images_phocagallery_1005_pam_pop_JPII_1005_Pop_JPII_tit

KAROLIO ATSIPRAŠYMAS//POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II PAMINKLINIS DESANTAS

„Atleiskite man, kad prieš valią suprantančiųjų, stoviu čia valia valdančiųjų. Atleiskite galingiesiems, nes jie šiandien nesupranta, ką daro…“ Logiškas, Karolio Vojtylos mąstyseną ir gyvenimą atitinkantis užrašas stovylos papėdėje – būtų vienintelis teisingas ir adekvatus memorialinės kompozicijos, pražydusios Kauno santakoje, palydovas. Tačiau randu tik šaltą, netikru auksu išmargintą info-granitą: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas. Čia 1993 rugsėjo 6 šv.mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II”.

Tiesos yra – pirmasis (ir vienintelis) Romos popiežius, lankė Lietuvą 1993-aisiais ir čia, strateginėje tautai erdvėje, kur Neris ir Nemunas tampa vienu, istoriškai sakraliu kūnu, meldėsi su tūkstančiais lietuvių. Už Lietuvą, už proto pergalę prieš jėgą, už gerovę, už šviesą, už toleranciją, už tikėjimą. Tauta nuščiuvusi klausėsi išmintingų žodžių ir pratinosi patikėti gėrio pergale prieš blogį. Tvyrojo absoliuti ramybė.

INTERVENCIJOS KULTŪRA IR PRAKTIKA

Dabar nuščiuvę stebime, kaip tyliai-ramiai-arogantiškai mylimiausio Lietuvoje popiežiaus bronzinė iškamša tupia į tą pačią santaką, nepaisant gausios vietos skulptorių, menotyrininkų ir architektų kritikos bei demokratišku būdu, kultūringai pareikštų protestų.

Ramybės nė kvapo. Desantininkai niekada nekvepia ramybe…

Kiekviena kultūrinė intervencija į subtilią gamtinę aplinką neišvengiamai keičia susiklosčiusią jos kokybę ir sukuria naujus ankstesnės kokybės variantus. Tačiau vienokie variantai gaunami inkrustacinės intervencijos atveju, kai vietos tapatumas atpažįstamas, gerbiamas ir papildomas ir visai kitokie, kai vietos tapatumą stengiamasi įveikti ir įdarbinti naujame, “atsivežtame” vaidmenyje. Būtent tokį desantinės intervencijos atvejį, kuriame, tikiu, prieš savo valią dalyvauja Jono Pauliaus II įvaizdis, Nemuno ir Neries santakoje mes ir turime prievolę stebėti.

TIKSLAS IR VĖL IMA TEISINTI PRIEMONES

Ateiti per jėgą į Nemuno ir Neries santaką, į Lietuvą, ir dar su kryžiumi ant kaklo, – prasta paralelė. Kaip toli istoriškai bebūtų nutolę viduramžiškos eurosąjunginės intervencijos į šitą žemę su tais pačiais “kryžiaus kelialapiais”,- lietuvis niekada to fakto ir kraujo patirčių neužmirš. Panašu, kad Kauno Arkivyskupijos ir Kauno savivaldybės bendras noras – kuo greičiau pastatyti paminklą popiežiui – turi kažkokį kryžiuotišką (svarbų, bet viešai neskelbiamą) tikslą.

