Artėjant metui, kai Nemune užsidarys navigacijos sezonas, o Neris pasidengs ledu, krantinių atgimimo iniciatyva „TẽKA“ ir Kauno menininkų namai rengia diskusiją apie miestą, upes ir jųdviejų santykį bei bendrą gyvastį. Bus ieškoma atsakymų kaip miesto paupius vėl
Prie jūros esančiai Klaipėdai į vandenį gręžtis kol kas sekasi gana sunkiai. Padėti aktualizuoti su tuo susijusias problemas ir numatyti galimus sprendimo kelius turėtų Planuojančių miestų komisijos uostamiestyje rengiamas tarptautinis seminaras ir forumas. Renginio tema – ,,Miestas
Poilsiaujantiems Kuršių nerijoje ši savaitė puikus metas ne vien pasilepinti šiltu vasaros oru ar maudynėmis Baltijoje, bet ir susipažinti su vietos laivų istorija. Belaukiant jūros šventės Klaipėdoje, šiandien Kuršių mariose prasideda burvalčių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis“.
Jau du dešimtmečius Liepos 1-ąją Lietuvos architektai pažymi profesinę šventę – Architektų dieną. Tai bene geriausia proga ne vien susumuoti praėjusių metų rezultatus, pagirti cecho geriausius, bet ir tiesiog pabūti kolegų būryje. Šiemet liepos 1-ąją architektų šventės
Artėjant Architektų dienai – liepos 1-ąjai – Klaipėdos architektai rengia tradicinę irklavimo regatą. Architektų irklavimo regata vyks birželio 26 dieną Danės upėje. Šiemet joje suremti irklus žada bent 16 architektūros cecho meistrų.
Prieš kelerius metus grupė iniciatyvininkų subrandino ekologiško kelto per Nerį idėją. Ši idėja pagaliau įgauna pagrindą – Kultūros taryba finansuojamų projektų sąraše keltui „Uperis“ skyrė pirmąją vietą ir numatė 17.000 eurų finansavimą.
Tai, kad pasaulio civilizacija nesivysto tiesiniu vektoriumi liudija daugybė požymių, bet labiausiai – menas. Tuo metu, kai jaunieji Baltijos scientistai atidarinėja Venecijoje bene didžiausią Bienalės pavilijoną, priturbintą mokslo, biznio ir socialinio lauko artefaktų – tyliai ir nerimtai
Vilniuje upė pamažu grįžta į miestą. Pernai iki žiemos sutvarkyti pirmieji 500 metrų Neries krantinės, o šiemet tęsiami likusios betoninės krantinės darbai 6 kilometrų ruože nuo Žirmūnų tilto iki Verslo trikampio. Čia jau atsiranda nauji traukos taškai
Kol Kaunas nuo upių paniškai slepiasi už milžiniškų betono dambų, o Vilnius vis dar trypčioja prie Neries, latvių Liepoja drąsiai imasi prieigų prie vandens. Vos pasistačiusi „Didžiojo gintaro“ (lat. Lielais Dzintars) koncertų salę, ji greta numatė šiuolaikišką
Su teatru susijusias specialybes vienijanti organizacija OISTAT surengė Plaukiojančio teatro architektūros idėjų turnyrą, kuriame dalyvauti galėjo architektūros studentai bei inžinieriai. Tarptautinį turnyrą laimėjo Kanados architektūrinė komanda, o jame taip pat puikiai pasirodęs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto
Tiltas gali ne tik tarnauti susisiekimui, bet ir atlikti kokią nors papildomą funkciją. Pavyzdžiui, būti ir puikiais gyvūnų namais. Firma „Next Architects“ Olandijoje suprojektavo tiltą, kuris turėtų atitikti skirtingų rūšių šikšnosparnių kolonijos poreikius. Tai pirmas panašus tiltas
Rytoj Vilniaus savivaldybėje vyks antroji konferencija „Vanduo ir gyvenimas mieste“. Konferencijos organizatorius domina – ar per šešerius metus nuo pirmosios konferencijos Lietuvos miestai išmoko naudotis gyvenimo prie vandens privalumais?
Latvijos Liepojos miestas ir toliau intensyviai bando susigrąžinti turėtą Baltijos kurorto vardą. Architektūros portalas HMMD pakvietė jau į trečią architektūros turnyrą šiame Baltijos pajūrio mieste. Atviro Trijų tiltų krantinės („Triple Bridge Waterfront“) turnyro dalyviai turi pasiūlyti miesto
Į kauniečių gyvenimą pamažu grįžta vanduo bei vandens pramogos. Visą vasarą iš Kauno į Birštoną ir atgal kursuos pramoginis laivas, kuris leis mėgautis Kauno marių regioninio parko vaizdais bei turiningai praleisti laiką Birštono kurorte. Maršruto organizatorius –
Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra „pirmas kartas“, tad galime imti ir padaryti trumpą šios meilės istorijos išklotinę.
