images_phocagallery_1623_vamzd_viln_1203_vamzd_vn_e05_BRA_tit

SKULPTŪROS LYGIOSIOS//ARBA VILNIAUS VAMZDŽIO ĮKONTEKSTINIMAS

Neseniai buvo surengtas finalinis – tikiuosi – vienos istorijos, ypač skardžiai skambėjusios prieš trejus metus, renginys. Vilniaus dailės akademijoje pristatyta knyga „Vieno projekto apkalta“. Šiek tiek priminsiu kontekstą. 2009-ųjų vasarį Vilniuje, tuometinėje Europos kultūros sostinėje, buvo atidengtos trys žinomų Lietuvos kūrėjų skulptūros – Roberto Antinio „Puskalnis“, Mindaugo Navako „Dviaukštis“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“.

Šios trys skulptūros ir yra tas „vienas projektas“, kurio apkaltą – nemenkos knygos formoje – pristatė Vilniaus dailės akademijos profesorė Elona Lubytė, projekto kuratorė. Knygoje surinkti visi dokumentai, biurokratiniai raštai, visuomenės reakcijos – ir spaudoje, ir virtualioje aplinkoje – nuo 2008-ųjų metų vasario, kai gimė sumanymas, iki praėjusių metų rugsėjo, kai „7 meno dienose“ buvo paskelbtas vis dar naujausias skulptoriaus Vlado Urbonavičiaus interviu.

Neatsitiktinai būtent šis skulptorius užbaigia istorijos dėlionę, nes iš visų trijų skulptūrų jo kūrinys „Krantinės arka“ sulaukė didžiausios ir įvairiausios reakcijos – tiek publikos, tiek Vilniaus valdžios.

VIEŠAS = DISKUTUOJAMAS

Knygos pristatyme, kaip ir reikėjo tikėtis, kilo gana energinga diskusija, supinta dalyvių atsiminimais. Projekto rengėjams buvo priminta, kad ruošiant kontroversiškus viešus meninius projektus, reikia aktyviau komunikuoti su būsima publika, pasiginčyta, kokia taktika tikslingesnė bendraujant su valdininkais – diplomatija ar idealistinis šturmas, papasakota, kad nė vienas pasaulio miestas, kurio viešosiose erdvėse atsirado ne ideologinis, memorialinis ar dekoratyvinis, o aktualus menas, neišvengė tokių pačių, o dažnai ir aštresnių diskusijų, net su fiziniais veiksmais, tad Vilnius nėra išskirtinis.

Ypač susirinkusius knygos pristatymo dalyvius pralinksmino tapytojo Arvydo Šaltenio istorija. Jis pasakojo, kad, jau įsisiūbavus „Krantinės arkos“ virsmui į „Vamzdį“, vyko skulptūros magistro darbo gynimas. Jaunasis menininkas gynimą surengė savo sodyboje, kur, šalia akademijai skirtų darbų, drožė ir liaudiško stiliaus komercines skulptūras. Studentas atvykusiems profesoriams pasidžiaugė, kad, kol drožė liaudiškus dalykus, kaimo kaimynai jo visiškai negerbė. Bet, pamatę modernų baigiamąjį darbą, sujudo lankytis ir girti – „dabar mes kaip Vilnius, irgi turim savo vamzdį“, studentui sakė naujieji šiuolaikinio meno atsivertėliai.

20% GERO, 80% VIDUTINIO

Podiskusijos pagalvojau: ar yra dar kokia nors šios istorijos neaptarta ir neišnagrinėta pozicija? Ir radau tokią. Man įdomu – kas turi teisę, ar yra tokia teisė ir kiek tokių yra, turinčių teisę į neideologizuotas, nepuošybines ir nesiužetines skulptūras miesto viešosiose erdvėse? Juk visų skulptūrų atsiradimą tokiose vietose finansuoja viešieji pinigai – per savivaldybes, valstybinius fondus ir panašiai. Tokiu atveju į viešo meninio pyrago skiltį turi visų skonių ir estetinių prioritetų nešiotojai. „Bet ar gauna?“ – paklausiau savęs. Norint atsakyti, teko pasitelkti statistiką.

