images_phocagallery_2815_Disleksija_pav_1815_Disleksija_tit

DISLEKSIJA – REGRESO MOTINA://KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS KONKURSINĖ TAMSA

“Noriu pasidžiaugti unikaliomis architektūrinėmis idėjomis, kurių tiek daug pasiūlyta Rotušės aikštės konkursiniuose projektuose”,- sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas konkurso rezultatų paskelbimo ceremonijoje. Be to, meras pažymėjo, kad Rotušės aikštė yra Kauno senamiesčio širdis ir kad čia ne vieta architektūriniams eksperimentams.

Kad būtų galutinai viskas supainiota, meras džiaugsmingai paskelbė, jog pirmoji vieta skiriama projektui “Baltas lapas”, kuris jaukią, žmogiško mastelio erdves jungiančią aikštę, užklojo “vieninga” juodo granito plokšte, iškirto beveik visus medžius ir nugriovė daugumą senosios pašto stoties pastatų, suformuodamas beveik dukart didesnę nei dabar “vieningą” aikštės erdvę…

ERDVĖ ISTORINĖ – ARCHITEKTŪRA KORPORATYVINĖ

Beje, “vieningas”, tarsi koks burtažodis, buvo uoliai kartojamas tiek konkurso recenzentų, tiek vertinimo komisijos narių, akivaizdžiai siekiant pabrėžti, jog Kauno senamiestis ir pagrindinė jo aikštė yra nepakankamai architektūriškai ir medžiagiškai vieningi – o tai laikytina esminiu trūkumu. Tarsi užmiršta, jog senamiestis nėra “vienos rankos” projektas, realizuotas vienu ypu ir visokie “vieningi” sprendiniai Kauno senamiesčiui ne tik atima prigimtinę faktūrą, mozaikiškumą ir mastelį, bet ir stumia jį į šiuolaikinės korporatyvinės architektūros funkcinį ir estetinį modelį.

Manyčiau, jog būtent korporatyvinės architektūros žiūros taškas bus pasmerkęs šį konkursą skaudžiai nesėkmei, nes daugelis konkurso dalyvių, neišsivadavo iš “modernistinio” mąstymo klišių ir jų sprendiniai dvelkė prekybcentriniais lankytojų erdvės formavimo metodais (toliausiai nuėjo projektas “Pokytis, kurį nori matyti”: žiūr. Tit.pav.). Recenzentai taip pat slydo, kritikuodami “nevieningus” sprendinius (trijų rūšių akmuo aikštės grindiniui) ir girdami “vieningus” (aikštę palieka tuščią, todėl čia galės vykti viskas, kas tik nori) – tuo visiškai paskandindami rūke specifinius viešosios senamiesčio erdvės prioritetus.

Toks architektūrinis nesusišnekėjimas su istoriniu kontekstu neturėtų labai stebinti, nes Lietuvoje tampa greičiau tradicija, nei išimtimi. Kita vertus, kai tokie disleksiniai receptai graso pagrindinei Kauno senamiesčio aikštei – nerimo apstu.

ŠIANDIENINĖS AIKŠTĖS TRŪKUMAI, PRIVALUMAI IR LŪKESČIAI

Kam gi apskritai prireikė architektūrinio konkurso Kauno rotušės aikštei?

Tuo suabejojo netgi vienas konkurso recenzentų, vilnietis architektas Gintaras Čaikauskas. Sprendžiant iš pasyvios komunikacijos apie konkursą ir dar pasyvesnės diskusijos apie jį, galima spėti, kad konkursas dar iš tiesų nėra “prinokęs”.  

Tuo tarpu senamiesčio verslininkai, susibūrę į Rotušės draugiją, jau kuris laikas tikino, kad aikštės dangos susidėvėję, kad apšvietimas prastas, kad automobiliai užima pernelyg daug vietos ir kad pati aikštė chaotiška ir neatitinka nūdienos poreikių. Iš esmės, reikia pripažinti, kad Rotušės draugija ir buvo tikrasis konkurso iniciatorius, o savivaldybė tik atliko formalias procedūras.

Galbūt logiška, jog pirmasis disleksijos implantas tūnojo jau paties “Rotušės aikštės Kaune pritaikymo visuomemės poreikiams (ir t.t.) konkurso” sąlygose. O ir pačiame pavadinime – juk niekas kitas, o būtent visuomenė šiandieną Rotušės aikšte ir naudojasi. Tai ką gi miestas konkursu siekia pakeisti ir įrodyti…?

