images_2Bvar_

ŠVENTOJI GRĮŽTA Į JŪRĄ//PIRMĄSIAS JACHTAS UOSTAS PRIIMS JAU ŠIĄ VASARĄ

Kol Lietuva tenkinasi vienu vieninteliu jūrų uostu, tol solidžioje Baltų jūros valstybių draugijoje, deja, ji atrodo tarsi neįgali. Bet kuriame Europos uoste ištaręs Lietuvos vardą greičiau pamatysi klausiamai surauktą kaktą, nei prisiminimais spindinčią šypseną. Žemėlapiuose mes vėl esame, jūrlapiuose – mūsų dar nėra. Beveik nėra… Šimtamečiame marinistiniame klube esame labiau panašūs į netyčia jūron įsibridusius raitelius, nei į pilnaverčius jūrininkus iš kartos į kartą aistringai besistengiančius įdarbinti jūrą. Nelabai stebina, kad ir švedų karo laivyno akmenimis užpiltas mūsų Šventosios (tuomet Elijos) uostas daugiau nei 300 metų pratūnojo depozito tamsoje.

UOSTAS IR GAIVINTAS, IR SKANDINTAS

Būta bandymų uostą gaivinti (1923; 1939; 1989), tačiau naujųjų laikų Lietuvos istorijoje ryškesni bandymai Šventosios uostą palaidoti galutinai. Pavyzdžiui, 2000-aisiais Palangos miesto savivaldybė parengė keistą detalųjį planą, kuriame Šventosios valstybinio jūrų uosto paprasčiausiai… nebeliko. Ir nors detalųjį planą užprotestavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau su aukštų valstybės vyrų pagalba, suskubta išnuomoti beveik 2 ha sklypą pačiame uosto marinos viduryje ir įbrukti keliolikos daugiabučių kompleksą (UAB „Vyrokas“ ir UAB „MEI Baltija“). 2009-aisiais, kaip žadėta reklamose, „Jūros namų“ statyba pagal architekto A.Gumuliausko projektą baigta nebuvo, tačiau būsimi „unikalios strateginės padėties apartamentai“ ligi šiol uoliai pardavinėjami internete. Stebėtinoje tyloje statęsis avantiūriškas ir įžūliai okupacinis „Vyroko“ ir MEI „olandų“ daugiabutynas, savo trumparegiška intervencija į uosto marinos centrą praktiškai atėmė galimybę sukurti funkcionalią ir ekonomišką infrastruktūrą Šventosios uoste. Turint omeny, kad vienoje uosto pusėje yra saugomos kopos, o kitoje – privatizuotų vasarnamių skruzdėlynas, darosi aišku, kad „viešasis interesas“ čia patyrė ne tik kokybinį, bet ir ženklų ekonominį praradimą.

UOSTO REKONSTRUKCIJA PRASIDEDA

„Deja, dabar projektuodami Šventosios uosto rekonstrukciją ir rengdami uosto teritorijos detalųjį planą, mes jau turime apsieiti be minėtos privačios teritorijos uosto marinos pusiasalyje. Belieka tikėtis, kad Palangos miesto taryba skirs uosto reikmėms bent jau tą pusiasalio dalį, kuri nėra išnuomota daugiabučių statytojams,“- portalui PILOTAS.LT sakė Airida Čėsnienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorė Šventosios uostui. Direktorė informavo, kad iš Palangos savivaldybės jau yra gautas projektavimo sąlygų sąvadas uosto detaliajam planui rengti ir, parinkus projektuotoją, nedelsiant bus imtasi darbų, kuriuos planuojama baigti per metus.