Vilniaus savivaldybė planuoja sutvarkyti Neries krantines. Morališkai pasenusių betoninių krantinių modernizaciją pagal neseniai vilniečiams pristatytą projektą ketinama vykdyti keliais etapais. Pirmiausiai numatyta atnaujinti centrinę teritoriją abipus Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto, o didžiąją dalį reikalingų lėšų
Kaunas nusprendė prisiminti pramoginę upių laivybą. Vienas pirmų „žvalgomųjų“ žingsnių – į Nemuną specialiais bėgiais ką tik nuleistas keleivinis pramoginis laivas „Kaunas“, baigtas statyti vos praėjusią savaitę. Kauniečius ir miesto svečius po vaizdingas miesto apylinkes jis žada
Nors Lietuvoje yra jūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių, šioje srityje žinių dar stokojama. Pasikeisti tarptautine patirtimi turėtų padėti Klaipėdoje rengiama apvaliojo stalo diskusija „Stabdant jūrinio paveldo nykimą Lietuvoje“. Renginyje dalyvauja Lietuvos bei Stavangerio (Norvegija) jūrų muziejų specialistai.
Klaipėdos uoste oficialiai atidaromas Centrinis Klaipėdos terminalas – naujausias ir moderniausias tokio tipo terminalas visose Baltijos šalyse. Vienu metu šiame terminale gali švartuotis net 3 bet kurio tipo laivai: ro-ro, keleiviniai, ro-pax keltai ir kruiziniai laivai. Terminalas
Kaune atnaujintos kelionės Nemunu – kiekvieną sekmadienį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami plaukti laivu Nemuno maršrutu: Kaunas-Kulautuva-Kaunas. Laivas „Tolstojus“ atsišvartuoja nuo „cimbruvkos“ prie Vytauto Didžiojo bažnyčios. Tokia kelionė itin buvo mėgstama tarpukariu, kai laivyba Nemunu išgyveno „aukso
Į kovą su nelegaliomis vandens telkinių pakrančių tvoromis inicijavęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vien tuo neketina apsiriboti. Jis ką tik Seime užregistravo Vandenų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo galutinai ir visam laikui uždrausti privatizuoti natūralius vandens telkinius.
Klaipėda kruizinės laivybos linijoms tampa vis įdomesnė. Šie metai žada būti rekordiniai – į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai planuoja atplaukti net 65 kartus, o atplauksiančių turistų skaičius gali pasiekti 50.000.
Danijos Arhuso miestas planuoja pasistatyti uosto apžvalgos bokštą. Pastarojo visuomeninio architektūros vietoženklio idėjų konkursą laimėjo danų projektavimo kompanija „Dorte Mandrup Architects“, pasiūliusi dinamiško silueto urbanistinę skulptūrą.
LR Aplinkos ministerija rengia VII urbanistinį forumą, kurio pagrindinė jo tema – miestas ir vanduo. Kauno architektūros festivalio KAFe 2013 proga šįkart jis įvyks Laikinojoje sostinėje, „Žalgirio“ arenos mažajame amfiteatre. VII urbanistikos forumą Aplinkos ministerija šiemet organizuoja
M.Vermeulenas, foto: AF Ateities miestų planavimo sprendimai turės ne vien susidoroti su vandens keliamomis problemomis, bet ir kurti patrauklią aplinką gyventi. Tai ypač aktualu Olandijai, jau dabar nuolat juntančiai vandens grėsmę. Projektuotojų iššūkius ir galimus sprendimus pristatys
Kaune svečiuojasi olandų tvariosios architektūros pionierius, architektas Remko van Burenas. Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ pokalbių ciklo „Miestas ir vanduo“ antrojo susitikimo metu architektas kvies padiskutuoti apie vandenyje plūduriuojančius ateities miestus.
Prie Kauno „Žalgirio“ arenos planuojama prieplauka, kuri tiks laikinai prisišvartuoti vos 1 ar 2 laivams. Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi, kad taip „Žalgirio“ arenos vandens infrastruktūros galimybės bus išnaudotos tik labai maža dalimi. 23 dieną
Kroatijos uosto Rijekos vadovybė neseniai paskelbė atvirą tarptautinį urbanistinį konkursą. Pastarajam reikia pasiūlyti Deltos ir Porto Baroš teritorijų suplanavimo koncepcijas. Dalyvauti įvairių šalių architektai bei urbanistai.
Pastaruoju metu pasaulio architektūros elite įsitvirtinusi danų architektūros kompanija BIG, sugrįžo prie vieno pirmųjų savo realizuotų objektų. Prieš dešimtmetį pagal jos vadovo – architekto B.Ingelso – projektą Kopenhagos uoste įrengtą maudynių terasą greitai turėtų papildyti žiemai pritaikyta
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001