Meno rinkos analitikas Danas Tompsonas savo knygoje „Kaip parduoti kimštą ryklį“ pateikė meno įvertinimo formulę. Anot eksperto, visi – muziejininkai, dileriai, kolekcionieriai, kritika ir publika sutinka, kad 20 procentų viso meno yra geras ir labai geras menas, o 80 likusių procentų – niekalas ir estetinis dugnas. Bet visi – muziejininkai, dileriai, kolekcionieriai, kritika ir publika nesutaria, kuris menas patenka į tą dvidešimties procentų imtį. Šitaip suprantame, kad šimtaprocentinėje meno suvokimo formulėje 20 tampa plaukiojančiu skaičiumi.  Gana griežtai reglamentuotoje muziejinėje, kuratorinėje ir komercinėje rinkose 20-tukas yra pritvirtintas ilgais, bet vis dėlto ribotais trosais, o viešojoje erdvėje jis plaukioja nevaržomas – nuo grafomaniško iki muziejinio kranto. Todėl aš sugalvojau Tompsono formulės vedinį – kiekvienas turi teisę į sau priimtino 20 procentų valstybės finansuojamo meno.

SKONIŲ STATISTIKA

Kaip suskaičiuoti tą „kiekvieną“? Be abejo, tik formuojant skonio grupes. Aš, kai „Vieno projekto apkalta“ dar vyko tiesiogiai, smalsiai sekiau reakcijas – ir spaudoje, ir virtualioje aplinkoje. Nereikėjo būti itin akylam – matėsi, kad absoliuti vilniečių dauguma „Krantinės arkos“ nekenčia. Bet – ne visi. Maždaug kas ketvirtas, įvairių intencijų – estetinių, ideologinių ar opozicinio priešgyniavimo – vedamas „Arkos“ atsiradimui – su didesnėm ar mažesnėm išlygom – pritarė. Vadinkim tą ketvirtadalį proarkininkais. Lieka trys ketvirtadaliai vilniečių. Ar juos galima pavadinti tik „antiarkininkais“? Ne, nes stebint diskusijas, kurios kyla dėl kiekvienos viešos skulptūros Vilniuje, juos galima sistematizuoti smulkiau – į „proaiskaudininkus“, „prodekoratyvistus“, „prorealistus“ ir tuos, kuriems visa pasiūla nepriimtina. Taigi, Vilniuje yra penkios lygios grupės, turinčios teisę į sau priimtino meno 20 procentų.

Vilniuje yra apie 30 viešų skulptūrų, sukurtų ir pastatytų nuo sąlyginio „tyliojo modernizmo“ pradžios iki dabar. Aš sąmoningai pasirinkau tokias ribas, nes nuo 1960-ųjų metų viešosios skulptūros ideologija itin nepasikeitė, o Kęstučio Patamsio dar ne Visaginui, o Sniečkui skirtos skulptūros transformacija į realų, šalia Seimo pastatytą paminklą nepriklausomybei rodo, kad ši ideologija nepasikeitė visiškai.

IDEALI TVARKA

Aš neskaičiuosiu, ar tų trisdešimties skulptūrų lauke kiekviena grupė turi savo sąžiningą dalį, apsiribosiu tik proarkininkais. Iki Kultūros sostinės skulptūrinės iniciatyvos jie teturėjo „Kablį“ Geležinkeliečių rūmų fasade. Dar, tiesa, yra betoninės skulptūros Paneriuose, bet tai laukai, o ne Vilniaus viešoji erdvė, todėl jų neįtraukiu. 2009-aisiais pastačius „Puskalnį“, „Dviaukštį“ ir „Krantinės“ arką, proarkininkai gavo savo dispozicijon keturis objektus, o tai tėra maždaug 12-a procentų visų Vilniaus skulptūrų. Iki siekiamos ribos – su sąlyga, jei kitos grupės nepastatys daugiau savų skulptūrų, proarkininkai turi minimum dviejų objektų rezervą, o „Krantinės arka“ gauna tvirtą visuomeninio atstovavimo statusą.

Beje, įdėmesni skaitytojai gali paklausti: o kas atstovauja penktosios grupės, kuriems nepatinka visos Vilniaus skulptūros, interesams? Juk, norint juos patenkinti, 20 procentų viešo meno reikėtų sunaikinti? Bet taip ir buvo padaryta, kai 1990-aisiais iš miesto buvo išvežtos kelios skulptūros – nuo Lenino Lukiškių aikštėje iki komjaunuolių partizanų Pylimo gatvėje.

Taigi, šiandien Vilniuje su skulptūromis ideali tvarka – visi turi savo dalį to, kas jiems patinka.

REDAKCIJOS PRIERAŠAS: straipsnio autoriui maloniai sutikus, perspausdiname šį tekstą iš tinklapio www.stebiu.lt

Komentarai


  1. Str. įdomus ir sukelia daug įvairių minčių…

    Mene sąvoka „gražu“ – drąsiai gali būti atmesta ir pakeista „įdomu“.
    Čia kyla panašios mintys, kad ir žmonių būna negražių, bet labai įdomių… .

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Vidas Simonavičius

LEDINIS ČIURLIONIS: Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis

2019 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis, skirtas druskininkus garsinančio M.K.Čiurlionio kūrybai. Lietuvos ir užsienio menininkai ledo kūrinius čia skaptavo ir gremžė „Zodiako“ ir „Pasaka. Karaliai“

Kazimieras Simonavičius

SALVĖMIS PAGERBS LDK IŠRADĖJĄ: Vilniuje atidengiama skulptūra K.Simonavičiui

2018 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Bajoras ir karininkas Kazimieras Simonavičius – didis artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Šiai iškiliai LDK asmenybei pagerbti skirta skulptūra bus atidengta Vilniaus skvere. Lapkričio 21 dieną

Laima Antonova

BALSAVO UŽ TELŠIŠKĘ: Baltijos regiono jaunųjų menininkų simpatijų prizas – L.Antonovai

2018 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Latvijos dailės akademijoje savaitgalį įteikti Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimai “Nordic Baltic Young Artist Awards”. Šiame konkurse daugiausiai regiono meno mėgėjų balsų gavo

Evaldas Pauza

SU MEILE: Skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda Kaune

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno paveikslų galerijoje atidaroma skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda „Su meile“. Parodoje, inspiruotoje tarpukario istorijų ir gyvenimo būdo, skirtoje Nepriklausomybės šimtmečiui, eksponuojami paskutiniųjų metų kūriniai.

Mykolas Sauka

NAUJAS TRAUKOS TAŠKAS: Viršuliškių parke apsigyveno betono skulptūros

2018 spalio 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Viršuliškių miško parkas pradėtas „apgyvendinti“ 3 m dydžio betoninėmis skulptūromis. Jų autorius – skulptorius Mykolas Sauka – sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą

Dusetos

KULTŪROS MINISTERIJA: Paskelbtos 2019-ųjų Mažosios kultūros sostinės

2018 rugsėjo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerijoje neseniai įvyko 2019 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdis, kuriame išrinktos visos ateinančių metų Mažosios kultūros sostinės. Kaip praneša Kultūros ministerija,

M.K.Čiurlionio kelias

SAUGOS MEDŽIO SKULPTŪRAS: Atverta galimybė restauruoti M.K.Čiurlionio kelio akcentus

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė, iki Druskininkų sukomponuotas garsiojo lietuvių menininko kelio skulptūrų ansamblis. Šio kelio skulptūros ką tik paskelbtos

Tautvilas Povilonis

KAMERINĖ SKULPTŪRA: Tėčiui dedikuota T.Povilionio paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2018 rugpjūčio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma jaunesnės kartos skulptoriaus Tautvilo Povilionio paroda „Kamerinė

Š.Sauka

JUBILIEJINIS POSŪKIS DUSETOSE: Šarūnas Sauka lipa iš tapybos

Dusetos bei šio kuklaus Aukštaitijos miestelio dailės galerija vėl sugrįžo į šalies laikraščių viršelius bei į tarptautinio lygio meno žemėlapį. Šiltą šeštadienio pavakarę čia iškilmingai

nerin_lt_070500_e01_bra

3 NAUJOS KULTŪROS SOSTINĖS: Trakai, Neringa, Alytus

2018 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Išrinktos 3 naujos Lietuvos kultūros sostinės – Trakų rajono, Neringos ir Alytaus miesto savivaldybės. Šios savivaldybės kultūros sostinėmis bus 2020, 2021 ir 2022 metais. Kaip

