images_2Bvar_

ŠVENTOJI GRĮŽTA Į JŪRĄ//PIRMĄSIAS JACHTAS UOSTAS PRIIMS JAU ŠIĄ VASARĄ

Kol Lietuva tenkinasi vienu vieninteliu jūrų uostu, tol solidžioje Baltų jūros valstybių draugijoje, deja, ji atrodo tarsi neįgali. Bet kuriame Europos uoste ištaręs Lietuvos vardą greičiau pamatysi klausiamai surauktą kaktą, nei prisiminimais spindinčią šypseną. Žemėlapiuose mes vėl esame, jūrlapiuose – mūsų dar nėra. Beveik nėra… Šimtamečiame marinistiniame klube esame labiau panašūs į netyčia jūron įsibridusius raitelius, nei į pilnaverčius jūrininkus iš kartos į kartą aistringai besistengiančius įdarbinti jūrą. Nelabai stebina, kad ir švedų karo laivyno akmenimis užpiltas mūsų Šventosios (tuomet Elijos) uostas daugiau nei 300 metų pratūnojo depozito tamsoje.

UOSTAS IR GAIVINTAS, IR SKANDINTAS

Būta bandymų uostą gaivinti (1923; 1939; 1989), tačiau naujųjų laikų Lietuvos istorijoje ryškesni bandymai Šventosios uostą palaidoti galutinai. Pavyzdžiui, 2000-aisiais Palangos miesto savivaldybė parengė keistą detalųjį planą, kuriame Šventosios valstybinio jūrų uosto paprasčiausiai… nebeliko. Ir nors detalųjį planą užprotestavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau su aukštų valstybės vyrų pagalba, suskubta išnuomoti beveik 2 ha sklypą pačiame uosto marinos viduryje ir įbrukti keliolikos daugiabučių kompleksą (UAB „Vyrokas“ ir UAB „MEI Baltija“). 2009-aisiais, kaip žadėta reklamose, „Jūros namų“ statyba pagal architekto A.Gumuliausko projektą baigta nebuvo, tačiau būsimi „unikalios strateginės padėties apartamentai“ ligi šiol uoliai pardavinėjami internete. Stebėtinoje tyloje statęsis avantiūriškas ir įžūliai okupacinis „Vyroko“ ir MEI „olandų“ daugiabutynas, savo trumparegiška intervencija į uosto marinos centrą praktiškai atėmė galimybę sukurti funkcionalią ir ekonomišką infrastruktūrą Šventosios uoste. Turint omeny, kad vienoje uosto pusėje yra saugomos kopos, o kitoje – privatizuotų vasarnamių skruzdėlynas, darosi aišku, kad „viešasis interesas“ čia patyrė ne tik kokybinį, bet ir ženklų ekonominį praradimą.

UOSTO REKONSTRUKCIJA PRASIDEDA

„Deja, dabar projektuodami Šventosios uosto rekonstrukciją ir rengdami uosto teritorijos detalųjį planą, mes jau turime apsieiti be minėtos privačios teritorijos uosto marinos pusiasalyje. Belieka tikėtis, kad Palangos miesto taryba skirs uosto reikmėms bent jau tą pusiasalio dalį, kuri nėra išnuomota daugiabučių statytojams,“- portalui PILOTAS.LT sakė Airida Čėsnienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorė Šventosios uostui. Direktorė informavo, kad iš Palangos savivaldybės jau yra gautas projektavimo sąlygų sąvadas uosto detaliajam planui rengti ir, parinkus projektuotoją, nedelsiant bus imtasi darbų, kuriuos planuojama baigti per metus.

Vasario viduryje uosto direkcija pasirašė sutartį su supaprastintą atvirą konkursą laimėjusia UAB ,,Hidrostatyba“, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB ,,Getelit“ ir UAB ,,Sweco hidroprojektas“, dėl Šventosios uosto pritaikymo mažiems laivams aptarnauti. 2,948 mln.Lt vertės sutartiniai darbai (techninis projektas, inžinerinių tinklų statyba bei 2 plaukiojančių prieplaukų įrengimas) turi būti atlikti iki birželio 12. Anot A.Čėsnienės, iki vasario pabaigos turėtų būti pasirašyta sutartis ir dėl uosto akvatorijos valymo bei įplaukos kanalo gilinimo darbų, kurie jau birželio pradžiai leistų Šventosios uoste turėti 3 m įplauką ir 2 – 3 m gylį prie krantinių. Kadangi jau šią vasarą atplaukusių jachtų įguloms uoste žadamos elektros, vandens tiekimo ir minimalios buitinio aptarnavimo paslaugos, galima tikėtis, kad Šventoji bus pastebėta ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių kapitonų.

