images_straipsniu_foto_1831_Muftijus

KAVA IR PIEŠTUKAI [I]//PAVELDAS KONFESINĖS MITOLOGIJOS DEBESYSE

Trintis tarp architektų ir paveldo sargų sena, kaip Lietuva. Atrodo, kad šias, atvirai viena kitai nesimpatizuojančias stovyklas, kaitina kaži koks religinis susipriešinimas, kurį nebus per drąsu palyginti su šimtamete žydų ir arabų nemeile, generuojančia neišsenkamus nuolatinės įtampos kiekius tiek regionui, tiek ir visam pasauliui.

Kultūros paveldo departamentą šį pavasarį torpedavę Kauno, Klaipėdos ir Šiaurės Lietuvos architektų pareiškimai, griežtai kritikavę Kultūros paveldo departamento (KPD) politiką ir balandžio pabaigoje Kauno gatves drebinęs architektų demaršas su jau visai atvira transparantų retorika, koneveikiančia KPD, atrodo, turėjo iš pagrindų supurtyti paveldosaugos sistemą ir atnešti racionalių permainų.

„Sukilėlius“ priėmė Kultūros ministras ir pati KPD direktorė. Architektų sąjunga (LAS) netgi prasuko konferenciją „Kultūros vertybių apsaugos ir projektavimo konfliktas: priežastys ir galimi sprendimo būdai“, kuri skelbė, kad „Lietuvoje įsigali grėsminga situacija, kai kultūros paveldo apsaugos sistemos veiklos efektyvumas menksta, o rezultatai tampa vis labiau formalūs, trikdantys ekonominį šalies augimą, keliantys susipriešinimą visuomenėje“ ir žadėjo reikalauti iš valstybės konkrečių veiksmų, kad situacija pasikeistų iš esmės. Architektų konferencijoje aktyviai dalyvavo ir D.Varnaitė, ir kultūros viceministras G.Rutkauskas.

Deja, nors kritikos kanonada į nacionalinės paveldosaugos apkasus buvo gausi, praslinkus mėnesiui po karingojo parado, taip ir nežinia, kas gi buvo sutarta ir nutarta. Nėra nei rezoliucijų, nei oficialių pareiškimų „ką daryti“ arba „kaip bus“,- tik neoficialios architektų lyderių užuominos, kad greitų pokyčių tikėtis neverta, o ir tų pokyčių mastelis apibrėžiamas tyliai ir nekonkrečiai.

Dar tirštesnė tyla Kultūros ministerijos ir KPD stovyklose. Čia net pėdsakų nerasi, kad būta kokių nors konsultacijų su architektų „viršūnėmis“ karščiausiais paveldo politikos klausimais. Kad ieškota įsisenėjusių paveldosaugos problemų sprendinių, kad apskritai kokių nors problemų nacionalinėje paveldosaugoje esama.

Greičiausiai tai reiškia, kad jokių permainų nei A.Gelūnas, nei D.Varnaitė iš tikrųjų imtis ir neketina.

Ko gero pasimatymai su architektūros „sukilėliais“ tebuvo taktiniai manevrai, siekiant nuraminti įaudrintą cechą ir palesinti žiniasklaidą: matote, mes konsultuojamės, ieškome konsensusų – vyksta bendradarbiavimas. Rašykit verčiau apie Garliavą…

Suprantama, pagal biurokratines Lietuvos tradicijas, joks ministras ar departamento vadovas nesiveržia pradėti reformų, likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų. Kur kas saugiau baigti kadencijos kėlinį be rizikos raičiojant kasdieninės rutinos kamuolį aikštės viduryje.

O ir kam tos reformos paveldo srityje, jei nėra rimto reformos užsakovo, kurio iš tikrųjų netenkina esama padėtis? Jei nėra solidžios politinės jėgos, kuri pareikštų valią ir nuoširdžiai siektų subalansuoti paveldosaugą, paveldonaudą ir architektūrinius plėtros procesus.

Architektūra ir paveldas šiaip jau sukelia galvos skausmą tradicinės orientacijos politikui, mieliau triūsiančiam energetikos, mokesčių ir muitų reguliavime ar viešųjų pirkimų alchemijos laboratorijose. Paveldosauga ir kultūra apskritai laikomi „pigiausiais portfeliais“ koalicinėje rinkodaroje ir tradiciškai atitenka silpniausiai rinkimuose sužaidusiai valdančiųjų aljanso komandai.