Drįsčiau spėti, jog aikštei būtų pravartu atnaujinti susidėvėjusius grindinius, apšvietimą, bei sureguliuoti medžių ir laikinų paviljonų išdėstymą, o taip pat – sumažinti automobilių kiekį aikštės erdvėje. Bet svarbiausia – sudaryti palankesnes sąlygas kasdieninei socializacijai mažomis grupėmis ir miesto bendruomenės bei lokalesniems senamiesčio bendruomenių renginiams ir šventėms. Tik tiek. Esu tikras, jog požeminių inžinerinių komunikacijų keitimas, pusę senamiesčio apimančių transporto schemų, laikinų paviljonų “vieningos” stilistikos projektavimas ar juo labiau kalėdinės eglės bei kitų meninių objektų “įsklypinimas” – yra ne architektūrinio konkurso, bet kasdieninio “einamojo” erdvės formavimo, reguliavimo ir komunalinio ūkio atnaujinimo klausimai.

Taigi, jau konkurso sąlygose įsivelta į painias, smulkmeniškas, o lygia greta ir pernelyg abstrakčias formuluotes, kurios, greičiausiai, išblaškė prioritetus ir apdūmė protus ne tik konkursantams, bet ir vertinimo komisijai.

PSEUDOIMPERINĖS AMBICIJOS

Vienas Dievas žino, kaip buvo suprastas konkurso tikslas – sukurti “daugiafunkcinės bendravimo erdvės architektūrinį scenarijų,atitinkantį pakitusius visuomenės poreikius“ bei  konkursinių sąlygų padejavimai, jog “trys fontanai įrengti be specialiai tam numatyto planoarba, kad Rotušės aikštė “nėra estetiškai patraukli, o joje vykstantys renginiai neretai atsitiktiniai”. Keisčiausia, žinoma, kad, anot konkurso sąlygų – “neaiški pačios aikštės funkcija” arba – jog “iki šiol nėra aiškaus renginių Rotušės aikštėje scenarijaus, puoselėjamų šventinių tradicijų ar traukos objektų…”

Aišku tik tiek, jog pirmoji vieta paskirta projektui “Baltas lapas”, kuris pasisiūlė nugriauti dalį XIX a. pašto stoties pastatų (dabar – Ryšių muziejus) ir likviduoti vidaus kiemą, kur būtent ir vyksta didžioji dalis senamiesčio koncertų, festivalių bei kitų seniai tradicija tapusių renginių.

Įvertinus laimėjusio projekto konkursinę sėkmę už padidintą Rotušės aikštės erdvę beveik du kartus, išgriautus istorinius pastatus, pašalintus beveik visus medžius ir išgrįstą milžinišką plotą “vieninga” juodo granito danga – neišvengiamai peršasi išvada, jog Kaunas suka kažkokiu pseudoimperiniu keliu, kurdamas pompastišką didybę ten, kur jos niekada nebuvo.

Šis jausmas dar tikresnis, regint tankią aukštų plieno stiebų rikiuotę rytinėje aikštės pusėje, skirtą laikinoms prekybininkų pavėsinėms tvirtinti. Atidesnis, žinoma, prisimins šią konstrukciją prieš 5 metus matęs Vienybės aikštės konkurse, tačiau šiuo atveju stebina senamiestietiškai tektonikai svetimos „sukarintos“ struktūros naudojimas, sukuriant aktyvią vizualinę taršą, teisėjų švilpukams įtartinai tylint.

KASDIENYBĖ REPRESUOJAMA

Akivaizdu, jog  ir pats „kasdieninio bendravimo architektūrinis scenarijus“ represuojamas pompastiškos reprezentacijos vardu, bet kiek jaukesnes aikštės vieteles sulydant „vieningos“ plokštumos katile. Užkulisiuose linksniuotas motyvas, neva nugriovus dalį carinės pašto stoties ir atvėrus Vyskupų rūmus būtų atkurti autentiški XVI a. aikštės parametrai, nelabai atsparus kritikai: aikštė tapo reprezentacine 1859, kai pašto stotis jau stovėjo, o Vyskupų rūmai pastatyti tik po 75 metų. Kita vertus, po tokios paranoiškos „restauracijos“ tektų užsiimti ir bernardinų bei jėzuitų vienuolynų, Siručių rūmų bei kitų aikštę supančių pastatų „apipjaustymu“…

Žinoma, dar didesnis kazusas slypi laureatų transporto schemoje. Kartu su nemaža dalimi konkurso dalyvių, pasiūlę atsisakyti eismo rytiniu ir šiauriniu aikštės pakraščiu (tai laikyčiau bene vieninteliu projekto pliusu), laureatai nukreipia automobilių srautus į Muziejaus gatvelę, kuri… realiai neveda niekur.

Kitų „Balto lapo“ komandos (architektai: Martynas Leščišinas, Tomas Kuleša, Aušra Lekauskaitė, Mėta Šalūgaitė, Kristijonas Mozūraitis, Mykolas Svirskis, Edita Bružikaitė) architektūrinių nuotykių su manieringai užriestais (iš neturėjimo ką veikti?) aikštės kampais, į rotušės duris įlindusia čiuožykla ar iš po grindinio švirkščiančiu fontanu nebesinori vardinti, nes tokios pačios „savaime vertingos“ atsitiktinės modernybės apstu ir kituose konkurso projektuose.

DIZAINO DAUG, GIRDĖJIMO MAŽAI

Antrąją vietą laimėjęs projektas „Viskas viename“ (architektai: Linas Tuleikis, Kęstutis Vaišnoras, Paulius Vaitiekūnas) mėgaujasi transformerių technologijomis ir visus aikštės architektūrinius scenarijus patiki milžiniškiems „kapotams“, kuriems atsidarius randasi visa, ko reikia kauniečiui: scena, ekranas, kioskeliai ir pan. Šmaikšti automobilinė architektonika be abejonės sulauktų Bernardo Khoury komplimentų, tačiau man projektas greičiau primena, kad ir estetišką, bet iššaukiančiai nekontekstualų architektūrinį transvestitą istorinėje terpėje.

Trečioji vieta, priešingai, kažkodėl paskirta itin nuosaikiam ir aiškesnės pozicijos stokojančiam projektui „Atkurta sena naujai“ (architektai: Lina Bareikytė, Marius Savickas, Povilas Dumčius). Vienintelis projekto pareiškimas – „kiliminė“ grindinio danga per visą aikštės sklypo plotą – nuo fasado iki fasado. Nors pats raštas ir vertas kritikos, bet sprendimas gana įdomus, vienijantis erdvę minkštai, įtraukiant medžius, mažąsias formas ir pastatus.

RACIONALŪS RECEPTAI NEPASTEBĖTI

Ketvirtas liko projektas „Balta“ (architektai: Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė, Lina Gronskytė, Aistė Tarutytė, Mantas Gipas, Povilas Kiškionis, Vytautas Lelys). Nors architektai pernelyg užsižaidė su stacionariais ilgastaliais, gatvinės bohemos paviljonais ir kuprota aikšte, tačiau vieninteliai iš konkursantų pasiūlė aiškią, kontekstualią ir logišką aikštės erdvės organizavimo koncepciją. Aikštės teritorijos skaidymas į penkias funkcines zonas ne tik išgrynina erdvinę aikštės kompoziciją, bet ir sukuria realų pagrindą penkiems paraleliniams scenarijams vykti ir laisvai rutuliotis. Beje, autoriai pasiūlė ir bene racionaliausią transporto schemą, naudojant aikštės liestinę (Muitinės ir Aleksoto g.) ir akligatvį (Jakšto g.).

Penktuoju paskelbtas projektas „Aikštė ir sodas“ (architektai: Martynas Marozas, Vytautas Buinevičius) bando aikštės teritoriją organizuoti panašiais į projektą „Balta“ principais, tačiau įsivelia į gana padriką ir eklektišką kompoziciją. Maža to, apkausto medžius masyviais betoniniais vazonais, o aikštę įrėmina agresyviomis stacionarių suolų ir žirmūniško fontano barikadomis.

Už pagirtųjų linijos likę projektai – margi. Daugelis jų grūdo po Rotušės aikšte milžiniškus požeminius parkingus, pjaustė ją įstrižainėmis, kasė daubas ar virino apžvalgos bokštus. Negaišdami laiko, prie vertinimo komisijos nubaustųjų suolo, sugrįškime dar trumpam prie konkurso laimėtojų.

MERKEVIČIENĖS KONKURSŲ ANATOMIJA

Pagal kaunietišką tradiciją, visai konkurso virtuvei ir vėl dirigavo KAUET’o (Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos) direktorė Jūratė Merkevičienė. Konkurso sąlygos, recenzentai, vertinimo komisija ir pats vertinimo procesas (vertinimo komisijos pirmininkė – J.Merkevičienė) – viskas vienose rankose.

Ar toks autokratiškas architektūrinių konkursų organizavimas pasiteisina?

Kokybine prasme – ne. Komforto prasme – matyt, taip. Kauno savivaldybei, ko gero, yra patogu prasukti kasmet po tuščiavidurį konkursą, kurio anemiški rezultatai apsaugotų nuo realizavimo rūpesčių. Architektų bendruomenė, anot mero A.Kupčinsko, gauna progą apšilti, todėl yra sukalbamesnė, o dėl to, kad niekada šviesos nepamatysiančių konkursinių projektų pilni valdininkų stalčiai, viešai aiškintis Kaune nepriimta…

Kaip žinia, konkursinius projektus vertino oficiali komisija: Jūratė Merkevičienė (pirmininkė), Andrius Kupčinskas (Kauno meras), Nerijus Valatkevičius (Kauno vyr.architektas), Rymantė Gudienė (Kauno KPD) ir architektai – Audrius Ambrasas, Šarūnas Kiaunė, Gintautas Natkevičius, Dalia Paulauskienė.

Tuo tarpu Tomas Kuleša, laimėjęs su bendraautoriais konkursą projektu „Baltas lapas“, yra daugiametis G.Natkevičiaus kūrybinis partneris ir bendradarbis. Tą žino pusė Kauno.

PABAIGAI – ĮVARTIS RANKA

Komisijos pirmininkė J.Merkevičienė priklauso tai Kauno pusei, kuri šito nežino. Nei ji, nei pati komisija, niekaip nereaguoja į tokį atsitiktinį sutapimą.

Čia neiškenčia pats laureatas T.Kuleša ir paskelbia laišką,  kuriame paaiškina, jog partizaniškai slėpė nuo savo boso užklasinę – konkursinę veiklą ir šis, dirbdamas komisijoje, niekaip negalėjo atpažinti užsikamufliažinusio bendradarbio projekto. O kad būtų dar aiškiau, tai pademonstruota šiek tiek kombinatorikos: esą Laureatas ir ko finišo tiesiojoje buvo kitiems „ir taip“ nepavejami (1 balas prieš 2,75 „antrųjų“ balus)…

Ar šiuo atveju tikrai buvo išlaikytas konkurso dalyvių anonimiškumas ir ar vertinimo komisijos nario G.Natkevičiaus pasirašyta nešališkumo deklaracija yra tikrai galiojanti, paliksime spręsti amžinajai Kauno architektūrinių konkursų komisarei J.Merkevičienei.

Ar šis konkursas „pritaikant Rotušės aikštę pasikeitusiems visuomenės reikmėms“ apskritai duos kokios nors naudos Kaunui? Ar jis pateks į istoriją, kaip racionalus istorinio miesto centro pagerinimo manevras?

Vargu bau. Greičiausiai tiktai įvartis ranka primins šį konkursą, užbraukęs naują atžymą lietuviškų architektūrinių konkursų degradacijos liniuotėje…

Komentarai

  1. Pritariu A.Karaliui, kuri aplamai laikau vienu protingiausiu žmonių šiadienynėje Lietuvoje. Kokie čia projektai ? Iš karto sakiau – patraukite savo rankas nuo Rotušės aikštės. Kas dabar yra – geriau nepadarysite. Ko trūksta aikštei ? Nebent fontaną kiekvieną dieną išvalyti, nes vietiniai debiliukai į jį nuolat primeta šiukšlių. Visą kitą yra normalios būklės ir niekam nekliudo. Ne jūsų nosiai pertvarkymus daryti. O kad visus „konkursus“ ne tik Kaune, bet ir Vilniuje laimi savos chebros architektai žino visi nors kiek praprusę Lietuvos gyventojai… T.Kuleša nuslepė nuo G.Natkevičiaus savo dalyvavimą… Pasaka darželinukams…

  2. Straipsnis geras, problemos paryškintos. Tik kodėl išrinktas darbas, kurio neįmanoma realizuoti ? Intrigai ar Kauno architektus paerzinti ?

