images_phocagallery_4114_miski_memo_1511_4114_tit-1 fbra

VĖLINIŲ MINTYS:// ALGIMANTAS MIŠKINIS TIKĖJO DARNIU ARCHITEKTŪROS SAMBŪVIU

Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines buvo visai nedaug. Nors, atrodytų, turėjo būti minios: architektų, urbanistų, paminklosaugininkų, menotyrininkų, istorikų… Neretai atsitinka, kad žymūs žmonės  laidojami kukliai, dalyvaujant tik artimiesiems. Ir būreliui bendražygių…

Kaltinu save, kad taip pat nebuvau kapinėse, kad nepadėkojau – liko nepasakyti atsisveikinimo žodžiai. Dėl to jaučiu pareigą  tą padaryti dabar, per Vėlines.

Nežinau visų Algimanto Miškinio gyvenimo momentų, bet užtat žinau jo mąstymą, poziciją, indėlį į urbanistinės-paveldinės materijos istoriją, išsaugojimą, harmoningą vystymą į ateitį, jo nestandartinį, gilų aplinkos suvokimą.

Tą supratau iš karto, vos tiktai po studijų pradėjęs dirbti Žemprojekte, gyvenviečių planavimo skyriuje. Tuo metu, apie 1965-uosius visoj Lietuvoj buvo masiškai naikinamos istorinės miestų ir miestelių urbanistinės struktūros. Darkomos erdvės, statomi agresyvūs tūriai. Vyravo primityvus, sovietinis mąstymas, pompastika. Visiškai nesuvokiant istoriškai susiformavusios aplinkos buvo statomas „naujas tarybinis gyvenimas“. Šita primituvi buka buldozerio politika viena grandine jungė ištisas plejadas architektų bei urbanistų, pradedant projektavimo institutais ir baigiant atkampių rajonų vyriausiais architektais.

Įsivaizduoju kaip A.Miškiniui buvo nelengva pramušti šį storą luobą. Jau dirbdamas vyriausiu Žemprojekto architektu, o ir vėliau, A.Miškinis nuosekliai ir ryžtingai kovojo su šia negerove, skleidė pažangias idėjas, paremtas giliu ir plačiu aplinkos suvokimu ir harmoninga kūryba sintezėje su istorija.

Deja, ne visada galėjai apie tai pakalbėti su kolegomis, o su A.Miškiniu galėdavai. Su juo galėdavai padiskutuoti apie tokius dalykus, kurių nerastum jokiose knygose, jokiuose vadovėliuose. Deja, apie tai nekalbama ir aukštosiose mokyklose. Už tai Algimantą ypač vertinau. Šia prasme jis man buvo autoritetas.

Dažnai mes, kuriantys architektai, išdidūs, įsitikinę savo tiesomis. Kartais ir pasipūtę truputį darydami per daug „teisingą“ architektūrą. Vardan mūsų pačių sugalvoto „didžiojo tikslo“ (paprastai tai būdavo didelė lygi aikštė ir didelis baltas namas) dažnai nepastebėdavome, kad įvykdę šitą grandiozinį sumanymą sunaikindavome kitas vertybes, nebūtinai materialines. A.Miškinis aiškindavo šiuos mūsų paklydimus, kritiškai, principingai juos atskleisdamas, motyvuotai išdėstydamas situaciją viešuose projektų svarstymuose. Jo mintys buvo vertinamos kolegų, matyt, pelnytai buvo laikomas autoritetu.

A.Miškinis buvo nuolatinis architektūrinės-urbanistinės tarybos narys-ekspertas, jo pasisakymai buvo laukiami. Buvo vienas iš tuometinės visuomeninės kultūros paveldo globos tarybos iniciatorių ir narių.Vėliau ši taryba buvo reorganizuota į KVAD‘o ekspertų tarybą. Čia jo žodis taip pat buvo svarus.