Kas gi tepsis rankas ir bandys pajudinti talibais aplipusią KPD tvirtovę dėl efektyvesnio ir racionalaus nacionalinio identiteto puoselėjimo šiuolaikiniame erdvės ir socialinių procesų kontekste? Čia juk tautos priešu ir tautinės savasties duobkasiu gali tapti per mėnesį, o ką nors konkrečiai pagerinti įmantrioje paveldinėje liturgijoje, kaip rodo negausūs pavyzdžiai, gali nepavykti ir per keletą metų.

Konfesinė paveldosaugos sistema Lietuvoje tapo neįžengiama pelke kitatikiui, saugančia visų pirma ne kokį nors konkretų istorinės architektūros palikimą, bet sistemą ir ypač sistemos širdį bei mitą. Juk mitas – geriausias instrumentas valdyti ne itin architektūriškai raštingą tautą, vieniems leidžiant, kitiems draudžiant, dar kitus gąsdinant ir baudžiant ar skelbiant konfesijos atstumtaisiais, eretikais.

Religinė paveldosaugos mitologija ypač patogi, kai tenka aiškinti konjunktūriškai neprognozuotus, sistemai nepatogius klausimus. Tuomet retorikos guma gali išsitempti į kairę arba į dešinę, paskandindama paveldinėse abrakadabrose bet kokią sveiką logiką ir argumentaciją. Šioje rungtyje, visai neseniai grakščiu žaidimu blykstelėjo ir vienas aukštas Vilniaus kvadužėlis, aiškindamas, jog stalinistines Žaliojo tilto skulptūras būtina išsaugoti ne tik dėl kai kuriems vilniečiams brangios „autentiškos praeities“, bet ir dėl to, kad jas kūrė žymūs to meto lietuvių skulptoriai, kurie tuo metu kūrė ir kitas skulptūras, kurios šiandien yra vertinamos. Pavyzdinė mito ornamentika!

Visgi visos mitologizuotos sitemos turi mažų mažiausiai vieną silpną vietą – vengia kalbėti apie pačios sistemos kuriamus vaisius.

Jų kokybė, nauda, prasmė ir sukūrimo efektyvumas – tabu. Gal todėl ir Lietuvoje dar negimė jėga, kuri išpeštų iš KPD sistemos aiškią ir konkrečią informaciją – kas atkurta, kas sugrąžinta į viešąją apyvartą, kas pagerinta, kas jautriai ir subtiliai integruota istoriniame architektūros kūne. Galų gale – kuri architektūrinė intervencija paveldiniame kontekste atitinka KPD politiką ir vertybes ir gali būti laikoma pavyzdžiu. Arba – kas ir kiek prarasta dėl neefektyvaus, biurokratizuoto, konfesiškai hermetiško aparato ydų.

Ar nekeista, kad į tokius paprastus klausimus iki šiol taip ir nėra atsakyta? Gal tylėjimas patogesnis mito eksploatacijai? Ne veltui Mato evangelija perspėjo: „Netikėkite netikrais pranašais. Iš vaisių pažinsite juos“…

Komentarai

  1. To: kodel
    Visiškai pritariu. Panašaus pobūdžio skaidrios išankstinės taisyklės yra būtinos, jas turi kiekvienas savo paveldą gerbiantis miestas, deja, ne Lietuvoje. Tai bendra Lietuvos teisės aktų tendencija – jie migloti, skylėti ir vienas kitam prieštarauja. Manau, jog taip daroma tyčia (kad būtų lengviau manipuliuoti – prisiminkime garsųjį žemės pavertimo „kilnojamuoju turtu“ įstatymą, kuris veikė trumpiau nei pora mėn., bet kas iš anksto žinojo apie šią landą, pasinaudojo) arba iš kvailumo, pasipūtimo ir tingumo. Daug metų bandau įtikinti valdžios institucijas, kad urbanistiniai reglamentai neturi būti abstraktūs, rodau klerkams aibę vakarietiškų pavydžių (o ir prieškarinių lietuviškų), tačiau taokioms taisyklėms įteisinti reikia kitokio mąstymo. Todėl siūlymai rengti konkrečias, aiškias, visiems suprantamas taisykles išmetami į valdininkų šiukšliadėžes. Deja, mūsų architektų irgi nemoko, kaip turi atrodyti šiuolaikinės miesto reguliavimo taisyklės (bet iš jų darbų ir oficialių studijų programų to nematyti).

