images_phocagallery_1053_liuta_aren_1106_liuc (3)

APIE KĄ TYLI GUTAUSKO LIŪTAS?//NEPRIKLAUSOMOS PRAŽVALGOS IR KUKLI TIESA

Širdį džiugina Europos krepšinio čempionatui Kaune, Nemuno saloje, dygstanti moderni „Žalgirio“ arena. Ir ypač – šalia jos sumanytas prabangus monumentas Kauno krepšininkų pergalėms. Sujaudino viesulu praūžęs monumento idėjų konkursas, padovanojęs miestui tylintį Liūtą, priekine koja negyvai prispaudusį kamuolį. Du  panašūs (matyt Liūto tėvai) nuo seno stovi prie Karo muziejaus, kur ne vienas kaunietis yra kišęs ranką į bronzinius plėšrūno nasrus, taip demonstruodamas drąsą ir pasiryžimą viskam.

Naujasis krepšinio simbolis sukėlė kritikos audrą ir komentarų bangas. Tačiau nepasiduokime paikoms emocijoms ir pažiūrėkime į reikalą konstruktyviai, iš esmės.

MEŠKOS KLAUSĖ ŽEMAIČIŲ, LIŪTAS – DARVINO

Pradėkime nuo to, kad yra sakančių, kad liūtas neva svetimas Lietuvos klimatui ir kultūrai. Deja, jie neteisūs – naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad po dinozaurų eros dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno ir žvėrių karalius Liūtas. Gyveno, kol jo neišstūmė karingos Žemaitiškos Meškos. Pastarosios buvo mažiau išrankios vietiniam maistui ir atsparesnės pamažu bjūrančiam klimatui.

Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse, paskui išplito visoje LDK teritorijoje. Laikui bėgant stabmeldžiai žemaičiai pamažu rudąsias mitologizavo, pripiešė visokiuose herbuose, netgi įdarbino dvaruose ponų linksmint ir polką šokt.

Žvėrių karalius, korektiškai laikydamasis Darvino evoliucijos taisyklių, pradėjo nykti ir trauktis iš teritorijos. Taigi, šiandieną mūsų krašte tegyvena tik tolimos Liūto giminaitės, greičiausiai antros ar trečios eilės pusseserės, –  lūšys ir katės.

Neabejotina, kad konkursą nugalėjęs T.Gutauskas žinojo apie šiuos istorinius faktus, tačiau gaila, kad turtingus praeities duomenis autorius interpretavo  kiek skubotai, ko pasekoje pagrindiniu herojumi tapo eurosąjunginis Liūtas, nors atidžiau patyrinėjęs šaltinius, autorius prioritetą ko gero būtų atidavęs kitam žvėriui.

TRUMPOS VALSTIETIŠKŲ KREPŠIŲ POPULIZMO KOJOS

Apskritai, šia dėkinga proga verta būtų panagrinėti ir paties sporto karaliaus Lietuvoje (visiems aišku, kad tai jo Didenybė Krepšinis) geneologiją.

Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad krepšinį išrado Dž. Neismitas, pakabinęs krepšius nuo slyvų tam tikrame aukštyje. Tuo labiausiai įsitikinusi Amerika, ypač dėl to, kad pas juos yra NBA ir, kad toje lygoje daugiausiai žaidžia tų, kurių protėviai būtent slyvas ir rinko. Tiems, kas netiki šiuo išpūstu populizmu, yra kita, daug moksliškesnė, versija.

Kaip žinia, Žemaitiškos Meškos buvo supratingas ir gerai dresuojamas gyvūnas, padėdavęs pilių statybose ir svaidydavęs didžiulius akmenis į statomų bokštų viršų neįtikėtinu taiklumu. Plačiau apie lepečkojų indėlį į fortifikacinę architektūrą rašoma Lietuvos architektūros istorijoje.

Kai visos pilys jau buvo pastatytos Žemaitiškos Meškos, kaip Japonijos samurajai, persimetė į kultūros ir menų sritį: buvo mokinamos gimnastikos, šokio, įvairių triukų ir kamuolio valdymo meno – driblingo. Treniruotai Meškai buvo vienas juokas  taikliai sviesti arbūzo dydžio akmenį iš aštuonių metrų atstumo tiesiai į šulinį, pavyzdžiui. Kai pavieniai triukai jau nebestebino lietuviškosios aristokratijos, buvo sugalvotos kelias dienas trunkančios mėtymo varžybos – krepšinis. Paskui atsirado žvaigždžių dienos, tritaškių konkursai, turnyrai dėl statinės medaus ir pan..

TAŠKO NEDĖKIME DAR

Po Žalgirio mūšio, laisvu nuo karo metu, netruko paaiškėti, kad vikrūs žemaičiai, jotvingiai ir prūsai ir patys ne ką prastesni mėtytojai už rudąsias. Bėgo metai, krepšinis evoliucionavo, tobulėjo, patyrė pakilimų ir nuosmukių, buvo draustas Caro, bet…. išgyveno. Galiausiai, kaip žinia, lietuviai vedami Prano Lubino tapo Europos nugalėtojais. Dar vėliau, jau Didžiojo Sabonio laikais, parklupdė CSKA ir visą Sovietų Sąjungą (beje, dėl parklupdymo kažkiek prisidėjo ir profesorius). Po to, kai buvo laimėti praktiškai visi pasaulyje sugalvoti krepšinio medaliai ir prizai, po beveik šimto metų, krepšinio europinis čempionatas ir vėl sugrįžta į savo Tėvynę – Lietuvą.

Šios neeilinės šventės proga, norisi tarti: mielas skulptūrinių-figūrinių kompozicijų Gutauskai, dar kartą pažvelkite savo Benamiui Liūtui į akis, panaršykite po mano bent probėgšmais pažertus istorinius faktus, pakedenkite šlovingą bočių praeitį, nepasiduokite pagundai realizuoti pirmą šovusią mintį. Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…

Komentarai

  1. Kauno herbe vargšui gyvūnui stumbrui prakeikti avinai žydkrikščionys į galvą įsmeigė idiotišką kryžių !

    Žiūrėk, dar gal ir šį koks juodaskvernis pradės krapinti…

  2. „Kantrybės ir atkaklumo spygliuotame kūrybos ir verslo kelyje…“ – Gera fraze, bet kiek matau apsidaires Vilniuje, tai Gutausko darbai kuryba nekvepia, na o verslo tai tikrai per akis.

  3. Nesutinku su straipsnio autoriaus vienu teiginiu, kad:
    “ Meškos iš pradžių veisėsi ne vieną krikščionišką svečią pražudžiusiose pelkėse.“

    Netinkamą žodį SVEČIĄ – reikia pakeisti į OKUPANTĄ .

  4. Na, sterviškai subtilus tyčiojimasis… Bet pralinksmino

  5. Nesutinku juodai! Liutas su lietuviu turi labai daug bendro. Jis yra: grazus, stiprus, ramus, alkanas, apgaulingai letas, nebijantis jokiu autoritetu, apie save gerai galvojantis, visu privengiamas ir… vis del to nykstantis, kai tuo tarpu visokiu sakalu vis daugeja ir daugeja.

  6. na galėjo bent jau lūšį ar vilką panaudoti o gal net bebrą ar gandrą, tai bent kontekstualu būtų 😀 niekaip nesuprantu ką čia liūtas turi bendro su krepšiniu ar lietuva.. ar lietuvišku mentalitetu 🙂

  7. Tikrai, suplojo pirmą mintį ir gerai. Na ura – ura ura.

  8. tipo meškos būtų geriau?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Arūnas Bielskis

SOLO: Personalinė menininko Arūno Bielskio paroda Vilniuje

2020 liepos 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje pirmą kartą pristatoma personalinė menininko Arūno Bielskio paroda. Ją sudaro nauji, tačiau nuoseklią autoriaus kūrybinę veiklą apibendrinantys skulptūriniai objektai ir jų kompozicijos, kurių kolekcija

Prisikėlęs Kristus

UNIKALI VERTYBĖ SUGRĮŽO: Medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ vėl Lietuvoje

2020 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Į Lietuvą iš Austrijos sugrįžo nelegaliai išgabenta unikalios vėlyvosios gotikos (XVI a.) medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus“. Tai pirmas kartas, kai taikant Europos Tarybos direktyvą 93/7/EEB

Tauragės arena

DAUGIAU SPORTO IR KULTŪROS: Tauragė statys multifunkcinę areną

2020 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Tauragėje bus statoma multifunkcinė arena. Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko teigimu, regionų poreikis turėti modernią infrastruktūrą – ne mažesnis nei šalies didmiesčių. PRITAIKYTA 8