Vasario viduryje uosto direkcija pasirašė sutartį su supaprastintą atvirą konkursą laimėjusia UAB ,,Hidrostatyba“, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB ,,Getelit“ ir UAB ,,Sweco hidroprojektas“, dėl Šventosios uosto pritaikymo mažiems laivams aptarnauti. 2,948 mln.Lt vertės sutartiniai darbai (techninis projektas, inžinerinių tinklų statyba bei 2 plaukiojančių prieplaukų įrengimas) turi būti atlikti iki birželio 12. Anot A.Čėsnienės, iki vasario pabaigos turėtų būti pasirašyta sutartis ir dėl uosto akvatorijos valymo bei įplaukos kanalo gilinimo darbų, kurie jau birželio pradžiai leistų Šventosios uoste turėti 3 m įplauką ir 2 – 3 m gylį prie krantinių. Kadangi jau šią vasarą atplaukusių jachtų įguloms uoste žadamos elektros, vandens tiekimo ir minimalios buitinio aptarnavimo paslaugos, galima tikėtis, kad Šventoji bus pastebėta ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių kapitonų.

OPTIMISTINĖ PREMJERA – PO 5 METŲ

Kaip portalui PILOTAS.LT teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorė Šventosios uostui A.Čėsnienė, visą Šventosios uosto rekonstrukciją ketinama baigti iki 2016-ųjų. Praeitą birželį Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros taryba pritarė galutinei Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos ataskaitai, pavedė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tęsti techninės dokumentacijos rengimo darbus (techninio projekto dar nėra) bei išanalizuoti galimus uosto valdymo modelius. Kaip žinia, beveik prieš metus ispanų inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija „Alatec“ Uosto direkcijai pateikė penkis Šventosios uosto rekonstrukcijos variantus. Optimaliu pasirinktas variantas 2B, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje dalyje ir kainuotų per 180 mln. litų.

Pagal 2B variantą Šventosios uoste tilptų daugiau kaip 655 laivai. Uosto akvatorijoje būtų vietos 495 laivams ir vieta nedideliam 70 metrų ilgio kruiziniam laivui. Ant kranto žiemoti tilptų net 160 jachtų.

Šventosios uostą sudarys vidinė marina dabartinėje įlankoje ir išorinė, atitverta molais,- jūroje. Gylis vidinėje marinoje bus 4 m, o išorinėje – 6 m. Molų ilgis sieks net 400 metrų. Anot A.Čėsnienės esami tarpukariu statyto jūros molo likučiai naujųjų molų konstrukcijai nebus naudojami ir bus išsaugoti, kaip marinistinis paveldas. Rytinė smetoninė krantinė taip pat ženkliai nesikeis.

JŪROS SROVIŲ STUDIJA LĖMĖ UOSTO PAVIDALĄ

Kiek neįprasta uosto įplaukos vieta iš šiaurės, anot Uosto direktorės, pasirinkta atsižvelgiant į Jūros srovių modeliavimo studijos išvadas. Tikėtina, kad dabar Šventosios neištiks 1939-aisiais statyto uosto likimas, kuomet po kelių audringų pavasarių uosto įplauka buvo beveik visiškai užnešta smėliu. Jūros srovių specialistai nurodė, kad esant rekomenduojamai molų konfigūracijai ir nedaugiau nei 25-ioms audringoms dienoms per metus, pakaks eksploatacinių įplaukos pravalymų kas pora metų, kad būtų visiškai užtikrinti navigaciniai parametrai.

Beje, pagal ispanišką 2B variantą, rekonstruotame Šventosios uoste įsikurs ir jachtų klubas, buriavimo mokykla, sausi dokai, laivų remonto ir priežiūros dirbtuvės bei restoranai ir parduotuvės. Jūros turistams numatoma pasiūlyti visas būtinas ilgose kelionėse aptarnavimo paslaugas. Įvertinus tai, kad į pietus be Klaipėdos kelis šimtus kilometrų jūroje jachtų uostų nėra ir tai, kad latvių Pavilosta yra labiau ūkinis – žvejybinis, o Liepoja ir Ventspilis – pramoniniai, Šventosios jachtų uostui atsiveria pagrįstos galimybės tapti vienu patraukliausių rytinėje Baltų jūros pakrantėje.