    O dėl forduko vertės – man antikvariato vertė aiški. Bet ponui forduko savininkui – ne (svarbu tik, kad važiuotų …), todėl bandžiau jam paaiškinti.

    Dėl standartinio prieškario ir standartinio šiuolaikinio namo (ypač daugiabučio, kokiu „prestižiniu“ jį bevadintum), prieškarinis architektūros požiūriu paprastai būna kokybiškesnis. Prieš karą architektai bent jau proporcijas ir miesto erdvių dermes išmanė. Dabar. atrodo, to irgi nemoko.

    O šiaip, kadangi nei vienas nepareiškė noro pirma įgyti profesiją, o tik po jo joje veikti, galiu vien palinkėti – kad jums pasisektų niekada nepatekti pas gydytoją, kuris kvalifikuotas tiek, kiek mūsų rėkiantieji architektai paveldo (o ir šiuolaikinės gyvenamosios aplinkos kūrimo) dalykuose. Gaila tik, kad tyli tie, kurie tikrai geba kurti žmogui, o ne architektūriniam žurnalui. Ar ne todėl, kad rėkiantieji savo kitaminčius kolegas visiškai užspaudė?


  2. Šiandieninė Kauno pilis – vo čia tai kryžiuočių darbo tęsėjų abstrakcinė abstrakcija .

  3. paveldo funkcionieriai kalba visada abstrakciai. tik apie istatymus, reglamentus ir apribojimus. niekad negirdejau, kad jie duotu koki sarasa namu su nuotraukomis, kurie, kaip raso autorius galetu buti kaipo pavyzdys. tai baikite viena karta slapstyti uz tu abstrakciju. kur tie jus lyderiai, pastatyti „pagal paveldo apsaugos taisykles“, gerbiama markeviciene? ar ju lietuvoje tiesiog nera?

  4. jurate, as padesiu jums atsakyti, kodel smetoninis fordukas gali buti trskart brangesnis uz audine.
    smetoniniu forduku – ne be ga mi na! va ir visa brangenybes paslaptis.
    su architektura yra panasiai, bet ne visiskai vienodai. nes bet kuriuo atveju, autorine architektura 2012 metu labai gali buti, kad ilgainiui igau didesne verte negu 1930 standartinis pastatas.
    tiek to. cia manau svarbiausia yra ne gincytis apie paveldiniu pastatu verte, nes lyg ir niekas del to neabejoja. svarbiau yra issiaiskinti, kai veiksmas vyksta greta tu pastatu arba rekonstruojant, ispleciant ar papildant tuos pastatus. kai atsiranda nauja materija. tai yra beveik neisvengiama jau vien del funkciniu reikmiu, prabegus 100 metu.
    ir stai tada iskyla didysis UZDAVINYS pries architekta – issaugoti pastato dvasia, jo esmini formos ir stiliaus derini. o kai paveldo klerkai ima aklai nieko nematyti ir nesuprasti visumos, o laikosi isikibe visada ribotos erdves ir gimsta baisieji surogatai. arba beviltiskai konjunkturines isrugos.

  5. Uždrauskim architektams projektuoti miestu centruose, jaunimui vairuoti automobilius, o mamoms leiskime gimdyti tik protingus ir subrendusius vaikus. Kas nori padiskutuoti susirenkame šiandiena kavinėje „Tulpė“.