OPTIMISTINĖ PREMJERA – PO 5 METŲ

Kaip portalui PILOTAS.LT teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorė Šventosios uostui A.Čėsnienė, visą Šventosios uosto rekonstrukciją ketinama baigti iki 2016-ųjų. Praeitą birželį Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros taryba pritarė galutinei Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos ataskaitai, pavedė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tęsti techninės dokumentacijos rengimo darbus (techninio projekto dar nėra) bei išanalizuoti galimus uosto valdymo modelius. Kaip žinia, beveik prieš metus ispanų inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija „Alatec“ Uosto direkcijai pateikė penkis Šventosios uosto rekonstrukcijos variantus. Optimaliu pasirinktas variantas 2B, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje dalyje ir kainuotų per 180 mln. litų.

Pagal 2B variantą Šventosios uoste tilptų daugiau kaip 655 laivai. Uosto akvatorijoje būtų vietos 495 laivams ir vieta nedideliam 70 metrų ilgio kruiziniam laivui. Ant kranto žiemoti tilptų net 160 jachtų.

Šventosios uostą sudarys vidinė marina dabartinėje įlankoje ir išorinė, atitverta molais,- jūroje. Gylis vidinėje marinoje bus 4 m, o išorinėje – 6 m. Molų ilgis sieks net 400 metrų. Anot A.Čėsnienės esami tarpukariu statyto jūros molo likučiai naujųjų molų konstrukcijai nebus naudojami ir bus išsaugoti, kaip marinistinis paveldas. Rytinė smetoninė krantinė taip pat ženkliai nesikeis.

JŪROS SROVIŲ STUDIJA LĖMĖ UOSTO PAVIDALĄ

Kiek neįprasta uosto įplaukos vieta iš šiaurės, anot Uosto direktorės, pasirinkta atsižvelgiant į Jūros srovių modeliavimo studijos išvadas. Tikėtina, kad dabar Šventosios neištiks 1939-aisiais statyto uosto likimas, kuomet po kelių audringų pavasarių uosto įplauka buvo beveik visiškai užnešta smėliu. Jūros srovių specialistai nurodė, kad esant rekomenduojamai molų konfigūracijai ir nedaugiau nei 25-ioms audringoms dienoms per metus, pakaks eksploatacinių įplaukos pravalymų kas pora metų, kad būtų visiškai užtikrinti navigaciniai parametrai.

Beje, pagal ispanišką 2B variantą, rekonstruotame Šventosios uoste įsikurs ir jachtų klubas, buriavimo mokykla, sausi dokai, laivų remonto ir priežiūros dirbtuvės bei restoranai ir parduotuvės. Jūros turistams numatoma pasiūlyti visas būtinas ilgose kelionėse aptarnavimo paslaugas. Įvertinus tai, kad į pietus be Klaipėdos kelis šimtus kilometrų jūroje jachtų uostų nėra ir tai, kad latvių Pavilosta yra labiau ūkinis – žvejybinis, o Liepoja ir Ventspilis – pramoniniai, Šventosios jachtų uostui atsiveria pagrįstos galimybės tapti vienu patraukliausių rytinėje Baltų jūros pakrantėje.

APIE IŠMUŠTĄ DANTĮ

Dabar svarbiausia – nepadaryti klaidų ne tik uosto, bet ir gretimų teritorijų projektavime, užtikrinant, kad būtų sukurta šiuolaikinė, ne tik kurortinius, bet ir buriavimo, pramoginės žvejybos poreikius atitinkanti infrastruktūra. Padrikas ir menkavertis Šventosios urbanizmas šiandien neturėtų tapti rimta kliūtimi esmingai jį pertvarkant ir realizuojant strateginį Vietos prioritetą – uostą. Jei bus gyvas Šventosios uostas, prisikels gyvenimui ir pati Šventoji. Tokia yra tūkstantmetė pajūrio miestų istorija ir praktika. Jeigu nebus blaškymosi ir institucijų nesusikalbėjimo, Šventoji neabejotinai konkurencingai įsipaišys į rytinių Baltų jūros uostų grandinę ir užpildys išmušto jūrų danties spragą Klaipėdos – Liepojos locijoje.

Be to, norisi tikėti, kad bus garbingai išspręsta ir išmušto danties problema pačiame Šventosios uoste. Negi Lietuvoje neatsiras bent minimumas strateginio mąstymo ir teisingumas, likviduojant nusikalstamos ir valstybei žalingos intervencijos į uostą padarinius (daugiabučių kvartalas „Jūros namai“), galų gale netriumfuos….? Ori jūrinė tauta to tikrai nepaliktų paraštėje.

Komentarai

  1. Puikios foto!

  2. nuvaryti uosta iki nulio gali tik visisku artoju tauta. uostai visame pasaulyje yra kaip kasyklos. ypac tokioj baltijoj, kur sitoj pusej beveik nera jachtu uostu. tegu tik daro, stato, judina. pirmi 10 laivu atplauke i sventaja galetu gauti prezidentes priza.

  3. Man atrodo, svarbus yra du dalykai: be pagaliu kaisiojimo vystyti Sventosios uosta ir lygiagreciai nugriauti tuos apartamentus viduryje uosto.
    Viesa paslaptis, kad bankrutuojanti „Vyroko“ firma buvo brazauskiniai statybininkai. Todel ir tyrimas vis neprasideda. AMB seselis trukdo.

  4. Ką čia dar komentuoti, puiku ir kuo greičiau statyti.

  5. AUTORIUS: -„Negi Lietuvoje neatsiras bent minimumas strateginio mąstymo ir teisingumas
    – Ori jūrinė tauta to tikrai nepaliktų paraštėje.
    – Jeigu nebus blaškymosi ir institucijų nesusikalbėjimo, Šventoji neabejotinai konkurencingai įsipaišys (TŲ ) į rytinių Baltų jūros uostų grandinę ir užpildys (TŲ ) išmušto jūrų danties spragą Klaipėdos – Liepojos locijoje.-
    – Jei bus gyvas Šventosios uostas, prisikels gyvenimui ir pati Šventoji.“-
    VIENAS TEMOS LYGMUO, o INTERPRETACIJOS ir NUOMONĖS įvairios:
    OPONENTAS:-„Konkuirencija Klaipedos uostui sudarytu ir daugiau PRAPLAUKIANCIU TURISTU
    -“ Kad tik išgalėtų ten papoilsiauti EILINIS LT PENSININKAS.”
    Kaip matome, problemos vertinimai ir jos sprendimai VISAI skirtingi.
    Viena – NACIONALINIAME VALSTYBINIAME LYGMENYJE, kita- PRIVAČIAME, ASMENINIAME, o kur dar trečia- KORUMPUOTOS VALDŽIOS INTERESAI?, nesvarbu, kad pastoviai yra aiškinamasi AR VALDŽIOS TARNAUTOJAS NEPAŽEIDĖ PRIVAČIŲ IR VALSTYBINIŲ INTERSŲ ? 
    Pasirodo, K. Marksas buvo teisus: – “ Kai viršūnės jau nebegalės, o apčios nebenorės, tada ir įvyks REVOLIUCIJA” .
    Revoliucija lietuvių sąmonėje dėl SĄŽINĖS ir GARBĖS

  6. Dziugu, kad dar nenumarinta sita ideja, nes man labai truksta uosteliu LT kranto dalyje. Nes is klaipedos savaitgaliui plaukti arba i kursiu marias arba i pas latvius, prieplauka, Palangoje ar sventojoje butu labai saunus dalykas. Ir miesta papuostu ir konkuirencija Klaipedos uostui sudarytu ir daugiau praplaukianciu turistu priviliotu. Nes manau, kad ateityje vandens turizmas musu puseje tik populiares, kaimynai baltai, slavai ateityje daugiau laivu tures ir atitinkamai su jais plaukios. Gaila, kad nesimato detalesnio projekto, uosto zonu paskirstymo ir pan.

  7. LIUKS.
    Kad tik išgalėtų ten papoilsiauti eilinis LT pensininkas.
    Gintaras Beresnevičius rašė, kad Lietuva niekaip negali (nenori) tapti jūrine valstybe…
    SĖKMĖS.

Susije straipsniai

termi_lv_240200_e03_xxx

690 LAIVŲ PER METUS: Paskelbtas naujo Rygos laivų terminalo architektūros konkursas

2024 vasario 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos uoste planuojamas naujas keleivių terminalas. Pagal verslo planą per metus planuojama atplaukti 360 ROPAX laivų, 180 RO-RO laivų ir 150 kruizinių laivų. Maksimalus vienu

uosta_kl_231000_e01_xxxx

PROGRESO KELIAS: Apdovanotas Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo projektas

2023 spalio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

svenc_pr_230900_e01_xxx

25-OSIOS „ZAVIŠINĖS“: Geriausiu 2022-ųjų rekreaciniu kūriniu paskelbė Svencelės uostą

2023 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet rugsėjo 15 ir 16 dienomis jau 25 kartą architektai Nidoje rinkosi į architekto A.Zavišos fondo renginį – „Zavišines“ . Šurmulivo architektų forumas, buvo skaitomi

Pervalkos pirsas

DAUGIAU LAIVŲ IR ŽMONIŲ: Planuojama atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą

2023 rugpjūčio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė siekia atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą, kuris ne tik vėl būtų tinkamas laivams švartuoti, bet ir taptų traukos vieta. 230 metrų ilgio ir 6,30

Nacionalinė marina

NACIONALINĖ MARINA KLAIPĖDOJE: Tarėsi suinteresuotos aktualaus projekto pusės

2023 birželio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo mažųjų laivų prieplaukos iki nacionalinės marinos – dabar taip neoficialiai vadinamas pietinėje Klaipėdos dalyje planuojamas mažųjų ir pramoginių laivų uostas. Neseniai šį klausimą uostamiestyje

uosta_jd_230500_e03_xxx

NAUJOJI JUODKRANTĖS MARINA: Nidoje rengiamas projektinių pasiūlymų pristatymas

2023 gegužės 24Be komentarųPILOTAS.LT

Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina Gintaro įlankos teritorijoje žada atverti naujas perspektyvas kurorto plėtrai bei gyvavimui. Planuojama, jog projektuojamas Juodkrantės uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS VARTAI Į JŪRĄ: Suformuotas naujos krypties laivybos kanalas

2023 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų projektų Klaipėdos uoste baigtas. Laivybos kanalas už uosto vartų į jūrą išgilintas iki 16 metrų, dalyje vidinio laivybos kanalo jau

Vitės miesto kvartalo forumas

VITĖS MIESTO FORUMAS: Tyrimo ir perspektyvų pristatymas Klaipėdoje

2023 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) inicijuoja ir kartu su partneriais organizuoja forumą „Klaipėdos miesto Vitės miesto kvartalo, Žiemos uosto tyrimas ir perspektyvos“. Renginyje

images_pulsas_foto_4157_uosta_kl_120700_e01_bra

ŽALESNEI LAIVYBAI KLAIPĖDOJE: Jūrų uostui paskyrė 65 mln. eurų finansavimą

2022 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palaikydamas žaliojo jūrų transporto kryptį Europos investicijų bankas Klaipėdos uostui skyrė 65 mln. eurų finansavimą. Finansavimas skiriamas uosto krantinėms rekonstruoti, išplėsti ir pagilinti, kad prie

Uosto direkcijos administracinio pastato konkursinis projektas „Kuršių vartai“

NAUJIEJI JŪROS VARTAI: Klaipėdoje pradedamas projektuoti Uosto direkcijos pastatas

2022 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Kruiziniams laivams švartuoti skirtos krantinės ir naujo Uosto direkcijos administracinio pastato projekto konkursą šią vasarą laimėjęs architektūrinis kolektyvas imasi projektavimo darbų. Kaip praneša Klaipėdos valstybinio

Nemunas

KITAM KRANTE: Bandymas sugrąžinti Kauno krantams upių kultūros tėkmę

2022 birželio 20Be komentarųPILOTAS.LT

„Kitam Krante“ – tai visą vasarą truksiantis unikalus bandymas sugrąžinti miesto krantams upių kultūros tėkmę, kuri sustojo praėjusiame amžiuje po šimtmečius trukusios turtingos Kauno uostamiesčio

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTO KONKURSAS: Varžosi 5 architektūrinės idėjos

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas planuoja plėtrą – ant naujai suformuotos krantinės kruiziniams laivams švartuoti šalia Žiemos uosto krantinių planuojamas naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas. Savo konkursines architektūrines

Klaipėdos marina

KLAIPĖDOJE PLANUOJAMA MARINA: Pristatomi pietinių vartų projektiniai pasiūlymai

2022 balandžio 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Parengti Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra. Pasiūlymus parengė konkursą laimėjusi UAB „Sweco

Klaipėdos jūrų uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Aptiktos uosto senojo bangolaužio liekanos

2022 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rekonstruojant Klaipėdos jūrų uosto bangolaužius, aptikti galimai senojo bangolaužio konstrukcijos akmenys. Norint sklandžiai tęsti darbus, juos reikės pašalinti. Bangolaužių rekonstravimo darbai prasidėjo pernai pavasarį. Uosto

Aura Seaways

„LIETUVIŠKU“ KELTU Į ŠVEDIJĄ: Deniuose telpa net 4,5 km ilgio automobilių eilė

2022 sausio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Jūrinių keltų operatorius DFDS ką tik atidarė naują liniją iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną. Į savo pirmą reisą neseniai išplaukęs naujutėlis keltas „Aura Seaways“ –

Baltijos jūra

VAKARŲ LIETUVA VIENIJASI: Ugdys ir plėtos jūrinę tapatybę

2021 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Vakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų. Atskiras dėmesys jame skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei

gidas_pa_210500_e14_xxx

KURORTAVIMO ĮPROČIAI: Palangai skirto architektūros gido pristatymas ŠMC

2021 birželio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūriškiausia Lietuvos leidykla – „Lapas“ – pavasario pabaigoje išleido Palangai skirtą architektūros gidą, kuris neišsitenka savo kukliame formate. Šis solidus 320 psl. leidinys birželio 8

Meridianas

SKLEISIS „MERIDIANO“ BURĖS: Pajūris skelbia vasaros sezono pradžią

2021 gegužės 28Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien skleisis vieno Klaipėdos simbolių – burlaivio „Meridianas“ – burės. Taip paskelbti vasaros sezoną pajūryje pastaraisiais metais jau tapo tradicija. Laivas prie danės upės krantinės

uosta_pr_210400_e01_xxx

30 JURMYLIŲ KARTU: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jubiliejus

2021 balandžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Birželio 3-ąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija švęs 30-ąjį savo gimtadienį. Neturint galimybės keliauti gyvai, jubiliejaus proga Klaipėdos uostas kviečia leistis į virtualią kelionę. Klaipėdos

Klaipėdos uostas

DARNUMO KRYPTIS: Klaipėdos uostas skelbia žaliosios koncepcijos konkursą

2021 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą žaliojo uosto koncepcijai parengti. Klaipėdos jūrų uostas žada brėžti darnumo su aplinka kryptį. Žaliojo uosto koncepcijos tikslas yra

Smiltynės perkėla

REKONSTRUOS SMILTYNĖS KRANTINĘ: Keltų eismas nenutrūks

2021 balandžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo pavasario pradedama etapais rekonstruoti prastos būklės senosios perkėlos krantinę Smiltynėje, prie kurios švartuojami AB Smiltynės perkėlos keltai, užtikrinantys susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.

Šventosios uostas

ATSTATYS ŠVENTOSIOS UOSTĄ: Įtraukė į Vyriausybės įgyvendinimo programą

2021 kovo 121 KomentarasPILOTAS.LT

Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios

Šventosios uostas

ŠVENTOSIOS UOSTO ATKŪRIMAS: Laivybai svarbi idėja palaikyta Seime

2021 sausio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Seimas palaiko siekį atkurti Šventosios jūrų uostą – šiai idėjai ką tik pritarė Ekonomikos komitetas. Šalies jūrinei laivybai svarbų uostą numatyta atstatyti 6 etapais, kurių

images_straipsniu_foto_2869_uosta_kl_120700_e01_BRA

REKORDINIAI METAI: Nepaisant pandemijos, 2020-ieji Klaipėdos jūrų uostui – sėkmingiausi

2021 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Pandemijos sukaustyti metai nesėkmingi ne visiems – 2020-ieji į Klaipėdos jūrų uosto istoriją įeis kaip sėkmingiausi metai per visą jūrų uosto gyvavimo laikotarpį. Geriausias visų