A.Miškinis buvo renkamas į įvairius komitetus, tarybas, komisijas, kurių visų ir neišvardinsiu. Jo dalyvavimas kėlė tų sambūrių autoritetą. Noriu paminėti vieną svarbiausių Algimanto veiklos sričių – mokslinę veiklą Statybos ir Architektūros tyrimo institute. Moksliniai tyrimai, knygos, straipsniai, pranešimai – turtino mūsų architektūrinio gyvenimo ir minties lobyną. Ypač daug A.Miškinis prisidėjo prie mažųjų miestelių urbanistinės istorijos puoselėjimo – tyrinėjo urbanistines planines struktūras, užstatymo pobūdį, siluetus. Išryškindavo vertybes ir nustatydavo jų puoselėjimo ir vystymo gaires.

Deja, bet Algimantas minėdavo, kad jo autoritetu dažnai dangstomasi siekiant negerų tikslų. Paminklosaugininkų ir architektūros valdininkų tarpe prasidėjo ilgai besitęsianti erozija, buvo nesilaikoma nutarimų, duoto žodžio, jautėsi dviveidiškumas. Dažnai buvo atstovaujami ne kultūros paveldo ir architektūros tikslai, bet pinigingų „gudručių“ interesai. Tas reiškinys ypač suaktyvėjo, aišku, matomas ir iki šiol, kai ėmė dominuoti nežabotas verslininkų godumas, besaikis noras bet kokia kaina greitai praturtėti, visiškai ignoruojant kultūros paveldo bei miesto interesus.

O ir mes, architektai, tarpusavy susibičiuliavę ir „susišvogeriavę“ ne visada rasdavome pilietinės drąsos pasakyti tiesą. Šitą situaciją A.Miškinis perprato senokai. Augo nusivylimas, nes deklaruojamos vertybės labai skyrėsi nuo konkrečių veiksmų. Kaip garbingas vyras A.Miškinis nenorėjo dalyvauti nešvariuose procesuose. Puikiai matė  architektų cecho žmonių gudrybes bei nešvarius darbelius. Kadangi Algimantas buvo idealistas, vis dar tikėjo, kad galima padėtį pataisyti ar bent jau pristabdyti ydingus sprendinius. Tačiau šis tikėjimas pamažu blėso. A.Miškinis ne kartą yra sakęs, kad „vienaip kalbama, o kitaip daroma“.

Galų gale po vieno nedoro paminklosaugininkų-architektų  sprendimo nebeiškentęs dviveidiškumo, ryžtingai tarė: “nebenoriu daugiau dalyvauti šiame blogyje.“ A.Miškinis atsisakė dalyvauti tiek plaminklosauginėje, tiek architektūrinėje Kauno taryboje. Tai buvo principingas žingsnis.

Deja, visą aktyvų gyvenimą pašventus Lietuvos paminklosaugai ir urbanistikai, teko pasitraukti matant, kad į šią sferą braunasi dviveidiškumo, paperkamumo ir nedorumo kirminas…

Kaip žinia, už įvairiapusę mokslinę ir pedagoginę veiklą A.Miškiniui buvo suteikti garbingi profesoriaus ir akademiko titulai. Kartais pamąstau ar pakankamai laiko ir dėmesio buvo skiriama tam, kad jo gilūs apmąstymai pasiektų būsimųjų architektų širdis ir sąmonę?

Kažin, nes kuo toliau  tuo labiau pas mus įsigali sausas materialinis apskaičiavimas, o iškilių asmenybių ir jų potencialo reikšmė akademiniame gyvenime vis mažiau vertinami.

A.Miškinis giliai domėjosi menu – ypač Rytų bei Lietuvos tapyba. Kaip tikras Kauno patriotas norėjo savo kolekciją padovanoti Kaunui, bet dėl miesto valdžios abuojumo, kiek žinau, kolekcija buvo išskaidyta ir dalis nukeliavo į Vilniaus muziejus.