Nidos meno kolonija

NIDOS MENO KOLONIJA KEIČIASI: Sodai, skulptūra ir architektūros rezidencija

2020 birželio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Gegužės viduryje Nidos meno kolonijos lauko teritorija ėmė keisti savo pavidalą. Greta kitų tęstinių NMK projektų, laukinių augalų sodas jau pradėjo įgauti formą, o menininkas

fontanas Klaipėdoje

ATNAUJINAMAS „ŽVEJO“ FONTANAS: Išvaizda iš išorės nepakis

2020 birželio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje pradėtas remontuoti Danės upės krantinėje ties rotuše esantis fontanas. Pasigėrėti jo vandens purslais čia bus galima jau liepos mėnesio pabaigoje. Kaip skelbia Klaipėdos miesto

Evaldas Pauza

GERIAUSIAS METŲ KŪRINYS: Kaune laurai atiteko Evaldo Pauzos porai su žąsimis

2020 vasario 17Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją Kauno paveikslų galerijoje tradiciškai paskelbti kasmetinės parodos-konkurso „Geriausias metų kūrinys“ laureatai. Pagrindinis renginio titulas atiteko Evaldo Pauzos skulptūros darbui „Su meile II“, vaizduojančiu

Tiksli forma

MARIJAMPOLĖJE PIRMAUJA „SŪKURYS“: Sporto arenos konkurse išryškėjo lyderiai

2020 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Marijampolėje išryškėjo daugiafunkcės sporto arenos architektūros idėjų lyderiai. Tarp konkurso prizininkų pirmauja Vilniaus firmos „Tiksli forma“ kolektyvas su projektu „Sūkurys“. Oficialiai paskelbti laimėtoją planuojama po

Mokyklos sporto salė Belgrade

KREPŠINIO FEDERACIJOS INICIATYVA: Modulinės sporto salės mokykloms

2020 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Siūloma prie mokyklų papildomai įrengti modulines sporto sales, kuriose, pasirinkę įvairias sporto šakas, sportuotų vaikai, ypač jaunesnio amžiaus. Tokią iniciatyvą šiandien pristatė Lietuvos krepšinio federacijos

Cristina Iglesias

ŠIUOLAIKINIO MIESTO SKULPTORĖ: Britai apdovanojo už integralias urbanistines skulptūras

2020 sausio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Londono Karališkoji dailės akademija už skulptūras viešosiose erdvėse Architektūros premija apdovanojo vieną įdomiausių šiuolaikinių miesto skulptorių Cristiną Iglesias (Cristina Iglesias). Per pastaruosius metus įvairiose Europos

Marijampolės sporto arena

MARIJAMPOLĖS SPORTO ARENA: Konkurse varžosi 8 architektūros idėjos

2019 gruodžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kulminacijos priartėjo Marijampolės daugiafunkcės sporto arenos architektūrinės koncepcijos konkursas. Su naujojo sporto objekto 8 konkursinėmis idėjomis nuo vakar galima susipažinti M.B.Stankūnienės menų galerijoje, o

medus_sk_191000_e02_xxx

MEDUS IR VANILĖ: Grafikės G.Grendaitės ir skulptoriaus T.Vosyliaus kūrybos paroda Dusetose

2019 spalio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Grafikė Greta Grendaitė ir skulptorius Tomas Vosylius (duetas „Legal Art Lovers“) pristato savo 4-ąją bendrą parodą. Nors menininkai kuria skirtingomis raiškos priemonėmis, jų kūryba subtiliai

Laisvės kalva

LUKIŠKIŲ DETEKTYVAS: KPD laiko Šimašiaus ir Labašausko artefaktą nelegaliu

2019 rugsėjo 252 KomentaraiLiudas Pastanga

Vakar Vilniuje, Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko paminklo „Laisvės kalva“ natūralaus dydžio maketas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir institucijų dėmesio. Pasirodo, 2 natūralaus

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Vaižgantas

PAMINKLAS DIDŽIAJAM LIETUVIUI: J.Tumas-Vaižgantas Vytauto Didžiojo bažnyčios šventoriuje

2019 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo (Švč.Mergelės Marijos Dangun Ėmimo) bažnyčios šventoriuje atidengtas paminklas vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių. Gedimino Piekuro bronzinė skulptūra, vaizduojanti kunigą, trumpam prisėdusį

Bronius Pundzius

LAIKINOSIOS SOSTINĖS SKULPTORIUS: B.Pundziaus kūrybai skirta ekskursija

2019 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet, balandžio 11-ąją sukanka 60 metų nuo skulptoriaus pedagogo Broniaus Pundziaus mirties. Asociacija „Gražinkime Kauną“ šia proga Laikinojoje sostinėje organizuoja ekskursiją B.Pundziaus kūrybai skirtu nestandartiniu

Vidas Simonavičius

LEDINIS ČIURLIONIS: Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis

2019 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis, skirtas druskininkus garsinančio M.K.Čiurlionio kūrybai. Lietuvos ir užsienio menininkai ledo kūrinius čia skaptavo ir gremžė „Zodiako“ ir „Pasaka. Karaliai“

Kazimieras Simonavičius

SALVĖMIS PAGERBS LDK IŠRADĖJĄ: Vilniuje atidengiama skulptūra K.Simonavičiui

2018 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Bajoras ir karininkas Kazimieras Simonavičius – didis artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Šiai iškiliai LDK asmenybei pagerbti skirta skulptūra bus atidengta Vilniaus skvere. Lapkričio 21 dieną

Laima Antonova

BALSAVO UŽ TELŠIŠKĘ: Baltijos regiono jaunųjų menininkų simpatijų prizas – L.Antonovai

2018 spalio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Latvijos dailės akademijoje savaitgalį įteikti Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų menininkų apdovanojimai “Nordic Baltic Young Artist Awards”. Šiame konkurse daugiausiai regiono meno mėgėjų balsų gavo

Evaldas Pauza

SU MEILE: Skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda Kaune

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno paveikslų galerijoje atidaroma skulptoriaus Evaldo Pauzos paroda „Su meile“. Parodoje, inspiruotoje tarpukario istorijų ir gyvenimo būdo, skirtoje Nepriklausomybės šimtmečiui, eksponuojami paskutiniųjų metų kūriniai.

Mykolas Sauka

NAUJAS TRAUKOS TAŠKAS: Viršuliškių parke apsigyveno betono skulptūros

2018 spalio 222 KomentaraiPILOTAS.LT

Viršuliškių miško parkas pradėtas „apgyvendinti“ 3 m dydžio betoninėmis skulptūromis. Jų autorius – skulptorius Mykolas Sauka – sako, kad nuošalų ir tik vietos gyventojų lankomą

M.K.Čiurlionio kelias

SAUGOS MEDŽIO SKULPTŪRAS: Atverta galimybė restauruoti M.K.Čiurlionio kelio akcentus

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė, iki Druskininkų sukomponuotas garsiojo lietuvių menininko kelio skulptūrų ansamblis. Šio kelio skulptūros ką tik paskelbtos

Tautvilas Povilonis

KAMERINĖ SKULPTŪRA: Tėčiui dedikuota T.Povilionio paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2018 rugpjūčio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma jaunesnės kartos skulptoriaus Tautvilo Povilionio paroda „Kamerinė

Š.Sauka

JUBILIEJINIS POSŪKIS DUSETOSE: Šarūnas Sauka lipa iš tapybos

Dusetos bei šio kuklaus Aukštaitijos miestelio dailės galerija vėl sugrįžo į šalies laikraščių viršelius bei į tarptautinio lygio meno žemėlapį. Šiltą šeštadienio pavakarę čia iškilmingai

Skulptūros ir vitražo centras

SKULPTŪRA IR VITRAŽAS: Meniniai delikatesai, kūrybinės dirbtuvės ir gyva muzika

2018 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

1984 metais Vilniuje pastatytas Skulptūros ir vitražo centras turėjo tapti monumentalių sovietinių skulptūrų namais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jame kūrėsi menininkų studijos, o pernai – atidaryta

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla

SU TA PAČIA GRAMATINE KLAIDA: J.Laivio personalinė paroda Rietave

2018 kovo 261 KomentarasPILOTAS.LT

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje atidaroma Juozo Laivio personalinė paroda „Peržiūros nr. 1, su tapačia gramatine klaida“. Tai pirmoji paroda iš 7 numatomų ciklo.