Kauno tarpukario architektūros ir kultūros tyrinėtojai pamažu imasi praktikos. Tai patvirtina Karininkų ramovėje rengiamas seminaras „Durys Kaunui: Mažųjų architektūros formų atkūrimas“. Renginyje bus aptariama – medinių durų vaidmuo Pirmosios Respublikos laikotarpio architektūroje, jų restauravimo praktika ir kiti
Kauno Karininkų Ramovėje rengiamas Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros dėstytojos dr. Linos Preišegalavičienės monografijos „Lietuvos tarpukario interjerai 1918-1940“ pristatymas. Knygos pristatyme dalyvaus autorė, VGTU docentas dr. Vytautas Petrušonis, renginį ves TV ir radijo laidų vedėjas, prodiuseris Gediminas
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikia kilnojamoji stendinė paroda „Laikinosios sostinės kino oazės pulsuojančioje Laisvės alėjoje“. Joje pristatomas Kauno istorinis laikmetis – tikras kino teatrų „aukso amžius“.
Su Kauno tarpukario architektūra nuo šiol artimai gali susipažinti ne vien suaugusieji, moksleiviai, bet ir skaityti dar nemokantys mažyliai. Mat, Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su VšĮ „Gražinkime Kauną“ ir Kauno turizmo informacijos centru, išleido spalvinimo knygą „Nuspalvink
Šiandien, Kaune įvyks pasaulinė premjera neseniai Japonijoje sukurto filmo apie Čijunę Sugiharą. Lietuvos žiūrovai bus pirmieji pasaulyje viešai matę šį filmą. Filmas rodomas originalo kalba (japonų ir anglų) su lietuviškais subtitrais. Renginys nemokamas.
Kauniečiai ir miesto svečiai turi retą galimybę pasižvalgyti po neoklasicizmo architektūros grynuolį – Lietuvos banko pastatą Kaune. Tai reprezentacinis Lietuvos banko statinys, puikiai perteikiantis senosios bankininkystės dvasią. 93-ojo Lietuvos banko gimtadienio proga surengtą Atvirų durų dieną bankininkai
Šiandieną Kauno įgulos karininkų ramovėjeatidaroma paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“. Parodos sumanytojas, prodiuseris ir mecenatas skulptorius Dainius Lanauskas sako, kad pradėjęs kolekcionuoti art deco stiliaus baldus ir interjero elementus – artdekinės gravitacijos neišvengiamai
Daugelis jaučiame nepaaiškinamą trauką „Art deco“ stilistikai. Ir kalta čia ne vien savita estetika – ji asocijuojasi su laisve alsavusiu Laikomosios sostinės laikotarpiu, o kauniečiams – dar ir su savotišku Kauno „aukso amžiumi“. Bent trumpam sugrąžinti dabar
Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje galima susipažinti su Kauno tarpukario pastatais, kurie padėjo Lietuvą paversti modernia šalimi bei paliko gilų ženklą jos architektūros istorijoje. Joje rengiamoje parodoje „Kauno tarpukario architektūra“ pristatoma 15 išskirtinių Kauno tarpukario architektūros
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC) ir jaunatviška specialistų ir entuziastų kuopelė darganotiems rudens vakarams paruošė „architektūros niuksą“. Suruoštas architektūrinių ekskursijų ciklas „Ekskursas“ žada padėti atnaujinti ar susikurti savo santykį su dažnam kauniečiui įprastais, tačiau dar deramai
Liet. Verslininkų S-gos steigėjai, žymūs lietuviai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai š.m. (1940, redakcijos pastaba) balandžio mėn. 17d. 20 val. Kaune Laisvės al. 36 atidarė naują moderniškiausią kinoteatrą “ROMUVA”. Kinoteatro pastatas buvo pradėtas statyti 1939 mt. gegužės
Vilniaus grafikos meno centras ką tik išleido katalogą „Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai“. Šis Giedrės Jankevičiūtės ir Laimos Laučkaitės sudarytas specifinės tematikos leidinys yra retas šalyje pavyzdys katalogo, kuris turėtų savarankišką informacinę ir
1940 metais du broliai – Antanas ir Petras Steikūnai – Laisvės alėjoje atidarė moderniausią tarpukario kino teatrą ir pavadino jį „Romuva“. Iki šiol kauniečius filmais džiuginantis tarpukarinis statinys balandžio mėnesį pažymi garbingą 75 metų jubiliejų. Ši proga
Kultūrėdamas miestas darosi tarptautinis, kaip tarptautinis virto civilizuoto žmogaus rūbas (frakas, smokingas, gatvės ar kelionės kostiumas). Elekticizmas seniai įkyrėjo – jis taip sudarkė miestų vaizdą, kad nenuostabu, jog turtingesni Europos miestai nuo XIX amž. statytose dalyse
Žmonės nūnai mėgsta tikrovę ir tiesą, aiškumą ir paprastumą. Ši pakitėjusi ideologija verčia mus ieškoti naujų, šio laiko dvasiai atsakančių, gyvenimo formų, kurios atsispindi ir mūsų laiko statiniuose. Nauja architektūra yra trumpakalbė, tiksli ir logiška. Jos linijos
