images_phocagallery_1053_liuta_aren_1106_liuc (3)

APIE KĄ TYLI GUTAUSKO LIŪTAS?//NEPRIKLAUSOMOS PRAŽVALGOS IR KUKLI TIESA

Širdį džiugina Europos krepšinio čempionatui Kaune, Nemuno saloje, dygstanti moderni „Žalgirio“ arena. Ir ypač – šalia jos sumanytas prabangus monumentas Kauno krepšininkų pergalėms. Sujaudino viesulu praūžęs monumento idėjų konkursas, padovanojęs miestui tylintį Liūtą, priekine koja negyvai prispaudusį kamuolį. Du  panašūs (matyt Liūto tėvai) nuo seno stovi prie Karo muziejaus, kur ne vienas kaunietis yra kišęs ranką į bronzinius plėšrūno nasrus, taip demonstruodamas drąsą ir pasiryžimą viskam.

Naujasis krepšinio simbolis sukėlė kritikos audrą ir komentarų bangas. Tačiau nepasiduokime paikoms emocijoms ir pažiūrėkime į reikalą konstruktyviai, iš esmės.

MEŠKOS KLAUSĖ ŽEMAIČIŲ, LIŪTAS – DARVINO

Pradėkime nuo to, kad yra sakančių, kad liūtas neva svetimas Lietuvos klimatui ir kultūrai. Deja, jie neteisūs – naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad po dinozaurų eros dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno ir žvėrių karalius Liūtas. Gyveno, kol jo neišstūmė karingos Žemaitiškos Meškos. Pastarosios buvo mažiau išrankios vietiniam maistui ir atsparesnės pamažu bjūrančiam klimatui.

Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse, paskui išplito visoje LDK teritorijoje. Laikui bėgant stabmeldžiai žemaičiai pamažu rudąsias mitologizavo, pripiešė visokiuose herbuose, netgi įdarbino dvaruose ponų linksmint ir polką šokt.

Žvėrių karalius, korektiškai laikydamasis Darvino evoliucijos taisyklių, pradėjo nykti ir trauktis iš teritorijos. Taigi, šiandieną mūsų krašte tegyvena tik tolimos Liūto giminaitės, greičiausiai antros ar trečios eilės pusseserės, –  lūšys ir katės.

Neabejotina, kad konkursą nugalėjęs T.Gutauskas žinojo apie šiuos istorinius faktus, tačiau gaila, kad turtingus praeities duomenis autorius interpretavo  kiek skubotai, ko pasekoje pagrindiniu herojumi tapo eurosąjunginis Liūtas, nors atidžiau patyrinėjęs šaltinius, autorius prioritetą ko gero būtų atidavęs kitam žvėriui.

TRUMPOS VALSTIETIŠKŲ KREPŠIŲ POPULIZMO KOJOS

Apskritai, šia dėkinga proga verta būtų panagrinėti ir paties sporto karaliaus Lietuvoje (visiems aišku, kad tai jo Didenybė Krepšinis) geneologiją.

Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad krepšinį išrado Dž. Neismitas, pakabinęs krepšius nuo slyvų tam tikrame aukštyje. Tuo labiausiai įsitikinusi Amerika, ypač dėl to, kad pas juos yra NBA ir, kad toje lygoje daugiausiai žaidžia tų, kurių protėviai būtent slyvas ir rinko. Tiems, kas netiki šiuo išpūstu populizmu, yra kita, daug moksliškesnė, versija.

Kaip žinia, Žemaitiškos Meškos buvo supratingas ir gerai dresuojamas gyvūnas, padėdavęs pilių statybose ir svaidydavęs didžiulius akmenis į statomų bokštų viršų neįtikėtinu taiklumu. Plačiau apie lepečkojų indėlį į fortifikacinę architektūrą rašoma Lietuvos architektūros istorijoje.

Kai visos pilys jau buvo pastatytos Žemaitiškos Meškos, kaip Japonijos samurajai, persimetė į kultūros ir menų sritį: buvo mokinamos gimnastikos, šokio, įvairių triukų ir kamuolio valdymo meno – driblingo. Treniruotai Meškai buvo vienas juokas  taikliai sviesti arbūzo dydžio akmenį iš aštuonių metrų atstumo tiesiai į šulinį, pavyzdžiui. Kai pavieniai triukai jau nebestebino lietuviškosios aristokratijos, buvo sugalvotos kelias dienas trunkančios mėtymo varžybos – krepšinis. Paskui atsirado žvaigždžių dienos, tritaškių konkursai, turnyrai dėl statinės medaus ir pan..