Sunku suvokti absurdišką situaciją: didis žmogus, žymus akademikas savo vertingą meno kolekciją siūlo dovanoti savo gimtajam miestui, o Kauno valdininkija kraiposi, maivosi ir visaip išsisukinėja. Tokių reiškinių niekad nesupratau ir nesuprasiu.

Beje, A.Miškinis, nor ir būdamas žymiu žmogumi, gyveno kukliai sovietinės statybos daugiabutyje priešais Ąžuolyną, Vydūno alėjoje. Kai jau man teko garbė pirmą kartą apsilankyti pas A.Miškinį namuose, suėmė jaudulys. Įsivaizdavau, kad atsidarys vos ne pilies vartai, o patekau į paprastą kuklų butuką. A.Miškinio namai spinduliavo intelektualia aura – supratau, kad šis žmogus yra didis savo vidumi.

Atsimenu vieną epizodą. KAUET‘o (Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba) posėdžius vesdavo rotacijos būdu paskiriami vis kiti architektai. Paprastai posėdžius jie vesdavo sėdėdami už stalo priešais auditoriją. Kai atėjo eilė A.Miškiniui vesti posėdį, jis atsistojo ir stovėdamas pagarbiai ir solidžiai  išdėstė būsimo posėdžio klausimus. Pamaniau sau: štai kur tikras džentelmenas…

Akademikas Algimantas Miškinis – tai ištisa epocha. Jo įspaustas pėdsakas gilus ir prasmingas. Jis niekada nepraras reišmės.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Marcus Fairs

NETIKĖTA MIRTIS LONDONE: Tarptautinio portalo „Dezeen“ leidėjas Marcus Fairs išėjo

2022 liepos 41 KomentarasPILOTAS.LT

Architektūrinis pasaulis sukrėstas dėl staigios ir netikėtos vieno populiariausių pasaulyje architektūros, interjero ir dizaino e-žurnalų DEZEEN leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Marcus Fairs mirties Londone. 54 metų

Osvaldas Daugelis

OSVALDAS DAUGELIS 1955-2020: Tylusis meno diplomatijos milžinas

2020 liepos 2212 KomentarųAudrys Karalius

Osvaldo Daugelio mirtis, sukrėtusi Kauną praeitą sekmadienį, nutraukė ilgą, net 41-erius metus trukusį dailės muziejininko skrydį virš čiurlioniškų piramidžių, dramatiškai kampiškų potėpių ir rafinuotai kosakovskiškų

Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą Alvydą Steponavičių.

ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS: Gyvenimas pašvęstas Kauno urbanistikai

2020 liepos 33 KomentaraiAudrys Karalius

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą – Alvydą Praną Steponavičių (1943 – 2020). Stepas (taip A.Steponavičių vadino kolegos, o ilgainiui

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Alfredas Jakučiūnas

IN MEMORIAM ALFREDUI JAKUČIŪNUI: Istorinis Kaunas neteko architektūros riterio

2019 balandžio 104 KomentaraiAudrys Karalius

Vakar Kaune mirė žymus architektas, paveldininkas, visuomenininkas ir miesto patriotas Alfredas Jakučiūnas. Alfredo arija nutrūko sunkios ligos gniaužtuose… A.Jakučiūnas buvo ryškaus temperamento ir kieto charakterio

_tit_nasvytis-ata5

ARCHITEKTAS ŠILTOMIS RANKOMIS: Algimantą Nasvytį Anapilin palydint

2018 rugpjūčio 11 KomentarasAudrys Karalius

Brolių Nasvyčių architektūrinė dviskaita – ko gero esminis architektūrinis vektorius, nubrėžęs takoskyrą tarp stalininės-intervencinės architektūrinės tamsos ir nacionalinės architektūros atgimimo pokario Lietuvoje. Šeštojo dešimtmečio pradžioje