APIE IŠMUŠTĄ DANTĮ

Dabar svarbiausia – nepadaryti klaidų ne tik uosto, bet ir gretimų teritorijų projektavime, užtikrinant, kad būtų sukurta šiuolaikinė, ne tik kurortinius, bet ir buriavimo, pramoginės žvejybos poreikius atitinkanti infrastruktūra. Padrikas ir menkavertis Šventosios urbanizmas šiandien neturėtų tapti rimta kliūtimi esmingai jį pertvarkant ir realizuojant strateginį Vietos prioritetą – uostą. Jei bus gyvas Šventosios uostas, prisikels gyvenimui ir pati Šventoji. Tokia yra tūkstantmetė pajūrio miestų istorija ir praktika. Jeigu nebus blaškymosi ir institucijų nesusikalbėjimo, Šventoji neabejotinai konkurencingai įsipaišys į rytinių Baltų jūros uostų grandinę ir užpildys išmušto jūrų danties spragą Klaipėdos – Liepojos locijoje.

Be to, norisi tikėti, kad bus garbingai išspręsta ir išmušto danties problema pačiame Šventosios uoste. Negi Lietuvoje neatsiras bent minimumas strateginio mąstymo ir teisingumas, likviduojant nusikalstamos ir valstybei žalingos intervencijos į uostą padarinius (daugiabučių kvartalas „Jūros namai“), galų gale netriumfuos….? Ori jūrinė tauta to tikrai nepaliktų paraštėje.

Komentarai

  1. Puikios foto!

  2. nuvaryti uosta iki nulio gali tik visisku artoju tauta. uostai visame pasaulyje yra kaip kasyklos. ypac tokioj baltijoj, kur sitoj pusej beveik nera jachtu uostu. tegu tik daro, stato, judina. pirmi 10 laivu atplauke i sventaja galetu gauti prezidentes priza.

  3. Man atrodo, svarbus yra du dalykai: be pagaliu kaisiojimo vystyti Sventosios uosta ir lygiagreciai nugriauti tuos apartamentus viduryje uosto.
    Viesa paslaptis, kad bankrutuojanti „Vyroko“ firma buvo brazauskiniai statybininkai. Todel ir tyrimas vis neprasideda. AMB seselis trukdo.

  4. Ką čia dar komentuoti, puiku ir kuo greičiau statyti.

  5. AUTORIUS: -„Negi Lietuvoje neatsiras bent minimumas strateginio mąstymo ir teisingumas
    – Ori jūrinė tauta to tikrai nepaliktų paraštėje.
    – Jeigu nebus blaškymosi ir institucijų nesusikalbėjimo, Šventoji neabejotinai konkurencingai įsipaišys (TŲ ) į rytinių Baltų jūros uostų grandinę ir užpildys (TŲ ) išmušto jūrų danties spragą Klaipėdos – Liepojos locijoje.-
    – Jei bus gyvas Šventosios uostas, prisikels gyvenimui ir pati Šventoji.“-
    VIENAS TEMOS LYGMUO, o INTERPRETACIJOS ir NUOMONĖS įvairios:
    OPONENTAS:-„Konkuirencija Klaipedos uostui sudarytu ir daugiau PRAPLAUKIANCIU TURISTU
    -“ Kad tik išgalėtų ten papoilsiauti EILINIS LT PENSININKAS.”
    Kaip matome, problemos vertinimai ir jos sprendimai VISAI skirtingi.
    Viena – NACIONALINIAME VALSTYBINIAME LYGMENYJE, kita- PRIVAČIAME, ASMENINIAME, o kur dar trečia- KORUMPUOTOS VALDŽIOS INTERESAI?, nesvarbu, kad pastoviai yra aiškinamasi AR VALDŽIOS TARNAUTOJAS NEPAŽEIDĖ PRIVAČIŲ IR VALSTYBINIŲ INTERSŲ ? 
    Pasirodo, K. Marksas buvo teisus: – “ Kai viršūnės jau nebegalės, o apčios nebenorės, tada ir įvyks REVOLIUCIJA” .
    Revoliucija lietuvių sąmonėje dėl SĄŽINĖS ir GARBĖS

