images_straipsniu_foto_4405_levan_po_160300_e01_xxx

V.LEVANDAUSKAS://SUSITIKIMAS SU MŪRU – LYG ROMANTIŠKAS SUSIDŪRIMAS SU ISTORIJA

„Senoji Lietuvos architektūra buvo daugiausia tyrinėjama kaip menas, tarsi pamirštant, kad tai yra ne tik menas, bet ir mokslas“, – sako architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas. Jo paties indėlis į mokslinę architektūros pusę sulaukė reikšmingo įvertinimo: architektūrologo monografija „Lietuvos mūro istorija“, kurią jis su pertraukomis ruošė net 40 metų, šiemet pelnė Lietuvos mokslo premiją.

Monografijoje mokslininkas nuodugniai ištyrinėjo mūro istoriją, raidą Lietuvoje – nuo XIII amžiaus iki Pirmojo pasaulinio karo. Savo darbe V. Levandauskas nustatė atskiriems stilistiniams ar istoriniams laikotarpiams būdingus specifinius mūro bruožus, medžiagų ir konstrukcijų ypatybes, jų pokyčius. Istorikas sukūrė sistemą, kurią galima panaudoti architektūros paveldo datavimui – amžiaus nustatymui.

MEDŽIAGĄ KAUPĖ KETURIS DEŠIMTMEČIUS

V. Levandausko teigimu, spalvingą istoriją Lietuvoje turintis mūras šimtmečius buvo viena patikimiausių ir dažniausiai naudojamų konstrukcijų – jį šiandien galima matyti ryškiausiuose senamiesčių bei naujamiesčių perluose, seniausiose šalies pilyse.

Tačiau kai prieš keturis dešimtmečius, pačioje savo mokslinės karjeros pradžioje, V. Levandauskas pradėjo savo tyrimus – mūro istorijai skirtą disertaciją – tuomet, dar sovietmečiu, labai trūko (ir iki šiol trūksta) dokumentų, tekstų, kurie padėtų nustatyti tų senųjų statinių amžių. Būtent galimybė tą problemą išspręsti ir paskatino profesorių imtis šio darbo.

„Sovietmečiu aspirantūroje užsibrėžiau ambicingą temą, bet gyvenimas parodė, kad iškart darbo pabaigti nebuvo galima. Per tuos metus buvo daug kitos veiklos, bet medžiagą kaupiau, nepamiršdamas, kad mūras yra mano skola mokslui, kurią turėsiu kažkada grąžinti“, – prisiminė mokslininkas.

Vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, laimėjęs Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos mokslo tarybos konkursus, V. Levandauskas ne tik rinko medžiagą įvairiuose Europos muziejuose bei bibliotekose, bet ir tyrinėjo  mūrą nuvykęs į įvairias Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Italijos vietoves.

SUSITIKIMAS SU MŪRU – LYG MEDITACIJA

Architektūros istorikas atrado išskirtinį, Lietuvoje žymiai labiau nei kitose šalyse paplitusį mūro bruožą – plytose įbrauktus griovelius, vadinamus „braukomis“.

„Keraminių plytų gamintojai vienoje kloto pusėje pirštais įspausdavo griovelius, kad  mūrijant skiedinys geriau sukibtų irmūras būtų stabilesnis. Tokios brauktinės plytos būdingos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Taip, jų kartais pasitaikydavo ir Lenkijoje ar Vokietijoje, tačiau Lietuvoje tai buvo lyg šventa taisyklė, pavyzdžiui, visose bažnyčiose iki XVIII a. pabaigos“, – teigia V. Levandauskas.

Ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanas ir profesorius neslepia, jog jam mūras apskritai yra artimas, ypač ten, kur jis nepaliestas, nerestauruotas – pavyzdžiui, rūsiuose bei bažnyčių pastogėse, nefasadinėje pusėje, kuri dažniausiai būdavo netinkuota. „Apsilankymas ten yra tarsi savotiška meditacija, romantiškas susidūrimas su istorija. Tose pastogėse yra savotiškas žinynas, daug užkoduotos vertingos informacijos. Kartais ji ir plika akimi matoma – įrašytos pačių meistrų pavardės, statybos darbų užbaigimo datos“, – pasakoja mokslininkas.

