images_phocagallery_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_tit

DRUMZLINAS VILTIES SPINDULYS://VALSTYBĖ BANDO SUSIGRĄŽINTI SPORTO RŪMUS

Daugiau kaip dešimt metų nenaudojami Vilniaus sporto ir koncertų rūmai, styrantys sostinės viduryje, galų gale buvo pastebėti Vyriausybės. Garsiai numatyta parengti „atitinkamas gaires“, siūlymus dėl projekto finansavimo šaltinių ir Vyriausybės nutarimo dėl rūmų įsigijimo projektą.

Vyriausybė šįkart pademonstravo retą nuovoką, šeimininkiškumą ir drąsą – įsigyti vieną įspūdingiausių viešąjai paskirčiai skirtų kultūrinių statinių iš V.Romanovo imperinių ŪBIG likučių. Žinoma, ryžtas demonstruojamas saugiu atstumu nuo besislapstančio pono aferisto ataušusių pėdsakų ir tyliai suvokiant – yrantis rūšinės architektūros mamutas  eurovalstybės sostinės centre skleidžia tokį nekrofilišką kvapą, kad permušti jį piariniais dezodorantais tampa jau nebeįmanoma.

APGYNĖ NAUJOJO PAVELDO ENTUZIASTAI IR KPD

Kaip žinia, V.Romanovas dešimt metų suko aplink pirštą įvairias valstybines institucijas, trukdžiusias verslo pirmūnui kūrybiškai įsisavinti vieną brangiausių Vilniaus teritorijų su konvertuojamu vaizdu į Gedimino pilį ir nekonvertuojama „architektūrine problema“ viduryje jos.

Sporto rūmų nugriovimui buvo pasitelktas ir „nevertingų paveldosaugos sąvybių“ nustatymo ekspertas Jurgis Bučas, ir pasaulinė architektūros žvaigždė su litvakiška kilmės nuoroda Massimiliano Fuksas, ir kitos nesismulkinančios architektūrinės pajėgos.

Sportrūmis atsilaikė. Nors jį tegynė pavieniai naujojo paveldo architektūros entuziastai ir… KPD.

Kultūros paveldo departamentas pasidavė desperatiškiems architektų prašymams ir 2006-aisiais suteikė Vilniaus koncertų ir sporto rūmams teisinę apsaugą – įrašė architektų Eduardo Chlomausko, Zigmanto Liandzbergio, Jono Kriukelio ir konstruktoriaus Henriko Vytauto Karvelio kūrinį (baigtas 1971) į Nacionalinį kultūros vertybių registrą.

SPORTRŪMIO KOMPETETINGAI APŠMEIŽTI NEPAVYKO

Tuo metu Sportrūmis jau buvo uždarytas (greičiausiai sąmoningai), o Lietuvoje siautė daugiabučių statybos isterija. Suprantama, Ūkio banko investicinė grupė žaibu sulakstė į teismą, bet… originalios vantinės konstrukcijos modernistinės architektūros grynuolis nesugebėtas kompetetingai apšmeižti. Sportrūmis liko Registre.

Turbūt dar niekada nė vienas Lietuvos pastatas nebuvo apipiltas tokiomis upėmis žurnalistinio purvo, kaip Vilniaus sporto ir koncertų rūmai 2006-taisiais. Su derama pagarba dera pripažinti – E.Chlomausko ir Ko architektūra atlaikė ir juodąsias apkrovas. Lietuviškojo brutalizmo architektūra, pasirodo, nėra greit senstantis kažkada madingas produktas, kurį pakanka uoliai išpravardžiuoti ar užmėtyti architektūrinėmis panašybėmis iš Vakarų (kurių taip ir nerasta), kad pavyktų paneigti jos vertę.

Manding, šis intelektinis Sportrūmio architektūros atsparumas prieš totalinį info-karą, prieš tyčinį nenaudojimą ir nepriežiūrą – yra itin svarbus ir didinantis jo šiandieninę architektūrinę vertę keleriopai. Dera pripažinti, kad dešimtmetis karas dėl Vilniaus sporto ir koncertų rūmų – vienas šviesiausių puslapių ir Kultūros paveldo departamento istorijoje. Ginklas patikimai atliko savo misiją…

VYRIAUSYBĖ APSISPRĘS GEGUŽĖS GALE

Žinoma, beraštei mūsų žiniasklaidai per sunku, trumpam pakėlus akis nuo implantinių pupyčių neršto, susigaudyti architektūriniuose vandenyse. Vilniaus sporto ir kultūros rūmai ir toliau pravardžiuojami „sovietinės architektūros pažiba“, „sovietmečio reliktu“ ar „betoniniu monstru“. Tačiau turėkime kantrybės – juk ir dažnai menotyrytei visa, kas pastatyta LTSR periodu, yra sovietinė architektūra, o ne naujasis paveldas.

