1882 metais pradėta statyti Kauno fortinė tvirtovė – fortifikacijos statinys, kuris Kauną praturtina unikaliu Kauno kultūros paveldo objektu. Tačiau dauguma šios įspūdingos tvirtovės fortų ištisus dešimtmečius stūkso apleisti ir nenaudojami. Maloni išimtis – jau dvejus metus tvarkomas Kauno tvirtovės VII fortas, kuris jau tapo prieinamas miestiečiams bei miesto svečiams.
Kauno klinikų pašonėje stūksantis VII fortas (Archyvo g. 61) tvarkomas ir šiuolaikiniams visuomenės poreikiams pritaikomas jau dvejus metus. Fortą valdo visuomeninė organizacija Karo paveldo centras – Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijanti nekomercinė vieša įstaiga. Neseniai fortas tapo atviras visuomenei.
Birželio 2 dieną (ketvirtadienį) lankytojams pristatoma Kauno tvirtovės VII forto istoriją bei regeneracijos projektas, lankytojus po fortą vėžina Antrojo pasaulinio karo laikų vikšrinis vokiškas šarvuotis. Kaip skelbia Karo paveldo centras, VII fortas šiuo metu yra vienintelis Kauno tvirtovės mūrinis įtvirtinimas, kuriame vyksta tematinės ekskursijos, edukaciniai karo istorijos renginiai, o jo vartai atviri miestiečiams bei jų svečiams – forto teritorija bei jo kazematai saugūs lankytojams. Kauno VII forte galima susipažinti su parengtomis edukacinėmis programomis – „Pirmasis Pasaulinis karas Lietuvoje“, „Kauno miesto istorija žemėlapiuose“, „VII fortas — lietuviška tragedija: žydų genocidas 1941 metais“, „Ginklo kelias: nuo titnago iki kulkosvaidžio“.
Kauno tvirtovė – nuo 1882 iki 1915 metų Kaune bei jo apylinkėse statyta fortifikacinė gynybinė sistema. Pagal carinės Rusijos sumanymą, ji turėjo apginti vakarinę imperijos sieną. Iš viso buvo pastatyti devyni fortai, o dar du liko nepabaigti. Iki šiol tik Kauno IX forte veikė muziejus.