  6. To Sapiega:
    Ačiū, kad netiesiogiai patvirtinote, jog paveldosaugos (šiuo atveju architektūros bei vietovių konservavimo-restauravimo) reikia specialiai mokytis.
    Įdomu būtų pamatyti tą Jūsų „prieškarinį forduką“. Kadangi teigiate, jog antikvarinis automobilis tėra utilitari transporto priemonė, matyt, esate aršus automobilių restauravimo priešininkas. Todėl iš forduko, veikiausiai, nieko autentiško nėra likę: variklis – veikiausiai išluptas iš bet kurio veikiančio automobilio, kėbulas – irgi bet kurios firmos, kad tik pagal parametrus tiktų, visos kitos dalys – pirktos „Senukuose“ per išpardavimą… O gal būt priešingai siekiate demonstruoti „gariūnišką prabangą“? Tarkime, užmaukšlinote kėbulą, pigiai imituojantį kokį Porsche 918 Spyder, ratai (tiesa, tik iš tolo) atrodo beveik kaip Bugatti Veyron Supersport, viduje – „prabangus“ dermantinas, gal dar Rollso statulėle prisukta? Deja, būtent taip Lietuvoje atrodo neišmanančių architektų sugadinti istoriniai pastatai.
    Bet gal verta susimastyti, kodėl brangiausi nauji automobiliai tekainuoja apie 2 milijonus dolerių, kai brangiausias antikvarinis automobilis –1957 m. gamybos Ferrari 250 Testa Rossa – 2011 m. buvo parduotas už beveik 16,5 milijono dolerių, taigi per 8 kartus brangiau už bet kurią superinę naujovę? Kodėl visame pasaulyje antikvariatas (įskaitant ir senovinę architektūrą) turi ypatingą vertę, o kainos nekrinta net ir krizės metais? Jeigu neaišku, siūlau tinkle pasiskaityti labai neblogą tekstuką – antikvariatas: ir prabanga, ir patikima investicija (rasit per googlą).
    Todėl architektai, konstruktoriai, statybininkai yra specialiai mokomi pažinti, tirti, konservuoti ir restauruoti senuosius pastatus, taip pat pritaikyti juos šiuolaikinėms utilitarioms reikmėms nesužalojant senosios architektūros. Čia reikia kitų konstrukcijų, specialių medžiagų ir technologijų (plačiau ir konkrečiau rasite ICOMOS taskas org tinklavietėje). Visų šių žinių mūsų aukštųjų mokyklų architektų rengimo programos nesuteikia. Galbūt todėl „dėl paveldo varžtų“ rėkiantiems architektams paveldas – jokia vertybė, tik bjauri kliūtis.
    Tačiau kiekvienas architektas gali rinktis – arba statyti, kas jam šauna į galvą naujose miestų dalyse, tarkime, humanizuoti Vilniaus Pašilaičius arba Kauno Kalniečius, arba įgyti architekto restauratoriaus profesiją ir tik persikvalifikavus imtis senosios architektūros.

    To: keista:
    Dėl užsakovų galiu tik priminti, kad senųjų amžių užsakovų, tarkime, Lorenco Puikiojo, Žygimanto Augusto ir pan., nereikėtų lyginti su mūsų naujaturčiais plėtrininkais – pastarųjų išsilavinimas, menų išmanymas ir skonis gal ne visai toks… Aišku, ir seniau pasitaikydavo menui „aklų“ užsakovų, bet visais laikais būdavo ir architektų, kurie nesugebėję įrodyti užsakovui, jog architektūra yra menas, trenkdavo durimis ir išdidžiai išeidavo, atsisakę pelningų užsakymų, dėl kurių tektų atsisakyti taurių architektūros meno ir profesinės etikos principų. Įdomų būtų sužinoti, kiek mūsų šiuolaikinių architektų taip pasielgė ir kurių būtent projektų jie atsisakė?

  7. pritariu. elgesys su paveldu yra bendros kulturos ir auklejimo reikalas. bakalauras gerai, bet kai pasiziuri kiek priskaldo malku tie su reikalingais bakalaurais ir magistrais, tai imi galvoti, kad svietimas ne per ta vieta zmogu turbut zogu tobulino.

  8. „..pinigą kalti pataikaujant užsakovams…“ – kas tas amžinas siaubas, visų bėdų kaltynykas „užsakovas“? ar ne tas, kuris visomis išgalėmis stengiasi patenkinti šiandieninės visuomenės (pirkėjo) poreikius? Negi ši sankloda tik šių dienų rakštis?, prieš 100, 200, 1000 metų buvo kitaip? Kodėl dabar tai patapo siaubu?… demagogija