KAUNO ARCHITEKTŪRA – SU KLAIDOMIS

Vytautas Levandauskas aktyviai tyrinėja architektūrą ir jos istoriją ne tik akademinėje aplinkoje – šiuo metu jis dirba ir Kultūros paveldo departamente, pirmininkauja Trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri sprendžia architektūros paveldo išsaugojimo klausimus.

Svarbiausias šios tarybos tikslas yra užtikrinti, kad didelėje teritorijoje nebūtų pažeistas kultūros paveldas ir kad būtų patenkinti tarptautinių susitarimų reikalavimai, pavyzdžiui – UNESCO Vienos memorandumo, kuris skirtas istorinio urbanistinio kraštovaizdžio valdymui.

Laikinojoje sostinėje V. Levandauskui jau teko vertinti naujamiesčio architektūrą – rengiant vertingųjų savybių išsaugojimą sprendžiančius dokumentus. „Kaune yra tam tikrų grėsmių ir padarytų klaidų, sudarkytų miesto objektų, „stiklainių“, dėl kurių visuomenė buvo gerokai susirūpinusi. Taip pat yra ir „monstrinių“, nederamo mastelio statinių, ardančių miesto vizualinę struktūrą. Tokios klaidos neturėtų kartotis“, – paaiškino istorikas. Netrukus jo pirmininkaujama komisija imsis nagrinėti Kauno senamiesčio vertingųjų savybių dokumentą, tačiau ten neturėtų būti taip sudėtinga, kaip naujamiestyje – senamiestyje architektams nėra tiek galimybių kūrybinei laisvei ar abejotiniems sprendimams.

Kalbėdamas apie mūro vaidmenį dabartiniame architektūros kontekste, architektūrologas pripažįsta, jog jo klestėjimo laikas jau praėjo – jo svarba pradėjo mažėti dar tarpukariu. „Šiuo metu naudojamos visai kitos technologijos, lengvos karkasinės konstrukcijos, apšiltinti stikliniai pastatai, kuriuose mūro visai nereikia. Mūras yra tradicinė architektūros konstrukcija, kuri gali būti naudojama restauravimui ar nedidelėse statybose, tačiau ji nėra perspektyvi. Tai jau istorija“.

**

Vytautas Levandauskas yra Lietuvos architektūros istorikas, architektūrologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, mūro istoriją pradėjęs tyrinėti dar studijuodamas Architektūros ir statybos instituto aspirantūroje, kur jis 1975 m. apgynė disertaciją tema „Mūro medžiagos ir jų panaudojimas Lietuvos XIII–XVII a. pirmos pusės statybose“. Vėliau dirbo tame pačiame institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Tyrinėjo Lietuvos renesanso, klasicizmo ir kitų stilių architektūrą, kultūros paminklus (daugiausia dvarų sodybas, bažnyčias), architektūros mokslo istoriją, ikonografiją. Vadovavo Kauno miesto teritorijų istoriniams urbanistiniams ir kultūrologiniams tyrimams. Su bendraautoriais arba vienas parašė fundamentalių architektūros istorijos veikalų, monografijų, knygų. Moksliniuose, enciklopediniuose ir periodiniuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių architektūros istorijos, paveldosaugos ir kitais klausimais.

Nuo 1993 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentas, nuo 1997 m. – Menotyros katedros vedėjas, 2000–2010 m. vadovavo tam pačiam fakultetui. Periodinio mokslo leidinio „Meno istorija ir kritika“ vyriausiasis redaktorius.

Lietuvos mūro istorijai autorius rinko medžiagą Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Italijos bibliotekose ir muziejuose, rankraščių fonduose, sukaupė lyginamosios ikonografinės medžiagos iš daugelio užsienio šalių saugyklų. Mūrą in situ tyrinėjo Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Italijoje.

