images_phocagallery_1005_pam_pop_JPII_1005_Pop_JPII_tit

KAROLIO ATSIPRAŠYMAS//POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II PAMINKLINIS DESANTAS

„Atleiskite man, kad prieš valią suprantančiųjų, stoviu čia valia valdančiųjų. Atleiskite galingiesiems, nes jie šiandien nesupranta, ką daro…“ Logiškas, Karolio Vojtylos mąstyseną ir gyvenimą atitinkantis užrašas stovylos papėdėje – būtų vienintelis teisingas ir adekvatus memorialinės kompozicijos, pražydusios Kauno santakoje, palydovas. Tačiau randu tik šaltą, netikru auksu išmargintą info-granitą: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas. Čia 1993 rugsėjo 6 šv.mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II”.

Tiesos yra – pirmasis (ir vienintelis) Romos popiežius, lankė Lietuvą 1993-aisiais ir čia, strateginėje tautai erdvėje, kur Neris ir Nemunas tampa vienu, istoriškai sakraliu kūnu, meldėsi su tūkstančiais lietuvių. Už Lietuvą, už proto pergalę prieš jėgą, už gerovę, už šviesą, už toleranciją, už tikėjimą. Tauta nuščiuvusi klausėsi išmintingų žodžių ir pratinosi patikėti gėrio pergale prieš blogį. Tvyrojo absoliuti ramybė.

INTERVENCIJOS KULTŪRA IR PRAKTIKA

Dabar nuščiuvę stebime, kaip tyliai-ramiai-arogantiškai mylimiausio Lietuvoje popiežiaus bronzinė iškamša tupia į tą pačią santaką, nepaisant gausios vietos skulptorių, menotyrininkų ir architektų kritikos bei demokratišku būdu, kultūringai pareikštų protestų.

Ramybės nė kvapo. Desantininkai niekada nekvepia ramybe…

Kiekviena kultūrinė intervencija į subtilią gamtinę aplinką neišvengiamai keičia susiklosčiusią jos kokybę ir sukuria naujus ankstesnės kokybės variantus. Tačiau vienokie variantai gaunami inkrustacinės intervencijos atveju, kai vietos tapatumas atpažįstamas, gerbiamas ir papildomas ir visai kitokie, kai vietos tapatumą stengiamasi įveikti ir įdarbinti naujame, “atsivežtame” vaidmenyje. Būtent tokį desantinės intervencijos atvejį, kuriame, tikiu, prieš savo valią dalyvauja Jono Pauliaus II įvaizdis, Nemuno ir Neries santakoje mes ir turime prievolę stebėti.

TIKSLAS IR VĖL IMA TEISINTI PRIEMONES

Ateiti per jėgą į Nemuno ir Neries santaką, į Lietuvą, ir dar su kryžiumi ant kaklo, – prasta paralelė. Kaip toli istoriškai bebūtų nutolę viduramžiškos eurosąjunginės intervencijos į šitą žemę su tais pačiais “kryžiaus kelialapiais”,- lietuvis niekada to fakto ir kraujo patirčių neužmirš. Panašu, kad Kauno Arkivyskupijos ir Kauno savivaldybės bendras noras – kuo greičiau pastatyti paminklą popiežiui – turi kažkokį kryžiuotišką (svarbų, bet viešai neskelbiamą) tikslą.

Popiežiaus monumentą kauniečiams be jokio konkurso sukūrė vienas greičiausių lenkų skulptorių Česlavas Džvigajus (Czesław Dźwigaj) ir architektai Gintaras Prikockis bei Stasys Pūtvis. Projektas praeitą rudenį buvo dukart svarstytas Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryboje, gausiai kritikuotas ir atmestas. Taip pat jį kritikavo ir miesto menotyrininkai, menininkai bei išretėjusi kultūrinė žiniasklaida. Tačiau tai nė kiek nesutrukdė projekto realizacijai. Panašu, kad projekto partneriams šįkart kryžiuotiškas tikslas buvo daug svarbesnis už viešai deklaruojamą “išganymo atėjimą”, nes sunku patikėti, jog popiežiaus Jono Pauliaus II projektas būtų taip uoliai ir nepaisant-nieko stumiamas, it koks “Akropolis” su savo garbaražu…

VIETOJ EPILOGO

Taigi, šeštadienį, birželio 4-ąją, Nemuno ir Neries akivaizdoje – palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo atidengimas ir Padėkos Mišios už Jo beatifikaciją (17 val.). Paminklą šventina ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Gieda Kauno kamerinis choras „Te Deum“ (vad. A.Petrauskas), Kauno mišrus choras „Diemedis“ (vad. A.Petrauskas), Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno kolegijos choras (vad. R.Navickienė).

21 valandą – miuziklas „Karolis. Pašaukė mane“(S. Di Stefano, D. Cologgi, R.Nicolai). Jono Pauliaus II vaidmenį atliks publikos numylėtinis Liudas Mikalauskas. Ne mažiau stengsis – Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga,  aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras ir net Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“. Miuziklo režisierius – Nerijus Petrokas.

Bus visko daug ir viskas bus nemokama…

SUSIJĘ STRAIPSNIAI:

PAMINKLAS JONUI PAULIUI II // IŠORINIS PANAŠUMAS YRA, VIDINIO NE

Komentarai

  1. kartapaistalai visatožydvaldytojasai :

    Žydkaralius Jėzusai yra vienintelis ir tikrasai „viešpatis“ , nupirkęsai pasaulį ir visą kosmosą.
    Šisai amžinasisai švytūrys yra nepedofilinio skandlo popiežius, jo šviesą ir išmintį galima lyginti su neo (ne pedo) šviesa ir karšta lyg pagoniško Aukuro meile žydieviui žydviešpačeviui.

    Galingasis jahvė, Izraelio dievas atidavė sūnų bizniui, -nupirkti pasaulį ir visą kosmosą ir mus išganyti ir atvesti į gerosios naujienos šviečiamą kelią – ryt rojų.
    Rojuje žydkrikščionys bus vieni iš pirmųjų ir gaus geriausias ir arčiausias vietas šalia tėvo jahvės, Izraelio dievo ir jo sūnaus, -išmintingojo verslininko, nupirkusio mumis į amžiną Izraelį .

    Ale tai NE liuja, o mano Perkūne.

  2. Pritardamas „lenko“ mintims, jas dar perrašau savaip:

    Žydkrikščionybė – už pinigus samdomi banditai – t.y. šiandieniniai žydkrikškryžiuočiai – kaip Lenino alkani bolševikai, ir Vatikano alkani ordininkai…

    Gal istorikai, ar vatikaninis Bačkis žino, kur vyko pirmas mūšis su najomninkais kryžiuočiais?… Čia ir eina kalba apie bolševikinį žydkrikščionizmą – su iškryžintais kinietiškais paminklais ant Baltų kapų – mųsų šiandieniniam išnumirinimui.

    O dėl Bielarusijos – tai nėra ką kalbėti: apie Minską – bolševikinis smaguriautojas Zuokas, ar lietuviškas kietasprandis Šustauskas – nepalyginami .

    O dėl belikusio pusbaltiško nepaliaujamo pataikavimo žydkrikščionybei ir jos vietos – tai ir Revoliucijos muziejus gi buvo Kazimiežo božnycoj … – tai dar geriau, – visiems gal greičiau ateis galvon, kam skatyna Bačkys ir kam skirtas UAB “Vatikanas”.
    Mat Lietuva jau po popiežiaus pergyveno ganytoją Leniną . O už šiandien likusio stovi didesni pinigai – įsisasavinti okupanto “meilei”.

  3. kriscionybe nese samdomi banditai “ kryziuociai “ kaip stalino bolsevikai … Gal paminklas tiktu prie lenkijos sienos kalvarijoj . gal istorikai , arba backis zino kur vyko pirmas musis su najomninkais “ kryziuocias ‘ , ? cia neina kalba apie pagonybe , samdomi banditaij ner geraij , ar jie bin-ladeno , ar jie popieziaus , ar jie bolsevikai … o lenkams aisku pasiseke , jie turi tikra skulptoriu , kuris tokius sudinus paminklus daro per svaite , ( kaip musiskis kapsukietis balciunas ) ir gal geriau neij musu gutauskas liutus , kamuolius , ( manau tevas gutauskas savo vaika turetu nunuodyti pats ir paskuij dar eilerasty parasyti ant kamuolio ) , taij geros skulpturos , geriau nei kinieciu paminklai ant lietuvos kapu . o del bielarusijos … taij ner ka yzeidineti minska – zuokas ar sustauskas nepalyginami . o del baltiskos krikscionybes vietos – santakos taij ir revoliucijos muziejus gi buvo kazimiero baznycioj … taij dar geriau , visiems greiciau ateis galvon ka skatina backys ir kam skyrtas popiezius ir visa ju uab “ vatikanas “ . lietuva jau po popieziaus pergyveno ganytoja lenina . gal ir situos paminklus kada taij kazkas nuardys ? siandien turim kitus ganytojus , aisku uz sito lenko stovi didesni pinigaij , taij ir myli ji daug daugiau kas …

  4. Avinams – dar vienas importuotas ganytojas, ir turbūt jau ilgam.

    Kiek gi turės praeiti laiko, kad tasai mazochistinis kančios garbinimo balvonas būtų išbogintas ?

    Tiesiogine prasme okupantiška žydkrikš.čionynybė iš esmės ir pasirodė, kad ji – ne tik Kauno pilies (ją žydkrikš.čionys buvo sudeginę 1361 m.) bet ir visos Lietuvos okupantė.

    Prakeiktų parazitokupantų genetika sugeneravo ir šiandienai.

  5. Turbut ne prie to straipsnio komentara surasete, gerbiamasis…

  6. Tai gal „patriotas“ ir sausio 13 dezertyras, pseudo prafiesoriuz Kupriewitzas savo xebryte /Bartulius, Bruzaites etc…/ vel suburs peticijai merui del „profanaciju“, kaip kad dare pries tik kazkokio Eimonto koncertus?

  7. O kur tą popiežių statyti? Gal Antakalnio žiede, kurį Jono Pauliaus vardu pavadino?

  8. na ir iskur Marijos rutu darzely tiek pridarastu priviso?vis pridaro ir pridaro viesose vietose kaipo sunekai kokie….

  9. jeigu popieziaus paminklas santakoje tampa nesutarimu priezastimi, reiskia to paminklo nereikia, arba reikia kitoje, maziau bendramiestineje vietoje. brukti meile per prievarta ganetinai kvaila XXI amziuje.

  10. Kaip visada, kai baltiškos kultūros švenčiausioje vietoje – upių santakoje atsiranda krikščioniškos agresijos simbolis, tautoje užsidega dar vienas neapykantos laužas visai bažnyčiai, nors ji čia nieko kalta. Taip skatinama agresija, neapykanta, nepakantumas. O norėta atvirkščiai.

  11. blogai, negerai ir negražiai nubronzino pauliuką ir ne vietoje

  12. Kai pastatai tokia lokalia skulptura tokioje atviroje erdveje, kaip santaka, tai rizikuoji pirma proga apsijuokti. Isivaizduojam, kad gejai marsiruoja vidury santakos, o koks nors paparacis prizumina juos su patenkintu popiezium fone. Arba siaip bomzeliai su bambaliais snaudzia vidury pievos – o popiezius juos visus laimina ir laimina.
    Man atrodo, kad labiausiai cia prasauta nepagavus lokalaus skulpturos santykio ir mastabisko konteksto. Garantuota nesekme. Kas to nepripazista dabar, po metu patys isitikins.

  13. Nieko cia tragisko. Kaunas bent jau tures pirma pasaulyje palaiminta stadijona. Gal ta proga ir futbolo komanda ikurs Kauno Klierikai? Ir Lietuvos rinktinei bus kur igyti sportine forma ir palaiminima tuo paciu, jei nenores vel nuo Lichtensteino nykstuku gauti i kaulus.
    Ne visi, matau, suprato kaunietiska bajeri.

  14. Nematau jokios tragedijos, skulptūra klasikinė – aplinka erdvi – fonas geras… kai jau taip aršiai kritikuojama – bent jau nuotraukas parinkit prastesnes.

  15. Lenkija turi Česlavą Džvigajų, Rusija – Zurabą Ceretelį, Lietuva – Tadą Gutauską…

  16. Okupantų svajonės – kad okupuotieji būtų geri.

    Na, o šio straipsnio autorius turbūt mažai ką , apart čia paraudojimo, bedarė, kad to balvono neatsirastų.

    CHA

  17. Kalba eina apie skulptūros meninį lygį ir pasatymo vietą-kam tiek neapykantos,vilmantas? Ar nekęsti-reiškia būti geru pagoniu?

  18. pompastika. o ji visada bus neskoninga. net prikeltas italu MikolasAngelas cia nepades.

    kai is visu jegu bandai garsiai papersti, rizikuoji taip pat staigiai ir pristumti…

  19. darykite isvada mieli krikscionys.Jusu mokymo sviesa baigia suniokoti krasta ir krastovaizdi…

  20. kam tos architekturines tarybos, jeigu kauno valdzia vistiek daro taip, kaip jai atrodo. ir dailininkai rase, kad negerai, ir menotyrininkai – viskas perniek. kauno valdzia elgiasi, kaip kokiame minske. nematau skirtumo.

  21. Gal kas nors bent per atidarymą protestuos?
    Palaikyčiau.
    Gana mazochistinio kančios garbinimo ir aplamai okupacinio krikščionizmo.

    Vilmantas Rutkauskas
    Mano tel. 8-696 50838

  22. Gal kas nors bent per atidarymą protestuos?
    Palaikyčiau.
    Mano tel. 8-696 50838

  23. Diletantų puota arba naujasis profanų Kryžiaus žygis: argi tai MENAS? Tik todėl, kad Popiežiaus atminimui skirtas? Deja, nei „miuziklas“, nei „skulptūra“ nieko bendra su Popiežiumi neturi. Bet davatkoms, tikriausiai, gražu.

  24. Prakeiktas žydkrikščionaudaizmas – okupuoti ne tik Žemę, bet ir Dangų – žydkrikšsektantams mėgstamiausias (užsi ir ėmimas).

    Šių katekizuotų okupantų laimei pažadėti formuliarai -yra paremti tuo, kad okupuotieji atitarnautų vergvaldistikai.

    Jau Protėvystėje prakeikti žydkrikščionys Laimės neturės, nes jie – prakeikti.

  25. Viskas, kas nemokama, dažniausiai vėliau brangiai atsieina. Keista, Vilniuje turime T. Gutausko opusus, berods pastarasis kelia koją ir į Kauną. Štai dabar ir šis, straipsnyje aprašomas atvejis… Kažkas neskanaus glūdi mūsų krašte… „something is rotten in the state of denmark“ anot W.Shakespeare

  26. Gerai, kad Jonas Paulius II to nemato. Apsiverktų iš nevilties, šitiek dėjo žmogus pastangų, o viskas perniek…

  27. Man tai atrodo visai gražiai su tuo celofanu… Reikėtų taip ir palikt.

  28. jei Kauno architektūrinėendurbanistinė taryba pritarė LA stiklainiui, tia gal kaip tik – jei šiuo atveju ji nepritarė – atidengus tas paminklas pasirodys labai neblogas?
    nepykit, kad humoras toks grubus.