  6. Dziugu, kad dar nenumarinta sita ideja, nes man labai truksta uosteliu LT kranto dalyje. Nes is klaipedos savaitgaliui plaukti arba i kursiu marias arba i pas latvius, prieplauka, Palangoje ar sventojoje butu labai saunus dalykas. Ir miesta papuostu ir konkuirencija Klaipedos uostui sudarytu ir daugiau praplaukianciu turistu priviliotu. Nes manau, kad ateityje vandens turizmas musu puseje tik populiares, kaimynai baltai, slavai ateityje daugiau laivu tures ir atitinkamai su jais plaukios. Gaila, kad nesimato detalesnio projekto, uosto zonu paskirstymo ir pan.

  7. LIUKS.
    Kad tik išgalėtų ten papoilsiauti eilinis LT pensininkas.
    Gintaras Beresnevičius rašė, kad Lietuva niekaip negali (nenori) tapti jūrine valstybe…
    SĖKMĖS.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kabamasis Šventosios tiltas

REMONTUOJAMAS ŠVENTOSIOS SIMBOLIS: Nuo poilsiautojų pramogų labiausiai kenčia metalas

2017 spalio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Šventojoje remontuojamas vadinamasis beždžionių tiltas – kabamasis pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę. Vienas iš kurorto svečių traukos objektų bei bene ryškiausias vietos simbolių bus atnaujintas

Talino uosto gen.planas

SROVIŲ MIESTAS: Genplanio Taline konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Talinas nusiteikęs rimtai. Estijos sostinės 2030 metų uosto vizijos konkursą ką tik laimėjo žinoma architektūros firma „Zaha Hadid Architects“ iš Londono. Su reikšmingą urbanistinę plėtrą

dokas_kl_170800_e01_xxx

REMONTUOS IR DIDŽIAUSIUS: Link Klaipėdos pajudėjo 11.000 tonų dokas-milžinas

2017 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

11.000 tonų sveriantis plaukiojantis dokas neseniai pradėjo savo kelionę iš Juodkalnijos Klaipėdos link. Didžiausias Baltijos šalyse tokio tipo statinys leis remontuoti maksimalių parametrų bei įvairius

J.Čeponis, Prie jūros

PAJŪRIO VILIONĖS: A.Mončio namuose vyks meno aukcionas

2017 rugpjūčio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Saule ir jūra besilepinantys Palangoje šiemet turi galimybę sudalyvauti meno aukcione. XLIX Vilniaus aukcionas įvyks Antano Mončio namuose-muziejuje, kur jau vyksta jo ekspozicijos paroda. Pagrindinė

Klaipėdos uostas

UOSTAMIESČIO POLITIKAI: Klaipėdos uostas plėsis pietinėje dalyje

2017 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Keičiant miesto bendrąjį planą Klaipėda žada orientuotis į uosto plėtrą pietinėje Klaipėdos dalyje. Už tokį uosto plėtros scenarijų neseniai pasisakė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Pastarasis

namel_sv_170300_e01_xxx

MEDINĖS EROS PABAIGA: Teismas atrišo rankas griauti Šventosios namelius

2017 kovo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Šventojoje, valstybinėje žemėse ar valstybiniame miške stovinčius medinių poilsio namelius daugybę metų buvo bandoma nesėkmingai nukelti. Lietuvos aukščiausiasis teismas ką tik neskundžiama nutartimi konstatavo, jog

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PREILOS BOTELIO ISTORIJA: Parengti mažųjų laivelių ir žvejų uosto projektiniai pasiūlymai

2017 kovo 92 KomentaraiPILOTAS.LT

Siekiant taikiai užbaigti teisminį ginčą dėl neteisėtos vadinamojo Preilos botelio statybos buvo sudaryta Taikos sutartis, kurios sąlygos jau pradedamos įgyvendinti. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