Monografijoje „Lietuvos mūro istorija“ nagrinėjama Lietuvos mūro architektūros statybos technikos istorija nuo seniausių laikų iki I-ojo pasaulinio karo. Medžiagų ir konstrukcijų specifiniai bruožai aprašyti atskirais istoriniais-stilistiniais laikotarpiais, įvertintos mūro ir medžio konstrukcijų sąsajos, plytų rišimo būdai, arkų, skliautų ir kupolų savitumai. Atskirus skyrius sudaro keraminių plytų ir rišamosios medžiagos (kalkių) gamybos technologijos raidos tyrimai. Plytų formatų ir skiedinio sudėties chronologiniai pokyčiai nustatyti pasitelkus autoriaus sukurtus originalius metodus. Analizuojama natūralaus mūro medžiagiškumo raiška pastatų eksterjero ir interjero puošyboje. Tyrimų rezultatai pateikti plačiame pasaulio (nuo romėnų Antikos iki carinės Rusijos) kontekste, parodant, kaip ir kodėl Lietuvoje susiklostė saviti mūro bruožai. Remiantis darbo išvadomis, sudaryta chronologinė mūro medžiagų ir konstrukcijų pokyčių lentelė. Gauti rezultatai gali būti pritaikomi architektūros paveldo apsaugos reikmėms (datavimui ir restauravimui).

Už šį mokslo darbą profesoriui Vytautui Levandauskui skirta 2015 m. Lietuvos mokslo premija Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

Komentarai

  1. „Kaune yra tam tikrų grėsmių ir padarytų klaidų, sudarkytų miesto objektų, „stiklainių“, dėl kurių visuomenė buvo gerokai susirūpinusi. Taip pat yra ir „monstrinių“, nederamo mastelio statinių, ardančių miesto vizualinę struktūrą. “ Galbūt ir taip,bet kaip tada su Herzog/de Meron projektuota Caixa Forum Madride- ?
    http://www.arcspace.com/features/herzog–de-meuron/caixa-forum/. Neteko skaityti,kad Ispanijos visuomenė būtų susirūpinusi šia rekonstrukcija.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Alytaus tiltas

PAVELDAS VIRTUALIAI: Entuaziastai atkūrė 2 istorinius Alytaus objektus

2018 gruodžio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Istorijos ir aktyvios gyvensenos entuziastų asociacija „Olita-Orany“ ką tik virtualiai atkūrė 2 neišlikusius, tačiau Alytaus istorijai svarbius objektus. Medinis laikinasis geležinkelio tiltas buvo išardytas 1926-aisiais,

FBR

AUSTRALIJOS DARBŠTUOLIS: Automatinis statybininkas namą sumūrija per 3 dienas

2018 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Robotika vis tvirčiau jaučiasi pramoninėje gamyboje, žengia į mūsų buitį ir net… statybas. Jau kelerius metus įvairiose pasaulio šalyse išbandomi namų „spausdintuvai“, o štai australai

Vilniaus modernizmas

DU MODERNIZMAI: Vilniaus ir Kauno tarpukario architektūros palyginimas

2018 spalio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Augantis susidomėjimas tarpukario laikotarpio moderniąja architektūra neišvengiamai verčia lyginti du miestus – Vilnių ir Kauną. Ar tikrai Vilnius tuo metu taip beviltiškai atsiliko nuo Kauno

V.Lansbergis-Žemkalnis

ARCHITEKTO ARCHYVAS: V.Landsbergio-Žemkalnio darbų paroda „Pienocentro“ rūmuose

2018 rugsėjo 62 KomentaraiPILOTAS.LT

Kaune, „Pienocentro“ rūmuose atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“. Šiai parodai specialiai atkuriama autentiška „Pienocentro“ rūmų trečio aukšto planinė struktūra – buvusi valdybos posėdžių salė,