  9. Kazkaip komentarai atrodo tik dar labiau pratesia straipsnyje paliesta tematika. Paaiskeja, kad paveldistu ribotumas ir nesavakritiskumas yra dar didesnis, negu nesa vaizduote.
    Ponia Markeviciene, teigia „jei straipsnis apie paveldą, reikia žaisti pagal paveldo apsaugos taisykles, o jei apie naują architektūrą, tuomet nereikia užsiimti paveldo problemomis, ypač jų neišmanant.“
    As kaip suprantu, tai straipsnis yra apie architektura ir tos architekturos dali „pavelda“. Juk nepriklausomai nuo to ar namas yra senas ar naujas, i ji ieiname pro duris, o miegame kambarysje. Gal ponia Markeviciene i paveldinius namus ieina per langa, o miega ant stogo?
    Gi cia tas pats, kaip su senu automobiliu. As, pavyzdziui turiu prieskarini Forduka, tai ji remontuodamas, zinoma isleidau zymiai daugiau pinigu negu Audinei. Ir meistru ir detaliu reikejo palakstyti. Bet su juo as vistiek vaziuoju taip pat, kaip su Audine, o ne saligatviais ir laiptais.
    Ka jus ponia norite irodyti, atvirai pasakius as nesupratau.
    Architektura yra architektura, masina yra masina. Koks skirtumas, kuriu metu jinai gamybos?

  10. jurate markeviciene, kaip suprantu, labiausiai nepatenkinta, kad autorius nesukiso visu egzistuojanciu architekturos ir paveldo problemu i viena straipsni.
    sitoje vietoje as jums pritariu. mane irgi knisa tas pilotas.lt ribotumas.


  11. Straipsnio autorius jau visai kaip koks klebonas pradėjo cituoti žydiškų evangelijų citatas – taip klastingai siekdamas lietuviams taryt pro rakto teologinę skylutę įkišti istorinės žydų kančios garbinimo kryžių.
    Na, kas kai liečia paveldą, visada kyla ir pakyla tik vienas klausimas, kaip prookupacinių bož.nycų palikimas nesuprantamai kažkodėl tampa lietuvių „kultūros paveldu“ ?

  12. Susidaro įspūdis,kad architektūros problemas,skirtingai,negu paveldo, išmano visi-tam nereikia nei profesinės kvalifikacijos,nei „kreditų“?

  13. Mindaugui pindaugui, JPN ir kitiems „atkakliai nesuprantantiems“ – paaiškinsiu dar paprasčiau: yra krepšinis ir futbolas – du šaunūs žaidimai, nei vienas ne blogesnis už kitą. Bet… kiekvienas turi savas taisykles. Ir niekam neateina į galvą tų taisyklių sukeisti vardan demokratijos, kūrybos laisvės ir asmeninės saviraiškos. Joks futbolo čempionas nebus paskelbtas krepšinio čempionu, nes kamuolį ranka pačiupo, užuot spyręs. Kitaip nebeliktų nei futbolo, nei krepšinio.
    Todėl, jei straipsnis apie paveldą, reikia žaisti pagal paveldo apsaugos taisykles, o jei apie naują architektūrą, tuomet nereikia užsiimti paveldo problemomis, ypač jų neišmanant. Jei jums kaip piliečiams nepatinka, kad Lietuvoje saugomi senamiesčiai, protestuokite, reikalaukite, kad būtų panaikinti paveldo įstatymai. O jei norite profesionaliai diskutuoti , pirma įgykite reikiamą profesinę kvalifikaciją. 6 ar 8 kreditai, kuriuos mūsų aukštosios skiria architektams su paveldu supažindinti, tikrai nėra profesinės studijos.
    Tačiau galbūt pakaktų, jei paskelbtumėte architektų nepakantumą prastai ir žmogų niekinančiai architektūrai. Tik kažkodėl nesigirdi jūsų kritikos savo kolegoms, po visą Lietuvą statantiems daugiaaukščius „kioskus“, skambiai vadinamus „prestižiniais apartamentais“, nors Vakarų šalyse tokio pavidalo statiniai tėra pigus socialinis būstas. Tylite ir apie masiškai tiražuojamus stikloidus, (kurių architektūros kūriniais niekaip nepavadinsi). Tarytum „blizgantis stiklas savaime = puiki architektūra”. Jei tituluojate savo „novatoriais“, kodėl gi niekaip neatsisakote seniai atgyvenusias modernizmo, užuot vis kopijavę, kone 100 metų senumo idėjas? Kodėl kalbama tik apie „architektūrą architektūrai“, o ne apie žmogaus gyvenamąją aplinką, kaip derėtų kuriant 21 amžiui. Čia tiems, kurie iš tiesų nori kurti, o ne vien pinigą kalti pataikaujant užsakovams…

  14. Abėcėlė:
    * Sąvoka Architektas reiškia ŠVENTOVIŲ statytoją.
    * Civilinius statinius projektuoja profan architektai.
    * Profan reiškia nemokšą niekinantį pagarbos vertus dalykus.
    * KULTŪRA susideda iš TRADICIJŲ ir PAVELDO.
    * HOMO SAPIENS – žmogus mąstantis t.y. galintis mąstyti.