Kauno savivaldybė jau kelerius metus nesėkmingai suka galvą kur įsikelti, kad surinktų skyrius į vieną vietą bei sutaupytų. Imtis naujos statybos, kaip Vilniuje ar išperkamosios nuomos vis dar nesiryžtama, nors planai jau ne kartą buvo svarstomi. Valdininkai
Kauno miesto taryba ką tik vienbalsiai pritarė sprendimui siekti, jog Kauno tarpukario modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą. Pasak miesto vadovų, išskirtinio Kauno reiškinio įtraukimas į šį sąrašą – tai miesto garbės ir
Kaunas pagaliau atkreipė dėmesį į savo tarpukario architektūrą, unikalią Rytų bei Vidurio Europoje bei svarbią miesto identiteto ir išskirtinumo paieškų kontekste. Apie tai jau senokai kalba architektūros specialistai, tą jau pradeda suvokti ir eiliniai miestiečiai. Pastarieji aktualūs
„Žinių radijo“ bangomis transliuojamoje Lietuvos architektų sąjungos laidoje „Reikia architekto“ šįkart bus kalbama apie Kauno architektūros perlą – tarpukario architektūrą, kurią siūloma įtraukti į UNESCO sąrašus bei suteikti Europos kultūros paveldo ženklą. Aktualioje diskusijoje dalyvauja Kauno tarpukario
Tarpukario modernizmo architektūra ne tik svarbi Kauno miesto tapatumui, bet ir gali paskatinti kultūrinį turizmą bei labiau branginti nacionalinę ir regioninę įvairovę. Atsižvelgdama į tai, Kauno miesto taryba ką tik pritarė sprendimui teikti paraišką gauti Europos paveldo
Rudenį Kauną sudrebinęs pirmasis Lietuvoje Architektūros festivalis KAFE 2013 tęsia savo drąsią misiją: šį ketvirtadienį viename garsiausių Šiaurės Europos architektūros centrų – Estijos architektūros muziejuje – atidaroma Kauno modernizmo (pirmosios respublikos) architektūros paroda.
Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Architektas gyvenimo ir kūrybos teatre“. Paroda skirta žinomo lietuvių dailininko architekto Vladimiro Dubeneckio 125-osioms gimimo metinėms. Eksponuojami architektūros projektai, brėžiniai ir eskizai, scenografijos kūriniai, dokumentinė medžiaga.
Kaunas didžiuojasi savo tarpukario architektūra, tačiau iki šiol taip ir nebuvo išleidęs albumo ar monografijos. Po nepriklausomybės atkūrimo taip pat įvyko vos viena paroda, išsamiau pristatanti Laikinosios sostinės aukso amžiaus architektūros objektus. Kauno architektūros festivalis KAFe 2013
Kaune atidaroma paroda „Scenos egzotika“, skirta paminėti pirmąją Lietuvos scenografų parodą bei prisiminti ankstyvuosius lietuvių scenografijos žingsnius. Taip pat bus pristatytas leidinys „Ten kur viskas daug labiau. Lietuvos teatro dailės žodynas“.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų galerijos „101“ viena iš pagrindinių misijų – remti ir stiprinti universiteto mokymo, tyrimo ir aptarnavimo tikslus. Šiuo tikslu pradedamas organizuoti paskaitų ciklas „Iš auditorijos“, kuriame šį sezoną dalyvauja VDU Menų fakulteto dėstytojai
Architektūros [ekskursijų] fondo programoje šįkart Šiaulių miesto tarpukario architektūros panorama. Spalio 13 dieną numatyto 4-5 architektūrinio pasivaikščiojimo po istorinį Saulės miestą gidai – istorikė Vilija Ulinskytė-Balzienė ir architektas Šarūnas Sabaliauskas. Renginys nemokamas.
Niekur kitur Lietuvoje nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos kaip Kauno Žaliakalnis. Nors daugelio senųjų Žaliakalnio medinukų stovis pamažu blogėja, o jų autentiškų detalių – mažėja, šio rajono medinė architektūra bei išskirtinė aura žavi ne
Rugsėjo 22 dieną Kaunas mini Žaliakalnio funikulieriaus 80 metų jubiliejų. Šią dieną purpurine apranga vilkintys darbuotojai keleivius kelia nemokamai, o viršutinėje stotelėje įsikūrusioje „F galerijoje“ atidaryta funikulieriaus praeičiai bei dabarčiai skirta fotografijų paroda.
Architektūros [ekskursijų] fondas rengia ekskursijas po architektūriškai įdomius pastatus bei vietas. Šįkart jis siūlo iš arti pažinti Kauno tarpukario architektūros fenomeną bei sužinoti kažką naujo net ir apie tuos Kauno pastatus, apie kuriuos, atrodo, žinoma viskas. Po
Architektų ir istorikų nuomone, tarpukario Kauno architektūra yra vienas ryškiausių periodų nacionalinės architektūros raidoje ir bene įdomiausias kultūrine prasme Kauno gyvenimo etapų. Paroda ,,Laikinosios sostinės architektūra“ Kauno apskrities archyve sudaryta iš dviejų tarpusavyje susijusių dalių – tai
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001