Didžiojoje Britanijoje stūksantis Stounhendžas (angl. Stonehenge) – vienas svarbiausių priešistorinių Europos statybos objektų, iki šiol kaitinantis tyrinėtojų vaizduotę. 3100–2000 m. pr. Kr. datuojamą neįprastąjį statinį sudaro ratu išdėstyti didžiuliai akmeniniai žiedai, kurių išlikusius fragmentus kasmet aplanko bemaž milijonas istorijos smalsuolių. Specialiai jiems anglai ką tik pastatė šiuolaikišką Lankytojų ir parodų centrą, kurį suprojektavo firmos „Denton Corker Marshall“ architektai.
Pietinėje Anglijoje pastatytas Stounhendžas (angl. Stonehenge) mena tolimus neolito ir bronzos amžiaus laikus. Nuo 1986-ųjų šio įspūdingo statinio liekanos įtrauktos į UNESCO pasaulinį kultūros paveldo sąrašą. Ką tik jų pašonėje britai pagaliau pastatė Lankytojų ir parodų centrą (arch. „Denton Corker Marshall“), kuris turėtų padėti dar labiau praturtinti lankytojų įspūdžių paletę bei įsigilinti garsiojo statinio atsiradimo istoriją. Jame veikia nuolatinė ir laikinųjų parodų ekspozicija, speci9ali parduotuvė, kavinė.
Lankytojų ir parodų centro autoriai projektavo šiuolaikišką pastatą, kuris senojo architektūros paminklo neimituoja bei su juo nė nebando konkuruoti ar galynėtis dėl lankytojų dėmesio. Vis dėlto šis pagal architektūros konkurso idėją suprojektuotas nuo istorinio objekto taktiškai atsitraukęs 2,5 km statinys nėra beveidis. Pagal architektų sumanymą, jis sukomponuotas iš kelių tūrių, uždengtų bendru stogu. Pastarąjį architektūros elementą laiko 211 grakščių kolonų.
Beje, naujojo statinio didžiausias aukštis – 8 metrai – atitinka aukščiausių Stounhendžo menhyrų aukštį, o jo nuosaiki spalvinė gama – vietos aplinkos koloritą.
Parengta pagal „Denton Corker Marshall“ informaciją.