TAŠKO NEDĖKIME DAR

Po Žalgirio mūšio, laisvu nuo karo metu, netruko paaiškėti, kad vikrūs žemaičiai, jotvingiai ir prūsai ir patys ne ką prastesni mėtytojai už rudąsias. Bėgo metai, krepšinis evoliucionavo, tobulėjo, patyrė pakilimų ir nuosmukių, buvo draustas Caro, bet…. išgyveno. Galiausiai, kaip žinia, lietuviai vedami Prano Lubino tapo Europos nugalėtojais. Dar vėliau, jau Didžiojo Sabonio laikais, parklupdė CSKA ir visą Sovietų Sąjungą (beje, dėl parklupdymo kažkiek prisidėjo ir profesorius). Po to, kai buvo laimėti praktiškai visi pasaulyje sugalvoti krepšinio medaliai ir prizai, po beveik šimto metų, krepšinio europinis čempionatas ir vėl sugrįžta į savo Tėvynę – Lietuvą.

Šios neeilinės šventės proga, norisi tarti: mielas skulptūrinių-figūrinių kompozicijų Gutauskai, dar kartą pažvelkite savo Benamiui Liūtui į akis, panaršykite po mano bent probėgšmais pažertus istorinius faktus, pakedenkite šlovingą bočių praeitį, nepasiduokite pagundai realizuoti pirmą šovusią mintį. Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…

Komentarai

  1. Kauno herbe vargšui gyvūnui stumbrui prakeikti avinai žydkrikščionys į galvą įsmeigė idiotišką kryžių !

    Žiūrėk, dar gal ir šį koks juodaskvernis pradės krapinti…

  2. „Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…“ – Gera fraze, bet kiek matau apsidaires Vilniuje, tai Gutausko darbai kuryba nekvepia, na o verslo tai tikrai per akis.

  3. Nesutinku su straipsnio autoriaus vienu teiginiu, kad:
    “ Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse.“

    Netinkamą žodį SVEČIĄ – reikia pakeisti į OKUPANTĄ .

  4. Na, sterviškai subtilus tyčiojimasis… Bet pralinksmino

  5. Nesutinku juodai! Liutas su lietuviu turi labai daug bendro. Jis yra: grazus, stiprus, ramus, alkanas, apgaulingai letas, nebijantis jokiu autoritetu, apie save gerai galvojantis, visu privengiamas ir… vis del to nykstantis, kai tuo tarpu visokiu sakalu vis daugeja ir daugeja.

  6. na galėjo bent jau lūšį ar vilką panaudoti o gal net bebrą ar gandrą, tai bent kontekstualu būtų 😀 niekaip nesuprantu ką čia liūtas turi bendro su krepšiniu ar lietuva.. ar lietuvišku mentalitetu 🙂

  7. Tikrai, suplojo pirmą mintį ir gerai. Na ura – ura ura.

  8. tipo meškos būtų geriau?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Bronius Pundzius

LAIKINOSIOS SOSTINĖS SKULPTORIUS: B.Pundziaus kūrybai skirta ekskursija

2019 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet, balandžio 11-ąją sukanka 60 metų nuo skulptoriaus pedagogo Broniaus Pundziaus mirties. Asociacija „Gražinkime Kauną“ šia proga Laikinojoje sostinėje organizuoja ekskursiją B.Pundziaus kūrybai skirtu nestandartiniu

Vidas Simonavičius

LEDINIS ČIURLIONIS: Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis

2019 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis, skirtas druskininkus garsinančio M.K.Čiurlionio kūrybai. Lietuvos ir užsienio menininkai ledo kūrinius čia skaptavo ir gremžė „Zodiako“ ir „Pasaka. Karaliai“

Kazimieras Simonavičius

SALVĖMIS PAGERBS LDK IŠRADĖJĄ: Vilniuje atidengiama skulptūra K.Simonavičiui

2018 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Bajoras ir karininkas Kazimieras Simonavičius – didis artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Šiai iškiliai LDK asmenybei pagerbti skirta skulptūra bus atidengta Vilniaus skvere. Lapkričio 21 dieną

Laima Antonova

BALSAVO UŽ TELŠIŠKĘ: Baltijos regiono jaunųjų menininkų simpatijų prizas – L.Antonovai

2018 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Latvijos dailės akademijoje savaitgalį įteikti Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimai “Nordic Baltic Young Artist Awards”. Šiame konkurse daugiausiai regiono meno mėgėjų balsų gavo

Evaldas Pauza

SU MEILE: Skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda Kaune

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno paveikslų galerijoje atidaroma skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda „Su meile“. Parodoje, inspiruotoje tarpukario istorijų ir gyvenimo būdo, skirtoje Nepriklausomybės šimtmečiui, eksponuojami paskutiniųjų metų kūriniai.