Matyt neinstaliuota nuovoka, padedanti įžiūrėti esmingus skirtumus tarp Vilniaus Operos ir M.Mažvydo bibliotekos, tarp ŠMC rūmų ir Vokiečių gatvės stalininių daugiabučių, tarp Pirčiupio Motinos ir Žaliojo tilto skulptūrų galų gale…

O kol kas premjeras buria darbo grupę, kuri „ieškos sprendimų“. Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bus bandoma pritaikyti kongresų centrui ir, kas svarbiausia, „išsaugoti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes“. Tačiau pati Vyriausybė neskubės – nutarimą dėl Sportrūmio įsigijimo planuojama priimti tik gegužės pabaigoje…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Le Corbusier

LE CORBUSIER JUBILIEJUS TYLOJE: Modernizmo architektūros pionieriui šiandien būtų 130

Modernios architektūros pionieriaus Le Corbusier šiandien švęstų savo 130-ąjį gimtadienį. Nepaisant milžiniškos jo teorijos ir praktikos įtakos XX amžiaus vidurio ir net šiuolaikinei architektūrai bei

Hanselmannų namas

NAMAS ARCHITEKTŪROS GURMANUI: Ant prekystalio – pirmasis M.Graves‘o užsakymas

2017 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto pardavimų masėje pamatyti šiuolaikinės architektūros brangakmenių pavyksta labai retai. Žinomas Amerikos postmodernizmo architektas Michaelis Graves‘as (Michael Graves) Hanselmannų namą savo draugams suprojektavo dar

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės

AF

NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį

2017 gegužės 21 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją.

postm_af_170400_e02_xxx

TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą

2017 balandžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne

policija

POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO TEISMAS: „Lidl“ biurų parko konkursui pateikta 14 scenarijų

Uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūros konkursą, kuris turėtų nuspręsti buvusio Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu,

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija

images_straipsniu_foto_3797_sport_vn_110700_e02_bra

SPORTO RŪMŲ KONVERSIJA://VILNIAUS SAVIVALDYBĖJE RUOŠIAMAS PRISTATYMAS

Vyriausybės planai susigrąžinti daugiau kaip dešimt metų nenaudojamus Vilniaus sporto ir koncertų rūmus bei paversti juos Kongresų centru atrodo vis realiau. Jau suplanuotas ir šio

images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir

images_phocagallery_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_tit

DRUMZLINAS VILTIES SPINDULYS://VALSTYBĖ BANDO SUSIGRĄŽINTI SPORTO RŪMUS

Daugiau kaip dešimt metų nenaudojami Vilniaus sporto ir koncertų rūmai, styrantys sostinės viduryje, galų gale buvo pastebėti Vyriausybės. Garsiai numatyta parengti „atitinkamas gaires“, siūlymus dėl

images_phocagallery_1669_mies_vila_1203_tit

DAKTARĖ IR ARCHITEKTAS//DRAMATIŠKA L.MIES VAN DER ROHE VILOS ISTORIJA

Šią savaitę, kai minimas vieno iš moderniosios architektūros pionierių Liudviko mies van der Rohe (1886 – 1969) gimtadienis, būtų nuodėmė neprisiminti vokiečių didmeistrio, suteikusio architektūrai

images_phocagallery_1148_Rysiu rum konk_XX_e_1148_rysiu rum_TIT

RYŠIŲ RŪMŲ REKONSTRUKCIJAI KETINAMA SKELBTI KONKURSĄ

Ryšių rūmus Vilniaus senamiestyje (arch. J.Šeibokas, 1981) priimta laikyti vienu geriausiu naujojo paveldo objektu. Privatūs savininkai, kuriems dabar priklauso rūmai, jau senokai nori pastatą esmingai