  29. Padėtį dar galima išgelbėti- stovylos nenudengti. Niekada.

    P.S.
    Panaši situacija klostosi ant Parnidžio kopos Nidoje. Ten jau randasi antras „kryžių kalnas“. Mano galva, ne mažiau brutali invazija, nei Santakoje.

  30. Pagarba autoriui- tikrai grakščtus kalbos ir minties valdymas. Palinkėjimas mums visiems, kad teisingas žodis taptų kūnu.

  31. smagu kad niekas nieko net nekomentuoja .

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

Rūta Jusionytė

R.JUSIONYTĖS FIGŪROS PARYŽIUJE: Personalinė paroda galerijoje „Claudine Legrand“

2017 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Paryžiaus meno galerijoje „Claudine Legrand“ neseniai atidaryta lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės tapybos ir skulptūrų personalinė paroda. Klaipėdoje gimusi menininkė jau daugelį metų gyvena ir sėkmingai

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

Vytauto Didžiojo paminklas

VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI ARTĖJANT: Veliuonoje restauruotas Vytauto Didžiojo paminklas

2017 spalio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Minint 500-tąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines, 1930-aisiais Veliuonoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Restauratorius Kęstutis Norkūnas neseniai baigė restauruoti šį skulptoriaus Apolinaro Šimkūno tuometinį

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Kauno bienalė

GINČYTINA ATMINTIS: XI Kauno bienalė imasi kontroversiškos paminklų temos

2017 rugpjūčio 304 KomentaraiPILOTAS.LT

Užaugusi ant tekstilinių „pamatų“, Kauno bienalė tolsta nuo savo šaknies – laki tarpdiscipliniškumo erdvė šiemet imasi kontraversiškos paminklo ir įpaminklinimo temos. Bienalės atidarymo savaitgalį tyrėjai

Midmien

ABSTRAKTUSIS MENAS IR MUZIKA: Europos parke pastatyta S.Sofferio skulptūra

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prie Vilniaus įsikūrusiame Europos centro muziejuje Europos parke pastatyta didžiulė žinomo Irako-JAV menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“. Ši nerūdijančio plieno skulptūra savotiškai sujungia muziką su

L.Strioga

GELEŽIES AMŽIUS: L.Sriogos darbų paroda Taujėnų dvare

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo

Laisvės paminklo restauracija

YRA IR NĖRA: 11-oji Kauno bienalė gvildens paminklo problematiką

2017 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno bienalė – vienas didžiausių meno renginių šalyje, antrajame šalies mieste vykstanti jau daugiau nei 20 metų. Šį rudenį menininkus iš įvairių šalių sukviesiantis 11-asis

Dainavos partizanų paminklas

PAGERBS DAINAVOS PARTIZANUS: Alytaus savivaldybė laukia paminklo projektų

2017 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Alytaus savivaldybė nuo pavasario vykdo paminklo Dainavos apygardos partizanams 1944 –1953 m. konkursą. Pastarąjį paminklą planuojama statyti I Alytaus aikštėje. Norintys dalyvauti konkurse, dar turi

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji

vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti

klaup_sk_170200_e01_xxx

LŪŽIO KARTOS VARDAI: A.Šlapiko skulptūrų paroda Kaune

2017 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Algimantas Šlapikas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Vienas pagrindinių šios kartos skulptorių ryškiausių bruožų

maket_pa_170100_e01_xxx

MAKETO DIMENSIJA: Dideliais žingsniais po skulptorių kūrybinę dirbtuvę

Šiandien Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma paroda „Maketo dimensija“. Tai galimybė pasivaikščioti po skulptorių kūrybinę virtuvę, kurioje didelę dalį užima eskizai, maketai ir ruošiniai. Sausio

