ARCHITEKTŪROS KRITIKA LIETUVOJE: Dr. Vaido Petrulio istorinis pjūvis

Architektūros [pokalbių] ciklas „Gražu/negražu“ šį rudenį siūlė padiskutuoti architektūros kritikos tema. Paskutiniame šio ciklo pokalbyje kaunietis architektūros istorikas Vaidas Petrulis žada atlikti Lietuvos architektūros kritikos istorinį pjūvį.

Spalio 30 dieną (trečiadienį) 20 val. MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius) architektūros istorikas V.Petrulis užbaigs 25-ąjį Architektūros fondo pokalbių ciklą „Gražu/negražu“. Paskaita „Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis“ vyks lietuvių kalba. Renginys nemokamas.
„Skaitant tarpukario architektūrinius tekstus visada dėmesį traukė aštri, o neretai, ir žaismingai išsakyta miesto raidos procesų kritika. Jau senokai kirbėjo mintis apjungti šiuos fragmentiškai įsibarsčiusius architektūros kritikos perliukus į nuoseklų pasakojimą. Pirmasis bandymas – paskaitoje“, – sako architektūros istorikas.
Apie paskaitą:
Architektūros kritiką galima suvokti plačiai. Tai viešosios nuomonės formavimo galimybių aibė. Aktyvizmo iniciatyvos, meninės interpretacijos ar, galų gale, spontaniškai besirutuliojantis diskursas socialinėse medijose, – visi šie procesai potencialiai gali įtakoti visuomenės suvokimą apie architektūrinę erdvę. Visgi, neretam susidaro įspūdis, kad klasikinis architektūros kritikos tekstas Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Stokojame leidinių, autorių, požiūrių įvairovės… Ar ši prielaida teisinga? Ar architektūros kritika Lietuvoje išgyvena nuosmukį? O gal priešingai, – transformuojasi ir įgyja kitas formas? Pradėdami diskusiją šia tema, pažvelgsime į reiškinio istoriją. Paskaitoje bus sugretintos architektūros kritikos apraiškos tarpukariu, sovietmečiu bei šiuolaikinėje Lietuvoje.
Vaidas Petrulis – architektūros istorikas, Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrėjas, KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas. Skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo  iniciatorius ir vienas iš autorių. Kartu su kitais autoriais parašė knygas „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ (2012), „Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė“ (2015). 2019 m. publikavo monografiją „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Pav.: Architektūros fondas.