.Nasvyčio archyvo nuotrauka)

Algimantas Nasvytis daug pastangų padėjo dėl Nacionalinio stadijono Vilniaus Šeškinėje. Deja, veltui… (Kęstučio Vanago nuotrauka)

Algimantas Nasvytis daug pastangų padėjo dėl Nacionalinio stadiono Vilniaus Šeškinėje. Deja, veltui… (Kęstučio Vanago nuotrauka)

Komentarai

  1. Ar Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai pasveikino savo narį (berods buvusį LAS pirmininką) garbingo jubiliejaus proga?

  2. Algio indėlis į Lietuvos architektūra kaip ir jo indėlis į Lietuvos žmones kaip aš yra didžiulis. Daugeliui mums studentų ir kolegų Algis parodė kas yra lietuviškas inteligentas. Net kai supykdavo dėl kokios tai architektūrinės nesąmonės, visad likdavo aukščiau elementaraus pykčio.

  3. Nasvyciai Lietuvos architekturos legenda, jiems amzina pagarba ir dekingumas.
    Pries 34 metus dirbant Algio grupeje kiekviena diena buvo svente, Aukstos kulturos zmogus, inteligentas, sviesus ir linksmas zmogus ir taip lengvai ir paprastai bendraujantis.
    Iki siol jauciu jo teigiama energija ir siluma. Ilgausiu metu!!!

  4. Gražu, kad bent Pilotas pasveikina Maestro su jubiliejumi, kol archsąjunga su archrūmais užsiėmę „svarbesniais“ reikalais…

  5. Didžiausia pagarba maestro Nasvyčiui. Sveikatos! Sveikatos! Sveikatos!

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Algimantas Nasvytis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ GARBĖS ŽENKLAS NR.1: Algimantas Nasvytis įvertintas!

2018 balandžio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos architektūros istorijoje tokių architektų kaip Algimantas Nasvytis tėra vienetai. Lietuvos architektų rūmų Garbės ženklo suteikimas metrui – logiškas, motyvuotas ir pelnytas architektų bendruomenės pagarbos

Algimantas Nasvytis

ALGIMANTUI NASVYČIUI 90: Architektas visų pirma turi būti inteligentas

2018 balandžio 95 KomentaraiAudrys Karalius

Nasvyčiui – 90! Didelį žmogų visuomet supa didelis skaičius žmonių. Liaupsinančių, kritikuojančių, dėkingų. Tarp šių – ir aš. Gavęs daugybę pamokų, patarimų ir pavyzdžių iš

Vytautas Dičius

ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?

2018 sausio 2413 KomentarųPILOTAS.LT

Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito

images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais,

images_phocagallery_4307_nasvy_garb_1602_4307_tit-2

SOSTINĖS DUOKLĖ ARCHITEKTUI://A.NASVYČIUI – VILNIAUS GARBĖS PILIEČIO VARDAS

Sostinės rotušėje architektui Algimantui Nasvyčiui meras Remigijus Šimašius vakar iškilmingai įteikė Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas. Garsus architektas ir visuomenės veikėjas pagerbtas už kūrybinę veiklą,

images_phocagallery_4245_nasvy_port_1601_4245_tit_Vytautas_Nasvytis

ARCHITEKTŪRINĖS DVISKAITOS ŠVIESA:// VYTAUTUI NASVYČIUI ATMINTI

Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien.