images_straipsniu_foto_1946_LIDLtit

KIEK PANEVĖŽIO URBANISTIKOJE GUMOS?// PREKYBININKAI TESTUOJA MIESTĄ

Šiandien Panevėžio miesto taryba, susirinkusi į pirmąjį posedį po vasaros atostogų, 21-uoju klausimu diskutuos „dėl pritarimo Panevėžio miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano keitimui“. Prieš 6 metus patvirtintą urbanistinį dokumentą prireikė keisti, nes jis esą varžo prekybos tinklo „Lidl“ plėtros užmačias Panevėžio mieste.

2006-aisiais skubotai parengtas Panevėžio „Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialusis planas“ nebuvo pagirtinas nei urbanistinės minties, nei nuoseklios miesto plėtros požiūriu, tačiau, kaip ir kitų miestų pagal nurodymą „iš Vilniaus“ sukaltos analogiškos prekybinio eismo taisyklės, šiaip ne taip reguliavo gyvenimą mieste. Žinoma, visų pirma užtikrinant sunkiasvorių prekybcentrių judėjimo maršrutus.

NIVELIACIJA – TIK DIKTATŪROS ATMAINA

Apie tokius niekus, kaip urbanistinis miesto identitetas, vidutinio dydžio miestui proporcinga morfologinė-urbanistinė sąranga ar vietinio smulkaus ir vidutinio verslo kuriamas margo, neunifikuoto miesto modelis galvoti negaišta. Greičiausiai todėl, kad nebuvo tokio socialinio užsakymo. Aplinkos ministerija visuomet mokėjo atpažinti tikrus socialinius užsakymus, o praeitame dešimtmetyje jis buvo itin konkretus: didieji prekybcentriai nori geriausių vietų Lietuvos miestuose.
Niekas nedrįso malšinti stambiagabaritinio investicinio troškulio, o Aplinkos ministerija ta proga mikliai pasirūpino, kad visi miestai (įskaitant netgi ukmerges ar šakius) oficialiai atkeltų vartus didiesiems prekybcentriams, patvirtindami ilgalaikius strateginius urbanistinius dokumentus.

Vienu kirčiu Lietuva dešimtmečiams buvo nublokšta tarp niveliuojančių prekybcentrių stelažų, o smulkieji prekybininkai tapo pasmerkti amžinai vegetacijai, taip ir nespėję pokomunistiniais metais suformuoti margos, įvairialypės ir lanksčios prekybos ir paslaugų terpės.

Tokiu būdu miestai prarado galimybę rekonstruoti kažkada smagiai gyvavusią margą ir demokratišką prekybos ir paslaugų urbanistinę infrastruktūrą, nes unifikuota sovietinė komercijos sistema pernelyg autoritariškai buvo pakeista tokia pat unifikuota stambaus kapitalo komercine sistema.

SKARDINĖS DARŽINĖS MIESTE

Masyvūs korporatyviniai interesai, žinoma, nulėmė ir naujųjų prekybos daržinių architektūrą. Dar niekada per trumpą laiką Lietuvos miestuose nebuvo pristatyta tiek bukų ir primityvių pastatų. Dar niekada vienadienės ir pigios paplentės architektūros statiniai nesiveržė į mūsų miestus tokiais būriais. Daugelio miestų urbanistinės struktūros ir istoriniai centrai patyrė sunkiai gydomas deformacijas.

Ne išimtis ir Panevėžys, nespėjęs per trumpą posovietinį periodą ne tik sukonstruoti europiniam miestui būdingos prekybos ir paslaugų infrastruktūros, bet ir suformuoti adekvatų tokių parametrų miestui centrą. Po to, kai miestas dar buvo torpeduotas ir įvairaus kalbro maximomis, Panevėžiui įgauti nevienadienio miesto pavidalą ir gyvenseną neabejotinai yra dar sudėtingiau.

Todėl šiame kontekste vis grėsmingiau skamba ir naujos prekybcentrių plėtros ambicijos Panevėžyje. Viena vertus, į miestą lendantis vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ žinomas, kaip itin primityvios bearchitektūrinės statybos šalininkas, kita vertus, „Lidl“ apetitas netelpa galiojančiame Panevėžio „Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiajame plane“ ir miestas spaudžiamas keisti jį.

PAGEIDAVIMŲ KONCERTAS PRASIDEDA

Nors anksčiau Panevėžio miesto savivvaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis spaudai yra teigęs, kad  „Lidl“ vieną iš keturių parduotuvių nori statyti Smėlynės ir Varpo gatvių kampe dvigubai didesnę, nei Specialusis planas leidžia, tačiau šiandien pats miesto vyriausiasis architektas Panevėžio miesto tarybai pristato svarstymui klausimą „dėl pritarimo Panevėžio miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano keitimui“.

Jeigu Panevėžio miesto taryba tokiam „Lidl“ spaudimui paklustų, urbanistinis pageidavimų koncertas neabejotinai taptų stambaus kapitalo ir Aukštaitijos sostinės santykių norma. Ar po to Panevėžyje dar liktų bent teorinė galimybė vadintis savivaldžiu miestu,- nežinia.

Įdomu tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės sudaryta darbo grupė verslo plėtros, miesto Savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo klausimams nagrinėti (vadovas P.Narkevičius, vicemeras) ne kartą svarstė ir nesutiko keisti 2006 metais patvirtinto miesto „Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano“. Tačiau artėjant rinkimams, ne vienas politikas yra linkęs pasitelkti ir seniausios profesijos technologijas. Visgi apmaudu, kad už trumpą investicinį malonumą ketinama aukoti miesto urbanistinį nuoseklumą ir savigarbą.

Komentarai

  1. IS ESMES JEI MAXIMOMS BUVO LEISTA PRISTATYT SAVU SKARBONKIU BET KUR TAME TARPE PANEVEZYJE NUGRIAUNANT ISTORINI FABRIKA (PANEVEZYJE 100 METIS PASTATUS GALIMA SUSKAICIUOT ANT VIENOS RANKOS PIRSTU) TAI DABAR JAU NEBER PRASMES KAZKA VARZYTI O BELIEKA TIK SKATINT TINKLU KONKURENCIJA TUO PAGELBEJANT MIESTIECIAMS SAVOTISKAI KOMPENSUOJANT UZ SUBJAUROTA MIESTA …BLOGIAU JAU NEBUS.SIUO ATVEJU REIK JAU ZIURET KAD TIK INVESTUOTOJAS KUO GREICIAU TURETU KA NORI IR KAD ISSILAKSTANCIAME MIESTE PO JU DAR KAS NORETU CIA INVESTUOTI…IS ESMES NEBER IS KO RINKTIS STABDYSIM INVESTUOTOJUS IS VEGETUOJANCIO MIESO TELIKS TIK PENCININKAI O JIEMS ZINOT…10 METU PENCIJOS IR…REIK ZIURET PLACIAU ESME ISSAUGOT MIESTA KAD DAR CIA KAS NORETU GYVENT IR INVESTUOTI JEI IMANOMA KAZKA MINIMALIAI ISSPAUST PIRMYN BET ESME PRITRAUKT KUO DAUGIAU INVESTICIJU IR KURT DARBO VIETAS IR KAS SVARBIAUSIAI SUKURT AALTERNATYVA BRANGIEMS MAXIMOS,IKI PRODUKTAMS TAI PANEVEZIECIAMS DEJA SVARBIAU NEI KOKIA SKARBONKE ….ZMONEMS REIK ISGYVENT…KUR CIA IKI ARCHITEKTUROS..DABAR ESME ISLAIKYT MIESTA BENT IKI 90.000-100.000 RIBOSE …

  2. sutinku. musu miestai kazkaip vistiek labiau panasus i mikrorajonus su savo uzstatymu ir pc skarbonkemis. grizau is vokietijos ka tik, tai ten 100 tukstanciu miestai turi normalius centrus, normalias viesas erdves, kuriose galima pasibuti ir jos pilnos zmoniu. pc skarbonkes statomos kazkur prie autobanu, laukuose, kur niekam nemaiso. o jau lidl, tai saugok dieve. sandeliai ir tiek.

  3. sveikintina, kad yra kalbama ir apie kitus Lietuvos miestus, ne vien apie Kauną ar Klaipėdą.
    … Kur pažvelgsi, visur “ š“…

  4. kaip visada redaktorius atstovauja minti, kurios niekas is itakingu neremia ir nerems. zodis savigarba is viso skamba, kaip kazkoks istorinis rudimentas.


  5. Straipsnio Autorius pamąsto apie investišin“ius malionumus, kurie, žiūrėk, kaip taisyklė, vėl taip pat pogi susiję su import“u.
    Kai pasimąstai, taigi tas prekyb.centris krikš.čioniams ne fundamantal“istams jau atstoja tuštėjime bož.nycę. Tiesiog jiems renkantis iš dviejų bliogybių vieną.
    Tap kaip prieš kelis šimtmečius į Lietuvos kiekvieno miestelio geresnį sklypą skverbėsi gargarinės bož.nycos, taip dabar prekyb.nycentriai.
    Vedu prie „paganskos“ minties, kad abiejais atvejais – total“us okupacinis import“as antipaganiškai šaknijasi. Žodžiu, privalgys krikščionys chemikalų ir vėl pradės durnavoti. O gal JAU pradeda ?

  6. aisku kad bus nupirkti visi ir dabar. vel yra alkanu ir vel bus tas kas buvo. architektura kaip muzikoje zvonke, ka praso ta ir dainuoja, meras irgi ne pats sau darbo vieta susikure, jis gi vargsas turi atidirbti, visad buvo ir bus alkanu architektu, alkanu meru . Valio

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

mega

100.000 M² PLOTO KOMERCIJOS VERPETAS: Prieš Šv. Kalėdas atidaroma „Mega“

Kalėdinės prekybos bumas šiemet, atrodo, turės ryškiai išreikštą epicentrą. Bent jau – Kaune. Gruodžio 3-iąją (šeštadienį) čia atsidaro pagal architekto Rolando Paleko parengtą koncepciją (architektai

images_phocagallery_3613_Lidl_3613_lidl_tit

BLOGAS PAVYZDYS UŽKREČIAMAS://„LIDL“ PREKYBCENTRIS VERŽIASI Į KAUNO CENTRĄ

Kai 2007-aisiais į Karaliaus Mindaugo krantinę, visiškai greta Kauno centro, įsmigo masyvi „Akropolio“ komercinė bomba, tapo aišku, kad Kaunas nulaužtas. Jis nebebus toks koks buvo,

images_straipsniu_foto_1998_sodas_it_120900_e01

REKORDINIS VERTIKALUS SODAS://FASADAS IŠ 44.000 AUGALŲ ITALIJOJE

Daugelis žino greta Madrido garsiojo komplekso „CaixaForum“ (J. Herzogas ir P. de Meuronas) rūdinto plieno fasado žaliuojančią įspūdingą augalų sieną. P.Blanco sukurtas pastarasis gyvosios architektūros

images_straipsniu_foto_1946_LIDLtit

KIEK PANEVĖŽIO URBANISTIKOJE GUMOS?// PREKYBININKAI TESTUOJA MIESTĄ

2012 rugpjūčio 306 KomentaraiAudrys Karalius

Šiandien Panevėžio miesto taryba, susirinkusi į pirmąjį posedį po vasaros atostogų, 21-uoju klausimu diskutuos „dėl pritarimo Panevėžio miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano keitimui“.