Vilniaus rotušė

ISTORIJOS LAIPTAI: Į Vilniaus praeitį – archeologo akimis

2018 rugsėjo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje pirmadieniais ir antradieniais vyksta įvairių laikotarpių architektūros stilius ir kontekstus pristatantis paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklas „Istorijos laiptai“. Rugsėjo 11 dieną čia numatytoje

parod_ki_170300_e06_xxx

ISTORIJA, EKOLOGIJA, PAŽANGA: Raiškios istorinio mūro bangos Kinijoje

2017 kovo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Firmos „Arachi-Union Architects“ projektuotojai neseniai Kinijoje sukūrė neįprastą parodų erdvę „Chi She“, kuri ekologiją, istoriją ir vietos kultūrą organiškai susieja su šiuolaikinėmis statybos technologijomis ir

images_straipsniu_foto_4511_istor_vn_140000_e01_bra

ARCHITEKTŪROS ISTORIJOS KODAI://VYKSTA TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA

Vilniaus dailės akademijoje ką tik prasidėjo Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „(At)koduota istorija architektūroje“. 3 dienas vyksianti konferencija atskleidžia itin platų regiono architektūros istorikų nagrinėjamų temų

images_straipsniu_foto_4405_levan_po_160300_e01_xxx

V.LEVANDAUSKAS://SUSITIKIMAS SU MŪRU – LYG ROMANTIŠKAS SUSIDŪRIMAS SU ISTORIJA

„Senoji Lietuvos architektūra buvo daugiausia tyrinėjama kaip menas, tarsi pamirštant, kad tai yra ne tik menas, bet ir mokslas“, – sako architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo

images_pulsas_foto_2935_sakal_al_140200_e01_xxx

SENOJO VILNIAUS ARCHITEKTŪRA://M.SAKALAUSKO FOTOALBUMO PRISTATYMAS

Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus pristatytas fotografo Mečislovo Sakalausko naujas fotografijų albumas „Senojo Vilniaus architektūra“ pristatymas. Tai savotiška autoriaus padėka sostinei už tai,

images_pulsas_foto_2035_pieno_kn_120800_e01_BRA

IŠ AUDITORIJOS://APIE LIETUVOS TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS MODERNIZACIJĄ

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų galerijos „101“ viena iš pagrindinių misijų – remti ir stiprinti universiteto mokymo, tyrimo ir aptarnavimo tikslus. Šiuo tikslu pradedamas organizuoti

images_straipsniu_foto_2019_keram_ES_100700_e01_BRA

„BALTIJOS MŪRAS IR STOGAS 2013:// „WIENERBERGER’IO“ ARCHITEKTŪROS KONKURSAS

Kompanija „Wienerberger AS“ 4-tą kartą skelbia tarptautinius mūrinės architektūros sprendimų apdovanojimų konkursą „Baltijos mūras ir stogas 2013“. Šiam konkursui pateikti realizuoti architektūros objektai turi atskleisti

images_straipsniu_foto_1753_rotus_kn_090100_e01_BRA

BALTAJAI GULBEI – 470//KAUNAS MINI GARBINGĄ ISTORINĮ ROTUŠĖS JUBILIEJŲ

1542 metais buvo padėtas kertinis akmuo Kauno rotušės, dar vadinamo baltąja gulbe. Garbingai 470 metų sukakčiai paminėti Kaunas rengia rotušės istorijos konferenciją. Konferencijoje pranešimus skaitys

images_straipsniu_foto_1737_avang_pa_120400_e01_xxx

RUSIJOS AVANGARDO ARCHITEKTŲ VIZIJOS://ŠIANDIENOS ATSPINDŽIAI

„Architektūros [pokalbių] fondo“ pavasarinį ciklą „Modernieji paveldai“ užbaigs architektūros istorikė iš Maskvos Anna Bronovitskaya. Pokalbio tema – „Šiandienos atspindžiai Rusijos avangardo architektų vizijose“.

images_straipsniu_foto_1365_muro archit_TIT

MŪRO ARCHITEKTŪROS PAVELDOTVARKA://ATRADIMAI IR PRARADIMAI

Daktarės Jolitos Butkevičienės seminaras–diskusija „Mūro architektūros paveldotvarka: atradimai ir praradimai“, skirtas visuomenei, įvyks VDU Menų galerijoje 101 (Laisvės al.53, Kaunas), lapkričio 21-ąją, 16 valandą.