images_phocagallery_1623_vamzd_viln_1203_vamzd_vn_e05_BRA_tit

SKULPTŪROS LYGIOSIOS//ARBA VILNIAUS VAMZDŽIO ĮKONTEKSTINIMAS

Neseniai buvo surengtas finalinis – tikiuosi – vienos istorijos, ypač skardžiai skambėjusios prieš trejus metus, renginys. Vilniaus dailės akademijoje pristatyta knyga „Vieno projekto apkalta“. Šiek tiek priminsiu kontekstą. 2009-ųjų vasarį Vilniuje, tuometinėje Europos kultūros sostinėje, buvo atidengtos trys žinomų Lietuvos kūrėjų skulptūros – Roberto Antinio „Puskalnis“, Mindaugo Navako „Dviaukštis“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“.

Šios trys skulptūros ir yra tas „vienas projektas“, kurio apkaltą – nemenkos knygos formoje – pristatė Vilniaus dailės akademijos profesorė Elona Lubytė, projekto kuratorė. Knygoje surinkti visi dokumentai, biurokratiniai raštai, visuomenės reakcijos – ir spaudoje, ir virtualioje aplinkoje – nuo 2008-ųjų metų vasario, kai gimė sumanymas, iki praėjusių metų rugsėjo, kai „7 meno dienose“ buvo paskelbtas vis dar naujausias skulptoriaus Vlado Urbonavičiaus interviu.

Neatsitiktinai būtent šis skulptorius užbaigia istorijos dėlionę, nes iš visų trijų skulptūrų jo kūrinys „Krantinės arka“ sulaukė didžiausios ir įvairiausios reakcijos – tiek publikos, tiek Vilniaus valdžios.

VIEŠAS = DISKUTUOJAMAS

Knygos pristatyme, kaip ir reikėjo tikėtis, kilo gana energinga diskusija, supinta dalyvių atsiminimais. Projekto rengėjams buvo priminta, kad ruošiant kontroversiškus viešus meninius projektus, reikia aktyviau komunikuoti su būsima publika, pasiginčyta, kokia taktika tikslingesnė bendraujant su valdininkais – diplomatija ar idealistinis šturmas, papasakota, kad nė vienas pasaulio miestas, kurio viešosiose erdvėse atsirado ne ideologinis, memorialinis ar dekoratyvinis, o aktualus menas, neišvengė tokių pačių, o dažnai ir aštresnių diskusijų, net su fiziniais veiksmais, tad Vilnius nėra išskirtinis.

Ypač susirinkusius knygos pristatymo dalyvius pralinksmino tapytojo Arvydo Šaltenio istorija. Jis pasakojo, kad, jau įsisiūbavus „Krantinės arkos“ virsmui į „Vamzdį“, vyko skulptūros magistro darbo gynimas. Jaunasis menininkas gynimą surengė savo sodyboje, kur, šalia akademijai skirtų darbų, drožė ir liaudiško stiliaus komercines skulptūras. Studentas atvykusiems profesoriams pasidžiaugė, kad, kol drožė liaudiškus dalykus, kaimo kaimynai jo visiškai negerbė. Bet, pamatę modernų baigiamąjį darbą, sujudo lankytis ir girti – „dabar mes kaip Vilnius, irgi turim savo vamzdį“, studentui sakė naujieji šiuolaikinio meno atsivertėliai.

20% GERO, 80% VIDUTINIO

Podiskusijos pagalvojau: ar yra dar kokia nors šios istorijos neaptarta ir neišnagrinėta pozicija? Ir radau tokią. Man įdomu – kas turi teisę, ar yra tokia teisė ir kiek tokių yra, turinčių teisę į neideologizuotas, nepuošybines ir nesiužetines skulptūras miesto viešosiose erdvėse? Juk visų skulptūrų atsiradimą tokiose vietose finansuoja viešieji pinigai – per savivaldybes, valstybinius fondus ir panašiai. Tokiu atveju į viešo meninio pyrago skiltį turi visų skonių ir estetinių prioritetų nešiotojai. „Bet ar gauna?“ – paklausiau savęs. Norint atsakyti, teko pasitelkti statistiką.