  3. As nelabai suprantu tokio isterisko reagavimo del straipsnio. Gal taip yra todel, kad pas mus is viso yra neiprasta kritika architekturoje. Ir jos realiai beveik nera. Tai vos pasirodo koks straipsnis su kitokia nuomone, tai butinai ji reikia sudirbt. Rasykit savo nuomones ir spausdinkites. Ir bus tada ne viena nuomone. Diskusija pirmiausia turi buti apie ta aikste, kad nebutu, kaip su Lukiskiu aikste. 20 metu vis konkursus daro, bet realiai nieko doro taip ir nepasiule. Nieko ir nebus.

  4. Gerai,kad Karalius straipsnyje iškelia esmines problemas,kurių kai kas (pav.“kauniete“ ar „dalius“) net nepastebi.

  5. O Dieve, ir kada gi musu genialusis kritikas A. Karalius teiksis sudalyvauti bent viename kauno grazinimo konkurse ir savo genealiais sprendimais sutvarkys sita korumpuota irstva. O is tiesu sio pono pseudointelektualiniai pezalai ir „izvalgos“ ima pykint. Lengviausia kritikuoti ir regzti intrigas , bet svajociau pamatyti bent viena realiai igyvendinta pono visazinio viesa projekta. jooo, tiesa, gi visi idiotai, kysininkai ir kazkuo suinteresuoti tokiu geniju neprileidzia pasireikst 🙂

  6. paliestos problemos yra labai opios. nenoriu labai gilintis i straipsnio detales, bet kaip ne architektas pasakysiu – man visai neidomu, kaip atrodys jusu aikste is lektuvo jusu architekturiniuose kataloguose. man idomu, ka as ir kiti zmones toje aiksteje veiks. tai prasau musu nestumti i tokius lukasenkinius prabangaus granito raudonosios aikstes analogus, nes taip, kaip yra dabr, mums patinka labiau.dav9b

  7. tipiska provincialo pozicija – kritikuoti, ne tai, kas parasyta, bet uz tai, kad aplamai parasyta

  8. Nėra konkurso – negerai, yra konkursas – irgi negerai.
    Kai kas nuomonę apie konkursą susidaro tik iš šio straipsnio, nes tai vienintelis straipsnis. Ačiū Karaliui, kad rašo, bet jau esame pripratę prie jo straipsniuose vaizdingai dėstomos „vienos nuomonės“. Todėl ir kritika aštri tai „kitai pozicijai“. Recenzentai gynė vieningos universalios aikštės poziciją ir kritikavo vizualų aikštės dalinimą, o straipsnio autorius kritiokuoja vieningą sprendimą vadindamas „pseudoimperiniu“ ir palaiko aikštės vizualų sudalinimą, ką ir pats anksčiau savo darytame sprendime Vienybės a. konkurse aktyviai propogavo. Man pačiam susidarė įspūdis, kad šiame konkurse pateikta gana solidi sprendinių gama ir tik iš vieno architekto esu girdėjęs, kad konkursas nenusisekė – tai iš Karaliaus. Bet pas mus juk Karalius formuoja visuomenės nuomonę…

  9. Nors vienas poleminis straipsnis apie problema

  10. Kaip sakoma, nespresk apie knyga is jos virselio, bet konkurso darbai tera to virselio kurimas, tad ar skaityti toliau? Taciau velgi, koks tas turinys ir turetu buti? Lengva kritikuoti, bet niekas taip ir nepasako, ko tam Kaunui apskritai reikia? Uzdekit tuos kelis lopus gatvese ir visi prades sypsotis, tikriausiai ne…
    Manyciau, jog pats konkursas turejo prasideti dirbtuvemis ir diskusijomis, jeigu butu noreta kokybiska verte isgauti apskritai. O dabar po visko bandoma ispusti burbula, kokie visi blogi – kas anaiptol prie geresniu rezultatu neprives.

  11. Mielas kolega tik nepradekite reklamuoti viesuju pirkimu istatymo su kvailiausia jo dalimi „Projekto konkursas“.
    Tie, kas rase istatyma aiskiai neskira, kas yra prekes pirkimas, o kas yra kurybines paslaugos pirkimas. Aisku, cia kaunieciai isejo is bet kokiu remu su savo rotuses konkursu.
    O aplamai, kas per zvaigzde ta Merkeviciene? Gal as viena nezinau, toks jausmas?

  12. Nieko ‘gimdyti’ nereikia-konkursų organizavimas ir vykdymas aprašytas VP įstatymo skyriuje ‘Projekto konkursas’.

  13. Pritariu autoriui dalinai. Bevaisių architektų pastangų žmogiškai gaila, tačiau jei pats šios profesijos cechas viduje „nepagimdys“ teisingo, ar bent artimo teisingam konkursų organizavimo ir vykdymo standarto, iš valdininkų jo tikrai nesulauks. Tad kortas į rankas, chebryte … :-))

  14. Viešųjų pirkimų įstatyme aiškiai parašyta:vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys.

  15. Tiesa tokia, kad visiems geru salygu ar komisijos buti negali. Manau, kad kaip reta nebloga komisija buvo surinkta. Profesionalu prasme – zinomi, kompetetingi ir , kaip sakoma, paciame jegu zydejime. Del Kauno konkursu, tai visiskai aisku, jog tokie konkursai neturi ateities, pjariniai. Na, bet tai Kauno specifika. Ir keleta zodziu teiseju ir dalyviu dalykisku santykiu klausimu – zinoma, dabar keistai isejo, bet nereiktu is to daryti kriminalu. O ka daryti jaunesniems ir turintiems energijos? Jei pas kazka dirbi, argi tai reiskia, kad turi tik kartu su juo daryti, ir jo melodija groti. Jei jis komisijoj, tai ka, reiskia nieko niekad be jo zinios nedaryti? Kazkokia ikaitu drama. Gal kazkam tai ir naudinga galetu buti – daryk taip, arba as i komisija. O ir Natkeviciui nepavydziu, dabar neiaisku kaip teisintis, kad jis ne kupranugaris, nes nelabai kam svarbu kaip buvo, mums svarbiausia „bulvaras“ – “ kas gali paneigti, kad ……..“

  16. autorius cia iziuri ivarti ranka. bet kad tas ivartis i savus vartus. net toks nulis, kaip kupcinskas nesugalvotu ispirkti muziejaus pastatus tam kad juos nugriauti. ir koks tikslas? realiai jokio.

  17. skandalas! problema nebent tame, kad nebera jegu piktintis. konkursai tiesiog praranda prasme. nemaniau, kad ir kaunas taip nusirito.

  18. Sėkmingai judama Vilniaus Lukiškių aikštės konkursų rengimo keliu ą

  19. Vargu ar toks konkursas išvis yra vertas dėmesio. Ypač iš dalyvių. Aišku grėsmė atsiranda jei toks tep lep paveikimas būtų per stebuklą imtas ir pradėtas daryt. Žinoma tokio projekto išrinkimas garantuoja nesėkmę jį bandant įgyvendint, o tai yra patogu valdininkams, kurie jei labai nori gali pradėt imituot neįmanomo projekto įgyvendinimą ir paskui ramiai numarint kabinetų labirintuose.

    Šitam tekste aš įžvelgčiau kitą, žymiai svarbesnį aspektą – sąlygų sudarytojų, komisijos ir apskritai konkurso organizavimo svarba. Gali dalyvauti geriausi architektai, bet jei niekas nesugebės jų įvertint ir neduok die, neteisingai bandys įspausti į neteisingus rėmus, rezultato nebus.

  20. nei vienas nepasiule nugriauti rotuses. hmmm, keista…

  21. Skilimas Kauno archpoligone: sąvas šaudo į savus !

  22. o kodel nera teisingo atsakymo isvadose? O turejo buti taip: …

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Europa Nostra

EUROPA NOSTRA 2019: Laukiama paraiškų kultūros paveldo apdovanojimams

2018 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tarptautinės organizacijos „Europa Nostra“ narė, pakvietė dalyvauti atrankoje 2019 metų „Europa Nostra“ organizacijos apdovanojimui gauti. Paraiškas gali teikti kultūros paveldo ekspertai,

Karininkų ramovė

PRAEITIS SUSITINKA ATEITĮ: Europos paveldo dienos siūlo atrasti Šimtmečio paveldą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiamos kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo jos nenutols ir

G.Natkevičiaus viešbutis

VIEŠBUČIO VAGONAS: „Smetoninio“ Lietuvos banko pašonėje – ilgos gyvenamųjų numerių eilės