Algimantas Sprindys

IN MEMORIAM ALGIMANTUI SPRINDŽIUI: Kaunas nusisuko nuo architekto…

2018 sausio 3115 KomentarųAudrys Karalius

Šiandieną, mirė Algimantas Antanas Sprindys. Architektūros milžinas, kurio pėdsakas Kauno mieste – ryškus, savitas ir reikšmingas. Panašiai kaip Vytauto Landsbergio Žemkalnio, kuriuo visą gyvenimą žavėtasi.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TILTAS PAS RADVILAS: Architektas J.R.Palys Kėdainiams mezga ambicingą legendą

2017 vasario 1021 KomentarasAudrys Karalius

„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę – man yra didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“- sako

images_phocagallery_4827_kanca_memo_1610_4827_tit_kancas a. bru10

KAUNE MIRĖ ALGIMANTAS KANČAS.// ARCHITEKTAS, KURIAM ABEJINGŲ NEBUVO

Artimieji pranešė, kad po ilgos kovos su klastinga liga, Kaune mirė vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos architektų – Algimantas Kančas – spalvinga, aktyvi ir aistringa asmenybė,

images_phocagallery_4776_aplin_apdo_1609_4776_palys_po_160900_e01_bra

PAGERBTI KŪRYBIŠKIAUSI://APLINKOS MINISTERIJA ĮTEIKĖ APDOVANOJIMUS

Aplinkos ministerija įteikė 3 apdovanojimus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Šiemet jie atiteko architektams Jurgiui Rimvydui Paliui ir Ievai Jurgitai Palytei Veilandienei už

images_straipsniu_foto_4600_tit2_e15_bra

SENAMIESČIO GATVĖS DIZAINAS:// AR IŠMESIME ORIGINALUS DĖL SERIJINĖS PIGUVOS?

Į Kauno senamiestį pastaruoju metu įsisuko chunveibiniško “modernizavimo” entuziastai, kurie iš komercinių paskatų arba iš visiško neišmanymo keičia originalius gatvės dizaino elementus naujomis tipinėmis štampuotėmis.

images_phocagallery_4549_sraig_post_1605_4549_tit_e22_bra

AEROARCHITEKTŪRA KAUNE://AVIACIJOS LOPŠYJE – SPINDINTIS ARCHITEKTŪRINIS KŪNAS

2016 gegužės 274 KomentaraiRasytojas

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome ką tik iškilmingai kareiviams perduotas Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas. Aerodromo saulėje spindintis naujas metalinis „kūnas“

images_phocagallery_4532_karin_post_1605_4532_karin_kn_160500_e07_bra

SRAIGTASPARNIŲ BAZĖ://ALEKSOTE „NUTŪPĖ“ TECHNIŠKAS KARINIŲ PAJĖGŲ POSTAS

Kauno savivaldybė šiandien karinėms pajėgoms oficialiai perduoda naują Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą. „Žvynuotąjį“ techniškos išvaizdos statinį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje „nutupdė“

images_phocagallery_4245_nasvy_port_1601_4245_tit_Vytautas_Nasvytis

ARCHITEKTŪRINĖS DVISKAITOS ŠVIESA:// VYTAUTUI NASVYČIUI ATMINTI

Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien.

images_phocagallery_4114_miski_memo_1511_4114_tit-1 fbra

VĖLINIŲ MINTYS:// ALGIMANTAS MIŠKINIS TIKĖJO DARNIU ARCHITEKTŪROS SAMBŪVIU

2015 lapkričio 2Be komentarųRasytojas

Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines

images_phocagallery_4065_miski_nekr_1510_4065_miski_po_070900_e5_bra

AKADEMIKAS ALGIMANTAS MIŠKINIS:// IN MEMORIAM ARCHITEKTŪROS MILŽINUI

Lietuvos architektūra neteko didelio žmogaus: šeštadienį, eidamas 87-uosius Kaune mirė akademinkas Algimantas Miškinis. Nuoseklus, išmintingas ir patriotiškas urbanistikos  autoritetas atliko milžinišką darbą, kad Lietuvos erdvinė