Popiežiaus monumentą kauniečiams be jokio konkurso sukūrė vienas greičiausių lenkų skulptorių Česlavas Džvigajus (Czesław Dźwigaj) ir architektai Gintaras Prikockis bei Stasys Pūtvis. Projektas praeitą rudenį buvo dukart svarstytas Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryboje, gausiai kritikuotas ir atmestas. Taip pat jį kritikavo ir miesto menotyrininkai, menininkai bei išretėjusi kultūrinė žiniasklaida. Tačiau tai nė kiek nesutrukdė projekto realizacijai. Panašu, kad projekto partneriams šįkart kryžiuotiškas tikslas buvo daug svarbesnis už viešai deklaruojamą “išganymo atėjimą”, nes sunku patikėti, jog popiežiaus Jono Pauliaus II projektas būtų taip uoliai ir nepaisant-nieko stumiamas, it koks “Akropolis” su savo garbaražu…

VIETOJ EPILOGO

Taigi, šeštadienį, birželio 4-ąją, Nemuno ir Neries akivaizdoje – palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo atidengimas ir Padėkos Mišios už Jo beatifikaciją (17 val.). Paminklą šventina ir Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Gieda Kauno kamerinis choras „Te Deum“ (vad. A.Petrauskas), Kauno mišrus choras „Diemedis“ (vad. A.Petrauskas), Juozo Gruodžio konservatorijos ir Kauno kolegijos choras (vad. R.Navickienė).

21 valandą – miuziklas „Karolis. Pašaukė mane“(S. Di Stefano, D. Cologgi, R.Nicolai). Jono Pauliaus II vaidmenį atliks publikos numylėtinis Liudas Mikalauskas. Ne mažiau stengsis – Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga,  aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras ir net Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“. Miuziklo režisierius – Nerijus Petrokas.

Bus visko daug ir viskas bus nemokama…

SUSIJĘ STRAIPSNIAI:

PAMINKLAS JONUI PAULIUI II // IŠORINIS PANAŠUMAS YRA, VIDINIO NE

Komentarai

  1. kartapaistalai visatožydvaldytojasai :

    Žydkaralius Jėzusai yra vienintelis ir tikrasai „viešpatis“ , nupirkęsai pasaulį ir visą kosmosą.
    Šisai amžinasisai švytūrys yra nepedofilinio skandlo popiežius, jo šviesą ir išmintį galima lyginti su neo (ne pedo) šviesa ir karšta lyg pagoniško Aukuro meile žydieviui žydviešpačeviui.

    Galingasis jahvė, Izraelio dievas atidavė sūnų bizniui, -nupirkti pasaulį ir visą kosmosą ir mus išganyti ir atvesti į gerosios naujienos šviečiamą kelią – ryt rojų.
    Rojuje žydkrikščionys bus vieni iš pirmųjų ir gaus geriausias ir arčiausias vietas šalia tėvo jahvės, Izraelio dievo ir jo sūnaus, -išmintingojo verslininko, nupirkusio mumis į amžiną Izraelį .

    Ale tai NE liuja, o mano Perkūne.

  2. Pritardamas „lenko“ mintims, jas dar perrašau savaip:

    Žydkrikščionybė – už pinigus samdomi banditai – t.y. šiandieniniai žydkrikškryžiuočiai – kaip Lenino alkani bolševikai, ir Vatikano alkani ordininkai…

    Gal istorikai, ar vatikaninis Bačkis žino, kur vyko pirmas mūšis su najomninkais kryžiuočiais?… Čia ir eina kalba apie bolševikinį žydkrikščionizmą – su iškryžintais kinietiškais paminklais ant Baltų kapų – mųsų šiandieniniam išnumirinimui.

    O dėl Bielarusijos – tai nėra ką kalbėti: apie Minską – bolševikinis smaguriautojas Zuokas, ar lietuviškas kietasprandis Šustauskas – nepalyginami .

    O dėl belikusio pusbaltiško nepaliaujamo pataikavimo žydkrikščionybei ir jos vietos – tai ir Revoliucijos muziejus gi buvo Kazimiežo božnycoj … – tai dar geriau, – visiems gal greičiau ateis galvon, kam skatyna Bačkys ir kam skirtas UAB “Vatikanas”.
    Mat Lietuva jau po popiežiaus pergyveno ganytoją Leniną . O už šiandien likusio stovi didesni pinigai – įsisasavinti okupanto “meilei”.