Meno rinkos analitikas Danas Tompsonas savo knygoje „Kaip parduoti kimštą ryklį“ pateikė meno įvertinimo formulę. Anot eksperto, visi – muziejininkai, dileriai, kolekcionieriai, kritika ir publika sutinka, kad 20 procentų viso meno yra geras ir labai geras menas, o 80 likusių procentų – niekalas ir estetinis dugnas. Bet visi – muziejininkai, dileriai, kolekcionieriai, kritika ir publika nesutaria, kuris menas patenka į tą dvidešimties procentų imtį. Šitaip suprantame, kad šimtaprocentinėje meno suvokimo formulėje 20 tampa plaukiojančiu skaičiumi.  Gana griežtai reglamentuotoje muziejinėje, kuratorinėje ir komercinėje rinkose 20-tukas yra pritvirtintas ilgais, bet vis dėlto ribotais trosais, o viešojoje erdvėje jis plaukioja nevaržomas – nuo grafomaniško iki muziejinio kranto. Todėl aš sugalvojau Tompsono formulės vedinį – kiekvienas turi teisę į sau priimtino 20 procentų valstybės finansuojamo meno.

SKONIŲ STATISTIKA

Kaip suskaičiuoti tą „kiekvieną“? Be abejo, tik formuojant skonio grupes. Aš, kai „Vieno projekto apkalta“ dar vyko tiesiogiai, smalsiai sekiau reakcijas – ir spaudoje, ir virtualioje aplinkoje. Nereikėjo būti itin akylam – matėsi, kad absoliuti vilniečių dauguma „Krantinės arkos“ nekenčia. Bet – ne visi. Maždaug kas ketvirtas, įvairių intencijų – estetinių, ideologinių ar opozicinio priešgyniavimo – vedamas „Arkos“ atsiradimui – su didesnėm ar mažesnėm išlygom – pritarė. Vadinkim tą ketvirtadalį proarkininkais. Lieka trys ketvirtadaliai vilniečių. Ar juos galima pavadinti tik „antiarkininkais“? Ne, nes stebint diskusijas, kurios kyla dėl kiekvienos viešos skulptūros Vilniuje, juos galima sistematizuoti smulkiau – į „proaiskaudininkus“, „prodekoratyvistus“, „prorealistus“ ir tuos, kuriems visa pasiūla nepriimtina. Taigi, Vilniuje yra penkios lygios grupės, turinčios teisę į sau priimtino meno 20 procentų.

Vilniuje yra apie 30 viešų skulptūrų, sukurtų ir pastatytų nuo sąlyginio „tyliojo modernizmo“ pradžios iki dabar. Aš sąmoningai pasirinkau tokias ribas, nes nuo 1960-ųjų metų viešosios skulptūros ideologija itin nepasikeitė, o Kęstučio Patamsio dar ne Visaginui, o Sniečkui skirtos skulptūros transformacija į realų, šalia Seimo pastatytą paminklą nepriklausomybei rodo, kad ši ideologija nepasikeitė visiškai.

IDEALI TVARKA

Aš neskaičiuosiu, ar tų trisdešimties skulptūrų lauke kiekviena grupė turi savo sąžiningą dalį, apsiribosiu tik proarkininkais. Iki Kultūros sostinės skulptūrinės iniciatyvos jie teturėjo „Kablį“ Geležinkeliečių rūmų fasade. Dar, tiesa, yra betoninės skulptūros Paneriuose, bet tai laukai, o ne Vilniaus viešoji erdvė, todėl jų neįtraukiu. 2009-aisiais pastačius „Puskalnį“, „Dviaukštį“ ir „Krantinės“ arką, proarkininkai gavo savo dispozicijon keturis objektus, o tai tėra maždaug 12-a procentų visų Vilniaus skulptūrų. Iki siekiamos ribos – su sąlyga, jei kitos grupės nepastatys daugiau savų skulptūrų, proarkininkai turi minimum dviejų objektų rezervą, o „Krantinės arka“ gauna tvirtą visuomeninio atstovavimo statusą.

Beje, įdėmesni skaitytojai gali paklausti: o kas atstovauja penktosios grupės, kuriems nepatinka visos Vilniaus skulptūros, interesams? Juk, norint juos patenkinti, 20 procentų viešo meno reikėtų sunaikinti? Bet taip ir buvo padaryta, kai 1990-aisiais iš miesto buvo išvežtos kelios skulptūros – nuo Lenino Lukiškių aikštėje iki komjaunuolių partizanų Pylimo gatvėje.

Taigi, šiandien Vilniuje su skulptūromis ideali tvarka – visi turi savo dalį to, kas jiems patinka.

REDAKCIJOS PRIERAŠAS: straipsnio autoriui maloniai sutikus, perspausdiname šį tekstą iš tinklapio www.stebiu.lt

Komentarai


  1. Str. įdomus ir sukelia daug įvairių minčių…

    Mene sąvoka „gražu“ – drąsiai gali būti atmesta ir pakeista „įdomu“.
    Čia kyla panašios mintys, kad ir žmonių būna negražių, bet labai įdomių… .

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

„Per ilga naktis“, M.Šnipaitė, 2024 m.

PER ILGA NAKTIS: Liublianoje atidaryta skulptorės Marijos Šnipaitės paroda

2024 kovo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje „Ravnikar“, Liublianoje atidaryta lietuvių skulptorės, tarpdisciplininio meno atstovės Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“. Marija Šnipaitė – jaunosios kartos lietuvių menininkė, kurianti išskirtinio pobūdžio

Kaišiadorys

PRISISTATĖ RENGINIU: Kaišiadorys – 2024 metų Lietuvos kultūros sostinė

2024 sausio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šeštadienį atidarymo renginiu Kaišiadorys prisistatė kaip 2024 metų Lietuvos kultūros sostinė. Kaišiadoriškiai surengs per 60 renginių ir kultūrinių iniciatyvų. Skaičiuojant atskiromis veiklomis, jų numatoma net

Šiaulių kultūros centras

ŠIAULIAI TELKIA KULTŪRINES PAJĖGAS: Sieks 2026-ųjų Kultūros sostinės titulo

2024 sausio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių kultūros centre neseniai įvyko renginys „Šiauliai – kultūros sostinė – misija įmanoma“. Susitikimu buvo siekiama bendram tikslui suburti Šiaulių kultūras organizacijas, verslo ir švietimo

Rūta Meilutytė Antazavėje

PAGERBĖ RŪTĄ: Šviesių žmonių parkelyje – ikoniška R.Meilutytės figūra

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Antazavės dvaro pašonėje Mariaus Luckos iniciatyva kuriamas Šviesių žmonių parkelis ką tik pasipildė dar viena išraiškinga skulptūra. Nuo šiol jame galima pamatyti ir vienos garsiausių

kamaj_lt_230700_e02_xxx

KULTŪRA LIETUVOS REGIONUOSE: Išrinktos 2024-ųjų mažosios kultūros sostinės

2023 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Išrinktos 2024 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti 5 Lietuvos miesteliams ir kaimams Molėtų, Telšių, Trakų ir Rokiškio rajonų

Ateitybės sala

ATEITYBĖS SALA: Nomedos ir Gedimino Urbonų instaliacija Juodkrantėje

2023 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Žinomi lietuvių menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai Juodkrantėje pristato meno ir mokslo sinteze grįstą instaliaciją „Ateitybės sala“. Instaliacija sumanyta kaip plaukiojanti laboratorija Venecijos bienalės architektūros

„Rataa“, R.Inčirauskas, 2011 m.

BRONZOS AMŽIUS: Mažosios skulptūrinės formos paroda Klaipėdoje

2023 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje atidaroma mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“, kurioje dalyvauja 15 autorių. Parodoje autorius ir suvokėjas yra laisvi savam

Mindaugas Junčys

PRISISTATYS NIUJORKE: Meno mugėje „Volta“ – Mindaugo Junčio skulptūros

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūryba pristatoma Niujorko meno mugėje „Volta“. Menininkas savo darbais kvestionuoja grožio, kičo, populiariosios kultūros bei tradicijos sąvokas. Tai metaforos, atskleidžiančios nūdienos visuomenės besikeičiančių

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Algis Kasparavičius

ATSITIKTINIAI PRISIMINIMAI: Algio Kasparavičiaus skulptūros paroda Tauragėje

2023 kovo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Tauragėje atidaroma skulptoriaus Algio Kasparavičiaus personalinė paroda „Atsitiktiniai prisiminimai“. Menininkui būdingas filosofinės ir daugiasluoksnės kūrybos plėtojimas, kurios centre dažnai atsiduria vidinio žmogaus pasaulio, šiuolaikines visuomenės ir

Mykolas Sauka

ŠVENTASIS NAIVUMAS: M.Saukos medžio drožinių instaliacija „Vaikų kambarys“

2022 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prieš 6 metus gigantiškų betoninių figūrų parodą surengęs skulptorius Mykolas Sauka sugrįžta į „nusikaltimo“ vietą, tačiau jau su visai

Neringos vartai

ORIGINALĄ PAKEIS KOPIJA: Neringoje nukėlė pasitikusią skulptūrinę kompoziciją

2022 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijoje neseniai nukelta skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“, net pusę amžiaus pasitikusi visus į ją įvažiuojančius. Įsimintiną skulptūrą iš medinių „burių“ su vėtrungėmis turės pakeisti

Leonas Strioga

SKULPTŪROS ŠVIESULYS: Obelynės sodybos parke atidaryta L.Striogos lauko galerija

2022 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šį spalį, eidamas 93-ečius metus, pasaulį paliko vienas didžiausių Lietuvos skulptūros šviesulių – Leonas Strioga. Susipažinti su šio išskirtinio talento bei savito pajautimo menininko vienais