NERINGA SKATINS BURIAVIMĄ: Pristatyti didžiuliai infrastruktūros plėtros planai

2017 vasario 10Be komentarųPILOTAS.LT

Nidos uostas pernai pasipildė naujais pontonais. Tačiau plėtojant laivybą Neringa vien tuo apsiriboti neketina. Kurorto savivaldybės mero Dariaus Jasaičio ką tik pristatytuose planuose – pietinio

images_pulsas_foto_4514_laiva_kl_090800_e01_bra

7-ASIS LAIVŲ PARADAS://KLAIPĖDA ATKELIA VASAROS VARTUS

Jau septintąjį kartą Klaipėdoje vartus į vasarą atkels ryškiausias pavasario renginys – „Laivų paradas“. Europos jūros dienai skirta šventė, uostamiesčio gyventojus ir svečius sukvies į

images_phocagallery_4344_kopen_sala_1602_4344_e08_xxx

DANIŠKA KULTŪROS SALA://POPIERIAUS SANDĖLIŲ VIETOJE – VISUOMENINIS KOMPLEKSAS

Žymiojo Kopenhagos operos teatro (arch. Henning Larsen Architects) pašonėje esanti „Popieriaus sala“ greitai turėtų tapti dar vienu svarbiu Danijos sostinės visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo židiniu.

images_pulsas_foto_4238_120700_uosta_kl_e01_bra

UOSTAS IŠLAIKO POZICIJAS://UŽFIKSUOTA DIDŽIAUSIA KROVA ISTORIJOJE

2015 metus Klaipėdos uostas užbaigė rekordine krovinių apyvarta. Negalutiniais pernai metų gruodžio 31 dienos duomenimis, per praėjusius metus perkrauta net 38,31 mln. tonų krovinių. Beje,

images_pulsas_foto_4164_uosta_kl_120700_e01_bra

KLAIPĖDOS UOSTO PLĖTRA://PRADEDAMAS RENGTI BENDRASIS PLANAS

Kaip praneša Klaipėdos miesto savivaldybė, pradedamas rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – žemės vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros – bendrasis planas. Plano rengėjas

images_pulsas_foto_4157_uosta_kl_120700_e01_bra

KOKYBINIS ŠUOLIS KLAIPĖDOJE://BAIGTI UOSTO KANALO GILINIMO IKI 15 METRŲ DARBAI

Klaipėdos jūrų uoste užbaigti dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų darbai bei pasirašyta sutartis dėl išorinio laivybos kanalo gilinimo. Tai pirmasis gilinimo darbų

images_straipsniu_foto_3999_uosta_kl_120700_e01_bra

DIDINS KONKURENCINGUMĄ://RENGIAMAS KLAIPĖDOS UOSTO BENDRASIS PLANAS

Pradedamas rengti Klaipėdos uosto bendrasis planas. Esminis šio teritorijų planavimo dokumento uždavinys – numatyti naujas Klaipėdos uosto plėtros teritorijos, naujų uosto teritorijų naudojimo, tvarkymo ir

images_pulsas_foto_3827_burla_kl_090800_e01_bra

BALTIJOS DIDŽIŲJŲ REGATA://LAIVŲ PARADAS, ĮGULŲ VARŽYBOS, PILIES DŽIAZAS

Savaitgalį į Lietuvos pajūrį sugrįžta tarptautinė didžiųjų burlaivių regata „Baltic Tall Ships Regatta 2015“. Iš viso šių metų regatoje dalyvauja 21 burlaivis, iš kurių 9

images_straipsniu_foto_3774_uosta_kl_120700_e01_bra

KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTAS://PRADEDAMI INTENSYVŪS VALYMO IR GILINIMO DARBAI

Pradedami Klaipėdos uosto valymo darbai. Juos atliks viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“. Akvatorijos valymo darbai startuoja nuo Smeltės apsisukimo