  3. kriscionybe nese samdomi banditai “ kryziuociai “ kaip stalino bolsevikai … Gal paminklas tiktu prie lenkijos sienos kalvarijoj . gal istorikai , arba backis zino kur vyko pirmas musis su najomninkais “ kryziuocias ‘ , ? cia neina kalba apie pagonybe , samdomi banditaij ner geraij , ar jie bin-ladeno , ar jie popieziaus , ar jie bolsevikai … o lenkams aisku pasiseke , jie turi tikra skulptoriu , kuris tokius sudinus paminklus daro per svaite , ( kaip musiskis kapsukietis balciunas ) ir gal geriau neij musu gutauskas liutus , kamuolius , ( manau tevas gutauskas savo vaika turetu nunuodyti pats ir paskuij dar eilerasty parasyti ant kamuolio ) , taij geros skulpturos , geriau nei kinieciu paminklai ant lietuvos kapu . o del bielarusijos … taij ner ka yzeidineti minska – zuokas ar sustauskas nepalyginami . o del baltiskos krikscionybes vietos – santakos taij ir revoliucijos muziejus gi buvo kazimiero baznycioj … taij dar geriau , visiems greiciau ateis galvon ka skatina backys ir kam skyrtas popiezius ir visa ju uab “ vatikanas “ . lietuva jau po popieziaus pergyveno ganytoja lenina . gal ir situos paminklus kada taij kazkas nuardys ? siandien turim kitus ganytojus , aisku uz sito lenko stovi didesni pinigaij , taij ir myli ji daug daugiau kas …

  4. Avinams – dar vienas importuotas ganytojas, ir turbūt jau ilgam.

    Kiek gi turės praeiti laiko, kad tasai mazochistinis kančios garbinimo balvonas būtų išbogintas ?

    Tiesiogine prasme okupantiška žydkrikš.čionynybė iš esmės ir pasirodė, kad ji – ne tik Kauno pilies (ją žydkrikš.čionys buvo sudeginę 1361 m.) bet ir visos Lietuvos okupantė.

    Prakeiktų parazitokupantų genetika sugeneravo ir šiandienai.

  5. Turbut ne prie to straipsnio komentara surasete, gerbiamasis…

  6. Tai gal „patriotas“ ir sausio 13 dezertyras, pseudo prafiesoriuz Kupriewitzas savo xebryte /Bartulius, Bruzaites etc…/ vel suburs peticijai merui del „profanaciju“, kaip kad dare pries tik kazkokio Eimonto koncertus?

  7. O kur tą popiežių statyti? Gal Antakalnio žiede, kurį Jono Pauliaus vardu pavadino?

  8. na ir iskur Marijos rutu darzely tiek pridarastu priviso?vis pridaro ir pridaro viesose vietose kaipo sunekai kokie….

  9. jeigu popieziaus paminklas santakoje tampa nesutarimu priezastimi, reiskia to paminklo nereikia, arba reikia kitoje, maziau bendramiestineje vietoje. brukti meile per prievarta ganetinai kvaila XXI amziuje.

  10. Kaip visada, kai baltiškos kultūros švenčiausioje vietoje – upių santakoje atsiranda krikščioniškos agresijos simbolis, tautoje užsidega dar vienas neapykantos laužas visai bažnyčiai, nors ji čia nieko kalta. Taip skatinama agresija, neapykanta, nepakantumas. O norėta atvirkščiai.

  11. blogai, negerai ir negražiai nubronzino pauliuką ir ne vietoje

  12. Kai pastatai tokia lokalia skulptura tokioje atviroje erdveje, kaip santaka, tai rizikuoji pirma proga apsijuokti. Isivaizduojam, kad gejai marsiruoja vidury santakos, o koks nors paparacis prizumina juos su patenkintu popiezium fone. Arba siaip bomzeliai su bambaliais snaudzia vidury pievos – o popiezius juos visus laimina ir laimina.
    Man atrodo, kad labiausiai cia prasauta nepagavus lokalaus skulpturos santykio ir mastabisko konteksto. Garantuota nesekme. Kas to nepripazista dabar, po metu patys isitikins.

  13. Nieko cia tragisko. Kaunas bent jau tures pirma pasaulyje palaiminta stadijona. Gal ta proga ir futbolo komanda ikurs Kauno Klierikai? Ir Lietuvos rinktinei bus kur igyti sportine forma ir palaiminima tuo paciu, jei nenores vel nuo Lichtensteino nykstuku gauti i kaulus.
    Ne visi, matau, suprato kaunietiska bajeri.

  14. Nematau jokios tragedijos, skulptūra klasikinė – aplinka erdvi – fonas geras… kai jau taip aršiai kritikuojama – bent jau nuotraukas parinkit prastesnes.

  15. Lenkija turi Česlavą Džvigajų, Rusija – Zurabą Ceretelį, Lietuva – Tadą Gutauską…

  16. Okupantų svajonės – kad okupuotieji būtų geri.

    Na, o šio straipsnio autorius turbūt mažai ką , apart čia paraudojimo, bedarė, kad to balvono neatsirastų.

    CHA

  17. Kalba eina apie skulptūros meninį lygį ir pasatymo vietą-kam tiek neapykantos,vilmantas? Ar nekęsti-reiškia būti geru pagoniu?

  18. pompastika. o ji visada bus neskoninga. net prikeltas italu MikolasAngelas cia nepades.

    kai is visu jegu bandai garsiai papersti, rizikuoji taip pat staigiai ir pristumti…

  19. darykite isvada mieli krikscionys.Jusu mokymo sviesa baigia suniokoti krasta ir krastovaizdi…

  20. kam tos architekturines tarybos, jeigu kauno valdzia vistiek daro taip, kaip jai atrodo. ir dailininkai rase, kad negerai, ir menotyrininkai – viskas perniek. kauno valdzia elgiasi, kaip kokiame minske. nematau skirtumo.

  21. Gal kas nors bent per atidarymą protestuos?
    Palaikyčiau.
    Gana mazochistinio kančios garbinimo ir aplamai okupacinio krikščionizmo.

    Vilmantas Rutkauskas
    Mano tel. 8-696 50838

  22. Gal kas nors bent per atidarymą protestuos?
    Palaikyčiau.
    Mano tel. 8-696 50838

  23. Diletantų puota arba naujasis profanų Kryžiaus žygis: argi tai MENAS? Tik todėl, kad Popiežiaus atminimui skirtas? Deja, nei „miuziklas“, nei „skulptūra“ nieko bendra su Popiežiumi neturi. Bet davatkoms, tikriausiai, gražu.

  24. Prakeiktas žydkrikščionaudaizmas – okupuoti ne tik Žemę, bet ir Dangų – žydkrikšsektantams mėgstamiausias (užsi ir ėmimas).

    Šių katekizuotų okupantų laimei pažadėti formuliarai -yra paremti tuo, kad okupuotieji atitarnautų vergvaldistikai.

    Jau Protėvystėje prakeikti žydkrikščionys Laimės neturės, nes jie – prakeikti.

  25. Viskas, kas nemokama, dažniausiai vėliau brangiai atsieina. Keista, Vilniuje turime T. Gutausko opusus, berods pastarasis kelia koją ir į Kauną. Štai dabar ir šis, straipsnyje aprašomas atvejis… Kažkas neskanaus glūdi mūsų krašte… „something is rotten in the state of denmark“ anot W.Shakespeare

  26. Gerai, kad Jonas Paulius II to nemato. Apsiverktų iš nevilties, šitiek dėjo žmogus pastangų, o viskas perniek…

  27. Man tai atrodo visai gražiai su tuo celofanu… Reikėtų taip ir palikt.

  28. jei Kauno architektūrinėendurbanistinė taryba pritarė LA stiklainiui, tia gal kaip tik – jei šiuo atveju ji nepritarė – atidengus tas paminklas pasirodys labai neblogas?
    nepykit, kad humoras toks grubus.

  29. Padėtį dar galima išgelbėti- stovylos nenudengti. Niekada.

    P.S.
    Panaši situacija klostosi ant Parnidžio kopos Nidoje. Ten jau randasi antras „kryžių kalnas“. Mano galva, ne mažiau brutali invazija, nei Santakoje.

  30. Pagarba autoriui- tikrai grakščtus kalbos ir minties valdymas. Palinkėjimas mums visiems, kad teisingas žodis taptų kūnu.

  31. smagu kad niekas nieko net nekomentuoja .

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Nemunas ir Nevėžis

ATVERS NEMUNO IR NEVĖŽIO SANTAKĄ: Takai, apžvalgos aikštelės, išvalyti šabakštynai

2018 liepos 191 KomentarasPILOTAS.LT

Žaliąsias miesto erdves itin intensyviai tvarkantis Kaunas planuoja imtis dar vienos – Nemuno ir Nevėžio upių santakos. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią pastarąją miesto teritoriją dar

Skulptūros ir vitražo centras

SKULPTŪRA IR VITRAŽAS: Meniniai delikatesai, kūrybinės dirbtuvės ir gyva muzika

2018 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

1984 metais Vilniuje pastatytas Skulptūros ir vitražo centras turėjo tapti monumentalių sovietinių skulptūrų namais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jame kūrėsi menininkų studijos, o pernai – atidaryta

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla

SU TA PAČIA GRAMATINE KLAIDA: J.Laivio personalinė paroda Rietave

2018 kovo 261 KomentarasPILOTAS.LT

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje atidaroma Juozo Laivio personalinė paroda „Peržiūros nr. 1, su tapačia gramatine klaida“. Tai pirmoji paroda iš 7 numatomų ciklo.

Nerijus Erminas

KONCEPTUALIOJI KŪRYBA: N.Ermino skulptūra Niujorko šiuolaikinio meno mugėje

2018 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Niujorke prasideda 11-oji šiuolaikinio meno mugė „Volta New York“, kuri pristato solinius jau žinomų ir kylančių menininkų projektus. Lietuvos šiuolaikinio meno lauką viename iš įtakingiausių

Skulptūra

SKULPTORIŲ KLUBAS: Apie Kiniją ir skulptūras viešosiose erdvėse

2018 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptorių klubas rengia savo pirmą susitikimą „Skulptorių namuose“, Vilniuje. Jame savo įžvalgomis ir įspūdžiais apie skulptūras viešosiose erdvėse ir Aziją dalinsis prof. Petras Grecevičius, Baltų

Skulptoriai atkurtos valstybės šimtmečiui

LIETUVOS SKULPTORIAI: Socialinė-dokumentinė akcija atkurtos valstybės šimtmečiui

2018 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos skulptoriai Vilniuje atidaro parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tai socialinė-dokumentinė akcija, kurios kolekcija sudaryta iš Lietuvos skulptorių idėjų, skirtų valstybei

Paminklas broliams Vileišiams

PAMINKLAS BROLIAMS VILEIŠIAMS: Prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginiai

2018 vasario 86 KomentaraiPILOTAS.LT

Sostinėje Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programą pradėjo Tado Kosciuškos gatvės skvere, prie Neries atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams.

Oskaras Hansenas

O.HANSENAS IR ATVIRA FORMA: Apie grasiąją koncepciją ir galimą Vilniaus įtaką

2018 sausio 311 KomentarasPILOTAS.LT

Londono universiteto Birkbeko koledžo lektorė Katarzyna Murawska-Muthesius skaitys paskaitą Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Bus pasakojama apie Oskaro Hanseno „Atviros formos“ koncepciją ir Auschwitzo paminklo konkurso

L.Griežė

OBELISKAS: Egzistencinė L.Griežės kūrybos paroda Vilniuje

2018 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma skulptoriaus Liutauro Griežės kūrybos paroda „Obeliskas“. Parodoje pristatomi įvairiomis raiškos priemonėmis kuriančio menininko darbai – tapyba, skulptūros ir objektai, kuriuos vienija

santa_kn_171000_e01_xxx

KAUNO SAVIVALDYBĖ: Rengiamas Santakos projekto pakartotinas pristatymas

2017 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybė ir toliau įsitikinusi, kad prieškalėdinis metas ypač tinka pristatyti miesto visuomenei svarbius projektus. Nors į neseniai įvykusį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto pristatymą neatėjo

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

Rūta Jusionytė

R.JUSIONYTĖS FIGŪROS PARYŽIUJE: Personalinė paroda galerijoje „Claudine Legrand“

2017 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Paryžiaus meno galerijoje „Claudine Legrand“ neseniai atidaryta lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės tapybos ir skulptūrų personalinė paroda. Klaipėdoje gimusi menininkė jau daugelį metų gyvena ir sėkmingai

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

Vytauto Didžiojo paminklas

VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI ARTĖJANT: Veliuonoje restauruotas Vytauto Didžiojo paminklas

2017 spalio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Minint 500-tąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines, 1930-aisiais Veliuonoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Restauratorius Kęstutis Norkūnas neseniai baigė restauruoti šį skulptoriaus Apolinaro Šimkūno tuometinį

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Kauno bienalė

GINČYTINA ATMINTIS: XI Kauno bienalė imasi kontroversiškos paminklų temos

2017 rugpjūčio 304 KomentaraiPILOTAS.LT

Užaugusi ant tekstilinių „pamatų“, Kauno bienalė tolsta nuo savo šaknies – laki tarpdiscipliniškumo erdvė šiemet imasi kontraversiškos paminklo ir įpaminklinimo temos. Bienalės atidarymo savaitgalį tyrėjai

Midmien

ABSTRAKTUSIS MENAS IR MUZIKA: Europos parke pastatyta S.Sofferio skulptūra

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prie Vilniaus įsikūrusiame Europos centro muziejuje Europos parke pastatyta didžiulė žinomo Irako-JAV menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“. Ši nerūdijančio plieno skulptūra savotiškai sujungia muziką su

L.Strioga

GELEŽIES AMŽIUS: L.Sriogos darbų paroda Taujėnų dvare

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo

Laisvės paminklo restauracija

YRA IR NĖRA: 11-oji Kauno bienalė gvildens paminklo problematiką

2017 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno bienalė – vienas didžiausių meno renginių šalyje, antrajame šalies mieste vykstanti jau daugiau nei 20 metų. Šį rudenį menininkus iš įvairių šalių sukviesiantis 11-asis

Dainavos partizanų paminklas

PAGERBS DAINAVOS PARTIZANUS: Alytaus savivaldybė laukia paminklo projektų

2017 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Alytaus savivaldybė nuo pavasario vykdo paminklo Dainavos apygardos partizanams 1944 –1953 m. konkursą. Pastarąjį paminklą planuojama statyti I Alytaus aikštėje. Norintys dalyvauti konkurse, dar turi

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji

vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti

klaup_sk_170200_e01_xxx

LŪŽIO KARTOS VARDAI: A.Šlapiko skulptūrų paroda Kaune

2017 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Algimantas Šlapikas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Vienas pagrindinių šios kartos skulptorių ryškiausių bruožų

maket_pa_170100_e01_xxx

MAKETO DIMENSIJA: Dideliais žingsniais po skulptorių kūrybinę dirbtuvę

Šiandien Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma paroda „Maketo dimensija“. Tai galimybė pasivaikščioti po skulptorių kūrybinę virtuvę, kurioje didelę dalį užima eskizai, maketai ir ruošiniai. Sausio