Skulptūros ir vitražo centras

SKULPTŪRA IR VITRAŽAS: Meniniai delikatesai, kūrybinės dirbtuvės ir gyva muzika

2018 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

1984 metais Vilniuje pastatytas Skulptūros ir vitražo centras turėjo tapti monumentalių sovietinių skulptūrų namais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jame kūrėsi menininkų studijos, o pernai – atidaryta

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla

SU TA PAČIA GRAMATINE KLAIDA: J.Laivio personalinė paroda Rietave

2018 kovo 261 KomentarasPILOTAS.LT

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje atidaroma Juozo Laivio personalinė paroda „Peržiūros nr. 1, su tapačia gramatine klaida“. Tai pirmoji paroda iš 7 numatomų ciklo.

Nerijus Erminas

KONCEPTUALIOJI KŪRYBA: N.Ermino skulptūra Niujorko šiuolaikinio meno mugėje

2018 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorke prasideda 11-oji šiuolaikinio meno mugė „Volta New York“, kuri pristato solinius jau žinomų ir kylančių menininkų projektus. Lietuvos šiuolaikinio meno lauką viename iš įtakingiausių

Skulptūra

SKULPTORIŲ KLUBAS: Apie Kiniją ir skulptūras viešosiose erdvėse

2018 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptorių klubas rengia savo pirmą susitikimą „Skulptorių namuose“, Vilniuje. Jame savo įžvalgomis ir įspūdžiais apie skulptūras viešosiose erdvėse ir Aziją dalinsis prof. Petras Grecevičius, Baltų

Skulptoriai atkurtos valstybės šimtmečiui

LIETUVOS SKULPTORIAI: Socialinė-dokumentinė akcija atkurtos valstybės šimtmečiui

2018 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos skulptoriai Vilniuje atidaro parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tai socialinė-dokumentinė akcija, kurios kolekcija sudaryta iš Lietuvos skulptorių idėjų, skirtų valstybei

OPod Tube Housing

BŪSTAS VAMZDYJE: Eksperimentinis Honkongo studijos pasiūlymas būstų krizei

2018 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Viena Honkongo projektuotojų studija neseniai išplėtojo originalią „mikronamų“ koncepciją. Pagal ją, mažai kainuojantys būstai būtų įrengiami standartiniuose gelžbetoninių vamzdžių segmentuose ir taip galėtų ženkliai prisidėti

L.Griežė

OBELISKAS: Egzistencinė L.Griežės kūrybos paroda Vilniuje

2018 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma skulptoriaus Liutauro Griežės kūrybos paroda „Obeliskas“. Parodoje pristatomi įvairiomis raiškos priemonėmis kuriančio menininko darbai – tapyba, skulptūros ir objektai, kuriuos vienija

Rūta Jusionytė

R.JUSIONYTĖS FIGŪROS PARYŽIUJE: Personalinė paroda galerijoje „Claudine Legrand“

2017 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Paryžiaus meno galerijoje „Claudine Legrand“ neseniai atidaryta lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės tapybos ir skulptūrų personalinė paroda. Klaipėdoje gimusi menininkė jau daugelį metų gyvena ir sėkmingai

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Midmien

ABSTRAKTUSIS MENAS IR MUZIKA: Europos parke pastatyta S.Sofferio skulptūra

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prie Vilniaus įsikūrusiame Europos centro muziejuje Europos parke pastatyta didžiulė žinomo Irako-JAV menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“. Ši nerūdijančio plieno skulptūra savotiškai sujungia muziką su

L.Strioga

GELEŽIES AMŽIUS: L.Sriogos darbų paroda Taujėnų dvare

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji

vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti

klaup_sk_170200_e01_xxx

LŪŽIO KARTOS VARDAI: A.Šlapiko skulptūrų paroda Kaune

2017 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Algimantas Šlapikas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Vienas pagrindinių šios kartos skulptorių ryškiausių bruožų