images_pulsas_foto_3547_termi_kl_150200_e01_xxx

CENTRINIS KLAIPĖDOS TERMINALAS://SUSITARTA DĖL KELTŲ LINIJOS Į ŠVEDIJĄ

Centrinis Klaipėdos terminalas ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ ką tik susitarė dėl keltų linijos veiklos pradžios. Terminale veiks keleivinių-krovininių keltų tipo linija „Ro-Pax“, kuri sujungs

images_pulsas_foto_3521_pajur_sv_090800_e02_BRA

ATKURKIME PAJŪRĮ!//INICIATYVA SUTVARKYTI NUNIOKOTĄ ŠVENTOSIOS PAKRANTĘ

PILOTAS.LT jau rašė apie sausį Lietuvos pajūrį nusiaubusios audros padarinius. Šventosios bendruomenė bei iniciatyvą „Atkurkime pajūrį“ pradėjusi organizacija „Mes Darom“ ėmė burti jėgas sutvarkyti Šventosios

images_pulsas_foto_3338_juros_ne_060700_e01_BRA

APIE LIETUVOS JŪRINĮ PAVELDĄ://TARPTAUTINĖ DISKUSIJA KLAIPĖDOJE

Nors Lietuvoje yra jūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių, šioje srityje žinių dar stokojama. Pasikeisti tarptautine patirtimi turėtų padėti Klaipėdoje rengiama apvaliojo stalo diskusija „Stabdant jūrinio paveldo

images_pulsas_foto_3269_menin_kn_140900_e01_BRA

ALTERNATYVUS PROJEKTAS://3 MĖNESIAI ŠIUOLAIKINIO TEATRO IR PERFORMANSO SINTEZĖS

Ką tik sezoną pradėjusiuose Kauno menininkų namuose prasideda alternatyvus jaunųjų menininkų projektas „Sintezė“. Tai tam tikra trijų mėnesių trukmės platforma šiuolaikinio teatro bei performanso meno

images_pulsas_foto_3080_uosta_kl_140500_e01_xxx

ŽINIA APIE UOSTĄ://SEIME – PARODA APIE KLAIPĖDOS UOSTO RAIDĄ

LR Seimo rūmuose ką tik atidaryta paroda „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto raida“. Joje eksponuojamos uosto nuotraukos (diptikai), iliustruojančios uosto plėtros mastus, atgabenta ir

images_phocagallery_3032_Uostelis Klaiped_pav_3032_tit_uostas

NAUJAS UOSTELIS KLAIPĖDOJE://300 JACHTŲ GAUS NAMUS DANĖS KRANTE

Klaipėdos savivaldybė planuoja naują mažųjų laivų uostą, kuris būtų statomas kairiajame Danės krante apie 3 kilometrus nuo marių. Kadangi uostelį ketinama statyti rytiniame miesto pakraštyje,

images_pulsas_foto_2946_uosta_kl_120800_e01_BRA

PROVERŽIŲ METAI://KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTAS MUŠĖ REKORDUS

Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui pernai metai buvo reikšmingi naujais projektais, o valstybės biudžetą pavyko papildyti daugiau kaip 375 mln. litų. Šutai investicijoms į uosto infrastruktūrą

images_straipsniu_foto_2942_albat_kl_120700_e02_BRA

LIETUVOS JŪRINEI KULTŪRAI://LAUKIAMA PRETENDENTŲ APDOVANOJIMUI „ALBATROSAS“

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos pakvietė siūlyti pretendentus Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“. Apdovanojimo tikslas – pagerbti  jūrinės kultūros srityje dirbančius

images_straipsniu_foto_2921_marve_kn_140200_e01_xxx

GAIVINS LAIVYBĄ NEMUNU://PRITARTA MARVELĖS PRIEPLAUKOS KONCESIJOS PROJEKTUI

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos koordinuojamo projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ rengimui. Šio viešojo ir privataus kapitalo partnerystės projekto tikslas – Marvelės krovininės prieplaukos Kaune infrastruktūros,