Vladas Urbanavičius

PLIENO JUNGINIAI: Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda galerijoje (AV17)

2022 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje (AV17) bus atidaryta skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda „Plieno junginiai“. Monumentaliose, kone erdvėje neišsitenkančiose skulptūrose atsiskleidžia itin didelis kūrėjo dėmesys naudojamoms medžiagoms, subtili

Vingrių skveras

VINGRIŲ SKVERO EKSPOZICIJA: 7 šiuolaikinės MO muziejaus skulptūros

2022 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Naujai įrengiamas Vingrių skveras taps šiuolaikinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. MO muziejaus kaimynystėje jau anksčiau pradėta ekspozicija bus pratęsta ir pasivaikščiojimo take prie istorinio

Juozas Zikaras

ŽURNALAS „BALTAS KAMBARYS“: Zikaro modernizmas O.Daugelio bibliotekoje

2022 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į 7-tojo kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ numerio rubrikos „Čiurlionio portfelis“ pristatymą Osvaldo Daugelio bibliotekoje. O portfelyje šį

Andrius Erminas

BERLYNO MENO SAVAITĖ: Prisistato 3 lietuvių šiuolaikiniai skulptoriai

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) Berlyne vykstančioje meno mugėje POSITIONS pristato 3 lietuvių menininkus. Tai yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje, vykstantis Berlyno meno savaitės metu, suburiantis

Juozas Lebednykas

NEPALIAUJAMI KŪRYBINIAI IEŠKOJIMAI: J.Lebednyko kūrinių paroda Panevėžyje

2022 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Juozo Lebednyko kūrinių paroda. Galerijos pagrindinėje parodų erdvėje ir Keramikos paviljone eksponuojami menininko bronzos liejiniai, akmens formų ir keraminės kompozicijos,

Dolomitas

DOLOMITO PRAKALBINIMAS: Skulptorių plenero pristatymas Petrašiūnų karjere

2022 rugpjūčio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pakruojo pašonėje esančiuose dolomito karjeruose baigiasi skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Baigiamajame renginyje šiandien čia bus pristatytos 7 akmens menininkų sukurtos skulptūros, vyks Pakruojo šventės „Iki

Aloyzas Toleikis

SURADO NAUJAS ERDVES: Šiauliai perkels skulptūras „Gulinti mergaitė“ ir „Dubysa“

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl dviejų skulptūrų perkėlimo į rekonstruotas ar šiuo metu atnaujinamas miesto viešąsias erdves. Naujos vietos surastos skulptorių Birutės Kasperavičienės ir Aloyzo

Dumplės

NAUJAS ISTORIJOS ŽENKLAS: Vilnius įsigijo D.Aleksos skulptūrą „Dumplės“

2022 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptūra „Dumplės“ žada tapti nauju Vilniaus autobusų parko teritorijos istorijos ženklu. Miestas ją įsigijo už 9.500 eurų… Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų

Perkūnas

DEKORATYVINĖ SKULPTŪRA KAUNE: Tado Bujanausko iliustracijų paroda

2022 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune atidaroma Tado Bujanausko kurtų iliustracijų paroda „Dekoratyvinė skulptūra Kaune“. Šiuo iliustracijų ciklu menininkas siekia priminti apie laiko ir žmonių užmirštas skulptūras Kaune. Liepos

„Nihil novi“, A.Kasparavičius, 2015-2022 M. Foto: (AV17) galerijos.

ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINIS MENAS: Vilniaus rotušės fasade – skulptūros ir instaliacijos

2022 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

(AV17) galerija, tęsdama tradiciją pristatyti šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto erdvėse, nuo šio mėnesio organizuoja pusę metų truksiantį projektą, kurio metu Vilniaus rotušės fasade bus eksponuojamos

Skraidantis cepelinas

PAKABINO MIESTO SIMBOLĮ: Karmėlavoje į dangų pakilo milžiniškas cepelinas

2022 liepos 52 KomentaraiPILOTAS.LT

Menininkai Algimantas Šlapikas ir Serge‘as Eckeras Kauno rajono Karmėlavos miestelio viešąją erdvę ką tik papildė „Skraidančiu cepelinu“. Cepelinų sostine pravardžiuojamo Kauno rajono miestelio identitetas nuo

Evaldas Pauza

ŽALIAKALNIO KALNAS: Skulptoriaus E.Pauzos personalinė paroda Kaune

2022 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Tęsdama Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtų parodų ciklą, Kauno kolegijos Menų akademija rengia skulptoriaus Evaldo Pauzos personalinę parodą „Kalnas“. Parodoje eksponuojami pastarųjų dviejų dešimtmečių konceptualiosios skulptūros