Kauno Maironio gatvėje bręsta reikšmingos architektūrinės permainos. Architekto G.Natkevičiaus kolektyvas greta architekto Mykolo Songailos tarpukarinio Lietuvos banko braižo 6 aukštų 175 numerių viešbutį, kuris turėtų

Belmonto užtvanka

PAVILNIŲ PARKO AKCENTAS: Baigta tvarkyti pernai byrėjusi Belmonto užtvanka

2018 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau galima mėgautis atnaujinta populiaria poilsio vieta prie Belmonto užtvankos pačioje Pavilnių regioninio parko širdyje. Čia ką tik baigta tvarkyti dar pernai avarinės būklės

Kauno rotušė

NAUJINS KAUNO SIMBOLĮ: Paskelbtas rotušės renovacijos projekto konkursas

2018 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto savivaldybė ką tik paskelbė rotušės atnaujinimo projekto konkursą. Vienas svarbiausių tikslų – pritaikyti neišnaudotas bei lankytojams iki šiol neatvertas vietas. Kaunas rengia rotušės

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Heritas

NAUJAS POŽIŪRIS Į PAVELDĄ: 1-oji tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda

2018 gegužės 16Be komentarųPILOTAS.LT

Paroda „Heritas“ siūlo naują žvilgsnį į kultūros paveldą, jo tvarkybą, problematiką ir informaciją apie šią sferą. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kultūros paveldo

Vilniaus rotušė

PAVELDAS IR VIEŠA KOMUNIKACIJA: Tarptautinis seminaras Vilniaus rotušėje

2018 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Flamandų regiono vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra rengia seminarą, skirtą urbanistiniam paveldui ir viešai komunikacijai. Pagrindinis seminaro pranešėjas – Flandrijos vyriausiasis

Kazbėjų tiltas

UŽSTOJO VISUOMENĖ: Nugriauti planuotam tiltui suteikta teisinė apsauga

2018 balandžio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Visuomenės iniciatyva gali jei ne išsaugoti kultūros vertybę, tai bent apginti nuo visiško sunaikinimo bei užtikrinti jos teisinę apsaugą. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti pirmoji

Kačerginės piliakalnis

NEŽINOMAS PAVELDAS: Knygos apie baltų piliakalnius pristatymas

2018 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Malūnas

ŠIAURĖS SPARNAI: Intriguojantis Pasvalio krašto paveldas

2017 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalio krašto muziejus kartu su partneriais siekia aktualizuoti Pasvalio krašto vėjo malūnų istorinį paveldą. Rytoj šia tema Pasvalyje rengiama konferencija, diskusija ir paroda. Muziejus kartu

Kalnaberžės dvaras

KALNABERŽĖS DVARO SUGRĮŽIMAS: Pradedamas tvarkyti iš politiko perimtas dvaras

2017 rugpjūčio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Imamas gaivinti užmirštas Kėdainių rajono kultūros paveldo objektas – Kalnaberžės dvaro sodyba. Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi apleisti ir neprižiūrimi

staty_vn_170600_e01_xxx

STABDOMOS STATYBOS ŽVĖRYNE: Statybos leidimas medinuko vietoje – neteisėtas

2017 birželio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Išskirtinėje Vilniaus vietoje prie Neries dar visai neseniai stovėjo XX amžiaus pradžią menantis medinis dvarelis – buvusi generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Bendrovė „VIA Sportas“, ciniškai nugriovusi

kreps_kn_170300_e02_xxx

KAUNE STATYS KREPŠINIO NAMUS: Pirmą kartą paviešintas muziejaus projektas

2017 kovo 106 KomentaraiArtūras Karka

Mokslo salos, Kongresų ir konferencijų rūmų, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projektus plėtojantis Kaunas imasi dar vieno ambicingo projekto. Juo tapo ketvirtadienį Kauno rotušėje visuomenei

white_pr_170100_e02_xxx

MEDINĖ MIESTO SVETAINĖ: Švedų atsakymas stotis kergiantiems su prekybcentriais

Medinę architektūrą propaguojantis švedų kolektyvas „White Arkitekter“, Vekšės mieste laimėjo vietos architektūros vietoženklio konkursą. Pagal švedų sumanymą, naujas statinys geležinkelio stotį apjungs ne su prekybcentriu,

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

VERIASI UNESCO DURYS: Kauno tarpukario architektūra ant Pasaulio paveldo slenksčio

Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PAVELDOSAUGININKAI SUJUDO: Formuojamas saugotinų objektų sąrašas

Plačiai visuomenėje nuskambėjęs architektų K.Pempės ir G.Ramunio Kelių policijos pastato (1985 m.) Giraitės g., Vilniuje, atvejis, atrodo, pagaliau išjudino paveldosaugininkus. Pastato ginti stojusios architektūros bendruomenės

kurnenu_mokykla

SUSIRŪPINĘ ALYTAUS MOKSLININKAI: Tarpukarinę L.Radziukyno mokyklą būtina išsaugoti

Prie Alytaus-Simno kelio, Kurnėnų kaime pagal Amerikos lietuvio inžinieriaus Lauryno Radziukyno projektą bei jo lėšomis 1936 metais buvo pastatyta gana neįprastos architektūros mokykla. Tuo metu

images_pulsas_foto_4778_sveik_kn_160900_e01_xxx

RYŠKI ARCHITEKTŪRA IŠ KAUNO://BIURO „G.NATKEVIČIUS IR PARTNERIAI“ DARBŲ PARODA

Šiandien Kaune atidaroma paroda bene produktyviausio miesto architektų kolektyvo „G.Natkevičius ir partneriai“. 1999 metais įkurtas šis architektų biuras iki šių dienų įvairiems klientams bei architektūriniams

images_straipsniu_foto_4739_pavel_di_160900_e01_xxx

EUROPOS PAVELDO DIENOS://DAUGIAU KAIP 200 RENGINIŲ VISOJE LIETUVOJE

Visoje Lietuvoje 23-iąjį kartą vyks Europos paveldo dienos. Šių metų tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“ ragins paklausti, koks yra bendruomenių vaidmuo, išsaugant ir puoselėjant kultūros

images_straipsniu_foto_4600_tit2_e15_bra

SENAMIESČIO GATVĖS DIZAINAS:// AR IŠMESIME ORIGINALUS DĖL SERIJINĖS PIGUVOS?

Į Kauno senamiestį pastaruoju metu įsisuko chunveibiniško “modernizavimo” entuziastai, kurie iš komercinių paskatų arba iš visiško neišmanymo keičia originalius gatvės dizaino elementus naujomis tipinėmis štampuotėmis.

images_straipsniu_foto_4479_pacev_kn_100000_e01_xxx

NUGRIAUTA MODERNI TVORA://KAUNO PAVELDOSAUGININKAI REIKALAUJA ATSTATYTI

Asketiškoji Č.Pacevičiaus mūrinė vila Kauno Žaliakalnyje, Vydūno al. 59 – vienas ryškiausių 4-ojo dešimtmečio Kauno modernizmo namų. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius neseniai nustatė, kad

images_phocagallery_4435_mokyk_sanc_1604_4435_mokyk_kn_160400_e02_xxx

ŠANČIUOSE UGDYS NOVATORIŠKAI://KAREIVINĖSE BUS KARALIENĖS MORTOS MOKYKLA

PILOTAS.LT neseniai rašė apie Kauno istorinių kareivinių komplekse pagal architekto G.Natkevičiaus kolektyvo projektą kuriamą gyvenamąjį kvartalą „Juozapavičiaus 13“. Vienas pastarojo kvartalo visuomeninių objektų – A.Landsbergienės

images_phocagallery_4380_teism_pane_1603_4380_teism_150300_e01_xxx

REDAKCIJOS INFORMACIJA://BAUDŽIAMOJI BYLA UŽ STRAIPSNĮ NUTRAUKTA SUTARUS

Dėl platų atgarsį visuomenėje sukėlusio Audrio Karaliaus straipsnio „Trumparegių baletas: Paveldo komisijos vado kėdę matuojasi Karalevičienė“ po dviejų mėnesių buvo iškelta baudžiamoji byla pagal baudžiamojo

images_phocagallery_4366_karei_sanc_1603_4366_e05_xxx

KAREIVINIŲ RENESANSAS://ŠANČIUOSE – GYVENAMASIS KVARTALAS „JUOZAPAVIČIAUS 13“

Kauno istorinių kareivinių kompleksas, kuriame kadaise buvo dislokuota carinės artilerijos brigada, greitai turėtų pavirsti gyvenamuoju kvartalu „Juozapavičiaus 13“. Architekto Gintauto Natkevičiaus vadovaujamo kolektyvo konversijos projekte