    Statistika rodo, kad 80% žmonių mąstyti tingi, nenori arba tiesiog nesugeba.

  15. Puikus straipsnis…. taiklus ir geliantis ….. ypač paveldo talibanui :), bėda ta, kad mūsų paveldosauga remiasi guru – ekspertų nuomone… o pačių ekspertų kvalifikacija deja yra prastoka, švelniai sakant….

    |Manau, kad tai kas čia parašyta bene geriausias mano skaitytas tekstas per dešimtmetį…….

  16. juratei Markevicienei ……….. manau esama architektura reiktu gerbti kaip senus kaimynus , negali gi ju visu isnuodyti , tik todel kad jie seni … cia bendra kulturinis reiklas , tam nepades 2 metai mokslo . jei tevas kaimynams per tvora rodo viena pirsta , arba nuodija kaimynu katinus , taij vaikams bakalauras nepades …

  17. Manau,kad straipsnis kaip tik į temą.Susidaro įspūdis,kad kai kurie paveldo valdininkai,turintys istoriko,restauratoriaus ar net teisininko išsilavinimą , jaučiasi esą kompetentingi vertinti šiuolaikinę architektūrą.

  18. Gerbiama Jurate, cia, kaip supratau, nera kalbama apie tokius is tiesu specifiskus dalykus, kaip restauracija. Cia kalbama apie architektura abelnai. Kuo is esmes skiriasi projektavimas 2000 metu kontekste ir 1900 metu kontekste. Is esmes architekturinis tikslas tas pats. Prisiderinti prie konteksto ir ji papildyti nauja forma. Svarbiausia yra sukurti harmoninga architekturini derini su senesniu kaimynu. Koks is esmes skirtumas, kuriu metu jis gimimo?

  19. To: henadij. Mielasis, labai negražu taip iškraipyti mintis. Juk kalbėjau ne apie „kvailumą“, o apie tai, kad kiekvienai profesijai reikia savos profesinės kvalifikacijos. Reikia būti specialistu. Pabandysiu dar sykį paaiškinti. Jei, tarkime, fizikas neišmano biologijos, jis nėra „kvailas“. Tiesiog fizika ir biologija yra skirtingos profesijos. „Kvailas“ bus tik tas fizikas, kuris nutars, kad gali dirbti biologu, neįgijęs šios profesijos, tik kažkur kažką apie ją išgirdęs. Kai susergate, tikriausiai kreipiatės į gydytoją, o ne į, tarkime, chemiką. Dar daugiau, tikrai neinate pas odontologą, kad pagydytų širdies, inkstų ligas. Taigi savo sveikatos atveju kreipiatės į specialistą. Kodėl gi Jums taip sunku suprasti, kad architektūros kūrimas ir architektūros restauravimas yra būtent skirtingos profesijos? Pasidairykite po užsienio aukštųjų mokyklų programas ir tuo nesunkiai įsitikinsite.

    To: mnmn. Aiškiau bus, kai architektūros studentams privalomai dėstys platų kultūros paveldo apsaugos kursą. Bet niekas nedraudžia ir patiems lavintis. Vėlgi, čia ne apie KPD. Ir tikiuosi, kad bent Visagino atominės dokumentų projektuose Jums viskas aišku.

  20. JM atsakė: visi JŪs esate neišsilavine (kvailiai) todėl spręs ji pati su savimi pasitarusi…na gal dar keli paukščiai prisidės.

  21. kur prasideda paveldas, ten baigiasi aiskumas.
    kai kas atrodo tuo labai suinteresuoti, kadangi drumztame vandenyje geriausia zvejoti pagal savo paties susikurtas taisykles. visada esi reikalingas ir nepakeiciamas.

  22. Mano galva, straipsnis visai ne į temą. „Architektūra“ ir „architektūros paveldas“ yra du skirtingi dalykai, o paveldo apsauga ir architektūra (projektavimas) seniai yra DVI skirtingos profesijos, kurių ATSKIRAI mokoma universitetuose. Mieli architektai, kodėl nesukylate, pavyzdžiui, prieš statybos inžinierius, gaisrininkus, sveikatos apsaugos specialistus ir pan.? Kodėl nereikalaujate, tarkime, konstruktorių atestatų? Juk statybos inžinieriją šiek tiek studijavote. Matyt, todėl, kad puikiai suvokiate, jog „šiek tiek žinoti“ nereiškia „būti profesionalu“. Kodėl gi jums atrodo, jog savaime (matyt, iš prigimties, nes aukštojoje to nestudijavote) turite konservatoriaus-restauratoriaus kvalifikaciją? Kodėl daugelis iš jūsų (tikiu, kad tikrai ne visi) taip veržiasi spręsti ten, kur jokio profesinio pasirengimo neturi.
    Mieli architektai, ženkite civilizuotų šalių keliu, studijuokite paveldosaugą bent porą metų, tarkime, baikite dar vieną magistrantūrą, tuomet jums nekils tokių juokingų ir dirbtinų problemų, kaip šiame straipsnyje. Mokykitės iš dailininkų – nei vienas iš jų netvirtina, esąs dailės restauravimo specialistas, nei vienas nesiima reikšti profesinės nuomonės apie svetimos profesijos dalykus. Priešingai, jie mokosi restauravimo – pirma, bent keletą metų universitetuose, vėliau praktikoje (panašiai kaip medikai), ir tik po to gali gauti kvalifikacinius atestatus. Gaila, kad KPD skatina neprofesionalumą architektūros paveldo apsaugoje, visiškai neatsakingai dalydamas atestatus. Taip suplakus profesijas, naikinamas paveldas ir kyla kvailų konfliktų, kurie civilizuotoje, savo praeitį gerbiančioje šalyje apskirtai nebūtų įmanomi.
    Jokių būdu neteisinu KPD, kuris iš tiesų vengia prevencinio darbo. Bet gal vertėtų pareikalauti skaidrių ir aiškių įstatymų, užuot į Architektūros įstatymo projektą rašius, jog kiekvienas architektas – savaime architektūros restauratorius ir paveldosaugininkas. Matyt, iš Dievo malonės…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Valstybinė kultūros paveldo komisija

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA ATSINAUJINA: Paskirti dar 4 nauji nariai

2020 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai rašė, kad Valstybinę kultūros paveldo komisiją papildė istorikas doc. dr. Salvijus Kulevičius ir architektė teisininkė dr. Daiva Veličkaitė. Ką tik į šią šalies

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

Senieji vėjo malūnai

SENIEJI VĖJO MALŪNAI: Technikos paveldui skirtas renginys Pasvalyje

2019 gruodžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmadienį Pasvalio krašto muziejuje vėl rinksis malūnų tyrinėtojai. Renginio tema – Senųjų vėjo malūnų istorija, atmintis ir paveldas. Gruodžio 16 dieną (pirmadienį), 13 val. Pasvalio

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDA ŽENGĖ ŽINGSNĮ: Prašo stabdyti centrinio pašto pardavimo aukcioną

2019 lapkričio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiesčio savivaldybė ėmėsi konkrečių žingsnių dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso išsaugojimo – prašoma stabdyti jo pardavimo aukcioną. Raštas su tokiu prašymu išsiųstas AB „Lietuvos

Kauno Bernardinų vienuolyno su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kompleksas tvarkomas nuo 2009-ųjų. Foto: ©PILOTAS.LT

LATVIAI APDOVANOJO: Pagerbti Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriai

2019 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios restauratoriams – Latvijos fondo „Lāčplēsis“ apdovanojimai. Jie įteikti už indėlį išsaugant kultūros paveldą bei stiprinant Latvijos ir Lietuvos ryšius. Viena

Daržų  g. 14

KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE PRADANGINO NAMĄ: STT pradėjo ikiteisminį tyrimą

2019 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ką tik pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos senamiestyje atliktų griovimo darbų pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) surinktą medžiagą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas

Vaidas Petrulis

PAVELDAS KAIP KONFLIKTAS: V.Petrulio knygos pristatymas socialinės įtampos fone

2019 lapkričio 71 KomentarasPILOTAS.LT

Kaune rengiamas architektūros istoriko Vaido Petrulio monografijos „Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“ pristatymas. Renginys įvyks nesilpstant statybų prie paminklinės

3624_moder_kn_140500_e02_bra

ATVIRA DISKUSIJA KAUNE: XX a. architektūrinio palikimo interpretacija

2019 lapkričio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freemanas Tildenas atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. „Kaunas 2022“

Viekšnių vaistinė

VIEKŠNIŲ ATVEJIS: Prasidėjo mažųjų miestelių paveldosaugos praktinis seminaras

2019 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Dešiniajame Ventos upės krante įsikūrusiuose Viekšniuose šiandien prasideda medinės architektūros paveldosaugos praktinis seminaras. Renginys skirtas Viekšnių miesto kultūros paveldo apsaugos problemoms analizuoti. Kaip praneša Kultūros

Andrius ir Lukas Paulauskai

PAVELDOSAUGOS HAKATONAS: „Pokemon Go“ ir virtualus plaktukas

2019 rugsėjo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune įvyko pirmasis architektūros paveldosaugos hakatonas Lietuvoje. Pagal Kauno architektūros festivalio KAFe 2019 programą organizuotame reginyje iš viso pristatytos 9 idėjos, iš kurių 2 sulaukė

Herithon'19

INTERAKTYVAUS PAVELDO HAKATONAS: 48 valandų KAFe 2019 renginys Kaune

2019 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019) rengia pirmąjį Lietuvoje interaktyvaus paveldo hakatoną „Herithon’19“. Tai 48 valandų renginys skirtas naujai pažvelgti į paveldą Kauno mieste. Interaktyvaus paveldo

paveldas

TARPDISCIPLININĖ KONFERENCIJA: Integruotas požiūris į kultūros paveldą

2019 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Jau penktus metus Pasaulinė architektūros diena bus pažymėta tarpdisciplininėje architektūros kokybės kriterijams skirtoje konferencijoje. Šių metų konferencijoje dėmesys skiriamas nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo aktualizavimui, jos

Zyplių dvaras

ATRASTI KULTŪROS PAVELDĄ: Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti

2019 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti. Įvairaus amžiaus lankytojams skirti renginiai – pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, žygiai, orientaciniai žaidimai ir kt.

viešbutis Telšiuose

ATGIMS TELŠIŲ VIEŠBUTIS: Atkurs turtingą pirminę išvaizdą bei paskirtį

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę

Vilniaus senamiestis

HERITAS’19: 2-oji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą organizuojamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019 kovo 224 KomentaraiJulija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo

C.Rebelo, S.Martins

PAVELDAS IR TURIZMAS: 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas

2019 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rengiamas 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas, kurį organizuoja Azerbaidžano respublikos kultūros ministerija ir Azerbaidžano architektų sąjunga. Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) remiamo pastarojo konkurso prizinis fondas

Europa Nostra

EUROPA NOSTRA 2019: Laukiama paraiškų kultūros paveldo apdovanojimams

2018 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tarptautinės organizacijos „Europa Nostra“ narė, pakvietė dalyvauti atrankoje 2019 metų „Europa Nostra“ organizacijos apdovanojimui gauti. Paraiškas gali teikti kultūros paveldo ekspertai,

Karininkų ramovė

PRAEITIS SUSITINKA ATEITĮ: Europos paveldo dienos siūlo atrasti Šimtmečio paveldą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiamos kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo jos nenutols ir

Belmonto užtvanka

PAVILNIŲ PARKO AKCENTAS: Baigta tvarkyti pernai byrėjusi Belmonto užtvanka

2018 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau galima mėgautis atnaujinta populiaria poilsio vieta prie Belmonto užtvankos pačioje Pavilnių regioninio parko širdyje. Čia ką tik baigta tvarkyti dar pernai avarinės būklės

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Heritas

NAUJAS POŽIŪRIS Į PAVELDĄ: 1-oji tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda

2018 gegužės 16Be komentarųPILOTAS.LT

Paroda „Heritas“ siūlo naują žvilgsnį į kultūros paveldą, jo tvarkybą, problematiką ir informaciją apie šią sferą. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kultūros paveldo

Vilniaus rotušė

PAVELDAS IR VIEŠA KOMUNIKACIJA: Tarptautinis seminaras Vilniaus rotušėje

2018 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Flamandų regiono vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra rengia seminarą, skirtą urbanistiniam paveldui ir viešai komunikacijai. Pagrindinis seminaro pranešėjas – Flandrijos vyriausiasis