images_phocagallery_3556_mire Zalensas_tit_Zalensas Juratis

JŪRAČIO ZALENSO NEBETURIM://MIRĖ ŽYMUS KAUNO TAPYTOJAS IR SKULPTORIUS

Vakar, vasario 5-ąją, Anapilin iškeliavo žinomas Kauno tapytojas ir skulptorius Jūratis Zalensas. Vitališkas menininkas, pasižymėjęs subtiliu jumoru ir ironija, ilgai kovojo su liga, kuri įveikė

images_phocagallery_3423_luksi_port_1412_3423_tolva_po_e01_BRA

NIJOLĖ LUKŠIONYTĖ (1954-2014)://NETEKOME ARCHITEKTŪROLOGĖS, DĖSTYTOJOS

2014 gruodžio 1Be komentarųRasytojas

Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei

images_straipsniu_foto_2174_paula_po_130100_e01_zzz

IKI PASKUTINIO ATODŪSIO://ARCHITEKTAS ALFREDAS PAULAUSKAS (1928 – 2013)

Eidamas 85 metus, mirė žinomas Kauno architektas, Architektūros riterio ordino kavalierius Alfredas Paulauskas. Architektas per ilgus ir aktyvius savo profesinės veiklos metus dirbo vadovaujantį bei

images_pulsas_foto_1534_miski_po_090218_e01_BRA

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS PRISTATO://ALGIMANTO MIŠKINIO DOVANA

Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, architekto, kultūros paveldo tyrinėtojo ir kolekcininko Algimanto Miškinio Lietuvos nacionaliniam muziejui dovanotas mažosios lituanistinės ikonografijos

images_pulsas_foto_1371_savic_po_111100_e01_xxx_BUE

KAMANĖ NUTILO://MIRĖ ŽYMI KRITIKĖ IR ŽURNALISTĖ VIDA SAVIČIŪNAITĖ

Po sunkios ligos mirė žinoma žurnalistė, kritikė, menotyrininkė, teatrologė, vertėja, pedagogė ir visuomenininkė Vida Savičiūnaitė (1956-2011). Tai buvo vienas nedaugelio žmonių Kaune supratusių ir rašiusių

images_pulsas_foto_stogi_kn_110725_www_e01

SENAMIESČIO DETEKTYVO ATOMAZGA://STOGINĘ PAŽADĖJO GRĄŽINTI

PILOTAS.LT praėjusią savaitę rašė apie iš Kauno Vilniaus gatvės gana paslaptingomis aplinkybėmis pradingusią stoginę. Šiuo faktu piktinosi ne vien statinio autoriai, bet ir Lietuvos architektų

images_phocagallery_1099_pali_stog_1107_palys_po_110719_bru_e01

SENAMIESČIO DETEKTYVAS//DINGO KAUNO VILNIAUS GATVĖS TAPATUMO ŽENKLAS

Nuo Rotušės aikštės link Laisvės alėjos kadaise nutiesta Vilniaus gatvė – svarbiausia Kauno Senamiesčio arterija. Pagal architektų Rymantės Gudienės ir Rimvydo Palio parengtą rekonstrukcijos projektą

images_pulsas_foto_zygas_po_110500_www_e02

MIRĖ ARVYDAS ŽYGAS//PROFESORIUS, ANTROPOLOGAS, KUNIGAS

Po ilgos ir sunkios ligos gegužės 7 dieną JAV mirė antropologijos profesorius kunigas Arvydas Petras Žygas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo A.P.Žygas gyveno JAV, Ilinojaus universitete

images_pulsas_foto_stali_po_110500_www_e01

MIRĖ AKTORĖ RŪTA STALILIŪNAITĖ

Eidama 74 metus, gegužės 9 dieną po sunkios ligos mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.