Mykolas Sauka

NAUJAS TRAUKOS TAŠKAS: Viršuliškių parke apsigyveno betono skulptūros

2018 spalio 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Viršuliškių miško parkas pradėtas „apgyvendinti“ 3 m dydžio betoninėmis skulptūromis. Jų autorius – skulptorius Mykolas Sauka – sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą

M.K.Čiurlionio kelias

SAUGOS MEDŽIO SKULPTŪRAS: Atverta galimybė restauruoti M.K.Čiurlionio kelio akcentus

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė, iki Druskininkų sukomponuotas garsiojo lietuvių menininko kelio skulptūrų ansamblis. Šio kelio skulptūros ką tik paskelbtos

Tautvilas Povilonis

KAMERINĖ SKULPTŪRA: Tėčiui dedikuota T.Povilionio paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2018 rugpjūčio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma jaunesnės kartos skulptoriaus Tautvilo Povilionio paroda „Kamerinė

Š.Sauka

JUBILIEJINIS POSŪKIS DUSETOSE: Šarūnas Sauka lipa iš tapybos

Dusetos bei šio kuklaus Aukštaitijos miestelio dailės galerija vėl sugrįžo į šalies laikraščių viršelius bei į tarptautinio lygio meno žemėlapį. Šiltą šeštadienio pavakarę čia iškilmingai

Skulptūros ir vitražo centras

SKULPTŪRA IR VITRAŽAS: Meniniai delikatesai, kūrybinės dirbtuvės ir gyva muzika

2018 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

1984 metais Vilniuje pastatytas Skulptūros ir vitražo centras turėjo tapti monumentalių sovietinių skulptūrų namais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jame kūrėsi menininkų studijos, o pernai – atidaryta

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla

SU TA PAČIA GRAMATINE KLAIDA: J.Laivio personalinė paroda Rietave

2018 kovo 261 KomentarasPILOTAS.LT

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje atidaroma Juozo Laivio personalinė paroda „Peržiūros nr. 1, su tapačia gramatine klaida“. Tai pirmoji paroda iš 7 numatomų ciklo.

Nerijus Erminas

KONCEPTUALIOJI KŪRYBA: N.Ermino skulptūra Niujorko šiuolaikinio meno mugėje

2018 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorke prasideda 11-oji šiuolaikinio meno mugė „Volta New York“, kuri pristato solinius jau žinomų ir kylančių menininkų projektus. Lietuvos šiuolaikinio meno lauką viename iš įtakingiausių

Skulptūra

SKULPTORIŲ KLUBAS: Apie Kiniją ir skulptūras viešosiose erdvėse

2018 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptorių klubas rengia savo pirmą susitikimą „Skulptorių namuose“, Vilniuje. Jame savo įžvalgomis ir įspūdžiais apie skulptūras viešosiose erdvėse ir Aziją dalinsis prof. Petras Grecevičius, Baltų

Skulptoriai atkurtos valstybės šimtmečiui

LIETUVOS SKULPTORIAI: Socialinė-dokumentinė akcija atkurtos valstybės šimtmečiui

2018 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos skulptoriai Vilniuje atidaro parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tai socialinė-dokumentinė akcija, kurios kolekcija sudaryta iš Lietuvos skulptorių idėjų, skirtų valstybei

L.Griežė

OBELISKAS: Egzistencinė L.Griežės kūrybos paroda Vilniuje

2018 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma skulptoriaus Liutauro Griežės kūrybos paroda „Obeliskas“. Parodoje pristatomi įvairiomis raiškos priemonėmis kuriančio menininko darbai – tapyba, skulptūros ir objektai, kuriuos vienija

Rūta Jusionytė

R.JUSIONYTĖS FIGŪROS PARYŽIUJE: Personalinė paroda galerijoje „Claudine Legrand“

2017 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Paryžiaus meno galerijoje „Claudine Legrand“ neseniai atidaryta lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės tapybos ir skulptūrų personalinė paroda. Klaipėdoje gimusi menininkė jau daugelį metų gyvena ir sėkmingai

Kelionė nemunu

KELIONĖ NEMUNU: V.Saloshankos nuotraukos iš Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos

2017 lapkričio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre atidaroma baltarusių fotomenininko Vitus Saloshankos paroda „Kelionė Nemunu“. Tai 3 metų darbo rezultatas, įgyvendintas Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Sekdamas Nemuno

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Midmien

ABSTRAKTUSIS MENAS IR MUZIKA: Europos parke pastatyta S.Sofferio skulptūra

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prie Vilniaus įsikūrusiame Europos centro muziejuje Europos parke pastatyta didžiulė žinomo Irako-JAV menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“. Ši nerūdijančio plieno skulptūra savotiškai sujungia muziką su

L.Strioga

GELEŽIES AMŽIUS: L.Sriogos darbų paroda Taujėnų dvare

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji

vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti

kreps_kn_170300_e02_xxx

KAUNE STATYS KREPŠINIO NAMUS: Pirmą kartą paviešintas muziejaus projektas

2017 kovo 106 KomentaraiArtūras Karka

Mokslo salos, Kongresų ir konferencijų rūmų, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projektus plėtojantis Kaunas imasi dar vieno ambicingo projekto. Juo tapo ketvirtadienį Kauno rotušėje visuomenei

arena_jo_170200_e01_xxx

ATIDARYTA JONAVOS ARENA: Idėją realizuoti truko 10-metį

2017 vasario 27Be komentarųPILOTAS.LT

Jonavoje neseniai iškilmingai atidaryta Jonavos sporto arena. Bendrovės „Projektų centras“ suprojektuotas naujas statinys, nepaisant savo gana kuklių parametrų, vienas ilgiausiai Lietuvoje statytų šiuolaikiškų sporto centrų.