moncys

A.MONČYS IR JO APLINKA: Skulptūros, tapybos, koliažų ir piešinių paroda Vilniuje

Šiemet minime 95-ąsias išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gimimo metines. Šia proga Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda, skirta Antanui Mončiui (1921–1993) ir jo aplinkai

vosyliaussmala01

MENINĖS FOSILIJOS: Dervoje įkalintos T.Vosyliaus skulptūros

Klaipėdoje, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pristatoma skulptoriaus Tado Vosyliaus personalinė paroda „T.V. Vol.2: paminklai“. Išbandantis netradicines medžiagas, darbuose naudojantis garsą, vaizdo įrašus,

images_phocagallery_4849_mvrdv_reno_1611_4849_mvrdv_fr_161100_e01_xxx

URBANISTINIAI KALNAI: MVRDV laimėjo architektūros konkursą Prancūzijoje

Neseniai Vilniuje vešėjusio olandų architekto Viny Maaso (Winy Maas) vadovaujama žinoma olandų architektų grupė MVRDV su kolegomis Prancūzijos Reno mieste laimėjo gyvenamojo projekto Ilot de

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

PAMINKLAS TAUTOS PATRIARCHUI: Paskelbtas atviras idėjų konkursas

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių)

images_pulsas_foto_4789_metal_bi_161000_e01_xxx

METALO MENAS://BIENALĖJE „METALOFONAS“ – 63 AUTORIAI IŠ 28 PASAULIO ŠALIŲ

Suburti menininkus į vieningą įvykį – tokia buvo prieš penkis metus pradėtos šiuolaikinio metalo meno bienalės „METALOfonas“ idėja. Šiandien bienalė vienija pasaulinę metalo menininkų bendruomenę

images_pulsas_foto_4760_skulp_pa_160900_e01_xxx

417 KM/MENAS://ŠIUOLAIKINĖS SKULPTŪROS PARODA ŠIAURĖS RYTŲ REGIONE

3 Šiaurės Rytų Lietuvos regiono miestus – Rokiškį, Ignaliną bei Kupiškį – rugsėjo-lapkričio mėnesiais aplankys mobili Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „417 km/menas“. Šiųmetės parodos

images_pulsas_foto_4634_strio_sk_160700_e01_xxx

PASAULIS PO VILTIES ŽENKLU://LEONO STRIOGOS PARODA DRUSKININKUOSE

Skulptoriaus Leono Striogos kūryba iškyla kaip retas modernistinės ir tautinės archaikos derinys, kur vienijasi asmeniniai išgyvenimai, vaikystės dienų retrospektyva, nauju žvilgsniu prisiliečiama prie beišnykstančių vertybių.

images_phocagallery_4582_hofma_anty_1606_4582_tit2_antyte_hofman

NEPROTOKOLINĖ INTERVENCIJA://HOFMANO TESTAS METROPOLIŲ SUSIREIKŠMINIMUI

Tai, kad pasaulio civilizacija nesivysto tiesiniu vektoriumi liudija daugybė požymių, bet labiausiai – menas. Tuo metu, kai jaunieji Baltijos scientistai atidarinėja Venecijoje bene didžiausią Bienalės

images_pulsas_foto_4602_kuzma_sk_160600_e01_xxx

LOZORIAU, KELKIS://ATIDENGIAMA SKULPTŪRA PAGERBS GYDYTOJO PAŠAUKIMĄ

Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kiemelyje iškilmingai atidengiama skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra bibline tema „Lozoriau, kelkis“. 1989 metais sukurta trijų figūrų skulptūrinė kompozicija yra

images_pulsas_foto_4536_moncy_po_160500_e01_xxx

A.MONČYS DRUSKININKUOSE://PIEŠINIŲ IR SKULPTŪRŲ PARODA BEI KNYGOS PRISTATYMAS

Druskininkuose atidaroma Antano Mončio (Prancūzija) skulptūrų ir piešinių paroda bei pristatoma knyga „Pet toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“.Renginyje dalyvaus Palangos Mončio muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė