Patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas – vienas svarbiausių dokumentų, nustatančių žemės naudojimo režimą pajūrio juostos žemyninėje dalyje. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos naudojimą ir tvarkymą, kraštovaizdžio formavimo kryptis, tvarkymo priemones ir informuojantis visuomenę apie valstybės priimtus sprendimus dėl pajūrio juostos apsaugos, tvarkymo ir naudojimo.
PLANĄ PRADĖJO RENGTI PRIEŠ 7 METUS
Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas patvirtintas liepos 28 dieną aplinkos ministro įsakymu. Jis įgyvendina Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius, Pajūrio juostos įstatymo, Integruoto kranto zonos valdymo strategijos nuostatas pajūrio atkarpoje nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki valstybės sienos su Latvijos Respublika.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, pirmuosius šio plano rengimo darbus Klaipėdos apskrities viršininko administracija pradėjo dar 2004 metais, tačiau dėl lėšų trūkumo planavimo procesas atnaujintas tik 2007 metais. Po apskričių reformos 2010 metais šio plano rengimo organizatoriaus funkcijas iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos perėmė ir planavimo procedūras – kartu su plano rengėjais VĮ „Valstybės žemės fondas“ – baigė Aplinkos ministerija. Specialiojo plano rengėjas – Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, organizatorius – IĮ Atkulos projektai.
APIMA NUO 70 IKI 850 METRŲ PLOČIO KRANTO JUOSTĄ
Plano sprendiniai apima Lietuvos pajūrio juostos žemyninės dalies sausumos teritoriją – nuo 70 iki 850 metrų pločio žemyninio kranto juostą. Į pastarąją patenka kopagūbris, prieškopė, klifas, paplūdimys ir priekrantės zona. Plane išskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, numatytos jų tvarkymo priemonės, nustatytos inžinerinės, rekreacinės infrastruktūros, uostų ir prieplaukų įrengimo kryptys, nustatyti žemės naudojimo ir statybų reglamentai.
Patvirtintojo Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniais privaloma vadovautis valstybinėms ir savivaldybių institucijoms pakrantės zonoje nustatant planavimo ir projektavimo sąlygas, derinant ir rengiant įvairaus lygmens ir įvairių sričių projektus, strateginius dokumentus, skirstant ES paramą ir kt. Plano sprendiniai taip pat privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie naudoja pajūrio juostos žemę, joje (taip pat su ja besiribojančiose teritorijose) vykdo ar planuoja vykdyti ūkines veiklas.
ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS TARYBA NEPRITARĖ
Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai galioja 10 metų nuo plano patvirtinimo ir gali būti keičiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Per metus laiko nuo šio plano patvirtinimo numatyta parengti ir patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano įgyvendinimo priemonių planą, kurio įgyvendinimui bus siekiama Europos Sąjungos fondų paramos.
Beje, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano projektui pavasarį nepritarė. Tuomet ekspertai konstatavo, kad planas neatitinka jam suformuluotų planavimo tikslų, nieko gero neduos ir net rengiamas yra neteisėtai. PILOTAS.LT žiniomis, Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano ekspertų taryba pakartotinai nesvarstė.
Aplinkos ministerijos ir PILOTAS.LT informacija.
