Nuo gegužės 13 dienos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, Kaune pradės veikti vieno žymiausių lietuvių fotografų, Lietuvos fotografijos mokyklos klasiko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Kauno menininkai ir mūzos“. Paroda lankytojams žada net keletą atradimų. FIKSAVO
Alytaus kultūros centro pastate neseniai pabaigtas restauruoti monumentaliosios dailės paveldo objektas – sienų tapybos kūrinys „Audėjos“. Kartūno gamybą vaizduojantį sienų tapybos darbą sovietmečiu sgrafito technika sukūrė tapytojai monumentalistai Romas Dalinkevičius ir Nijolė Vilutytė. 1980 metais R.Dalinkevičius (1950-2001)
Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejus rengia XXII konferenciją „Iš Panevėžio praeities: antisovietiniai ir alternatyvūs judėjimai“. Tai tradicinis renginys, organizuojamas nuo 1998 metų. Konferencija „Iš Panevėžio praeities: antisovietiniai ir alternatyvūs judėjimai“ nuo 10 val. vykta Panevėžio kolegijos aktų salėje
Rugsėjo 16 dieną Rygoje mirė žinomas režisierius, scenografas ir profesionalaus pantomimos teatro Lietuvoje pradininkas Muodris Tenisonas (Modris Tenisons). Legendinė pantomimos asmenybė įspaudė gilų pėdsaką Kauno tuometiniame kultūros ir teatro gyvenime bei sovietmečiu buvo tapusi ryškiu laisvosios kūrybos bei taikaus priešinimosi
Maždaug 11.000 nelegalių Vilniaus garažų šeimininkams išsigabenti savo metalines nuosavybes laiko liko vos kiek daugiau nei mėnuo. Nenusikėlus šių garažų iki rugsėjo 30-osios, jiems gresia kelis šimtus ar net 1.000 eurų siekiančios baudos. ATLAISVINS 71 FUTBOLO AIKŠTĖS
Kauno fotografijos galerijoje vyks Marijos Drėmaitės paskaita apie socialistinę urbanistiką Lietuvoje. Tai – Anton Roland Laub parodą „Mobilios bažnyčios“ lydintis, visiems atviras ir nemokamas renginys. Kovo 5 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. M.Drėmaitė skaitys paskaitą „Socialistinė urbanistika Lietuvoje:
Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ 9-ojo dešimtmečio pabaigoje suteikė dar laisvės vėjo gūsį. Jis į literatūrą taip pat sugrąžino miesto kultūrą. Praėjus bemaž 30 metų, iliustratorė Greta Alice pristato šiam Lietuvos literatūros lūžį žyminčiam legendiniam Vilniaus romanui
Lietuvos architektų rūmai pradeda internetinių seminarų ciklą apie XX amžiaus Lietuvos architektūrą. Pirmasis šio ciklo seminaras – „Tarpukario Lietuvos architektūra“ – jau spalio 19 dieną. CIKLĄ PRADĖS TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA Kaip skalbia Lietuvos architektų rūmai, pirmajame seminare tema
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas rengia seminarą, kuriame apžvelgs sovietmečio gyvenimo būdo ir erdvės socialinius aspektus. Renginyje bus aptarti sociologiniai, architektūriniai, gyvenimo ir seksualiniai šio laikotarpio aspektai. Vyks diskusija. Rugsėjo 28 dieną (penktadienį) 13 – 16 val. VU
Vilniaus Sereikiškių parke daugiau nei du dešimtmečius apleista stovėjusi legendinė kavinė-ledainė „Rotonda“ planuoja atgimimą. Sostinės savivaldybės skelbtą patalpų nuomos konkursą laimėjo muzikinis klubas „Tamsta“, kuris čia žada įkurti unikalią kamerinės muzikos kavinę. SUPLANUOTA PLATI MUZIKINĖ IR KULTŪRINĖ
Klaipėdos galerijoje „si:said“ atidaroma Vilmos Samulionytės fotografijų paroda „60 monumentų“. Nuotraukose užfiksuoti Lietuvos civilinės metrikacijos skyriai. Rugpjūčio 3 d. (penktadienį) 19 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) įvyks Vilmos Samulionytės fotografijų parodos „60 monumentų“ atidarymas. Lietuvoje
Vilniaus galerija namai „Trivium“ siūlo trumpam sugrįžti į sovietmetį. Čia ką tik atidarytoje parodoje „Sovietmečio blizgesys ir skurdas“ skleidžiasi skirtingi šio neseno laikotarpio sluoksniai. Galerijoje namuose „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius) jau veikia paroda „Sovietmečio blizgesys ir
Tarptautinio Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio pagrindinis 8.000 eurų prizas įteiktas lietuvių menininkui Deimantui Narkevičiui. Jo trumpametražis filmas reflektuoja išskirtinį, nors visuomenei mažai žinomą sovietmečio alternatyvios kultūros įvykį. 3D video darbas „Dėmės ir įbrėžimai“ (2017) – trumpametražis filmas
Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“. Parodoje apžvelgiami reikšmingi, tačiau iki šiol menkai tyrinėti privataus kolekcionavimo atvejai Lietuvoje ir Estijoje, atsiradę sovietinės kultūros paribiuose XX a.
Kauno fotografijos galerijoje šiandien atidaroma Igorio Mukhino paroda „Aš mačiau Rokenrolą“. Paroda pasakoja apie „perestroikos“ laikotarpiu Sovietų sąjungoje susiformavusį pankroko ir rokenrolo judėjimų fenomeną bei atskleidžia besikeičiančio santvarkos atmosferą. Kovo 6 dieną (antradienį) 17.30 val. Kauno fotografijos
Estijos istorinės atminties institutas neseniai paskelbė Komunizmo nusikaltimų muziejaus tarptautinį architektūrinį konkursą. Rengiamo konkurso prizinis fondas – 40.000 eurų. Estijos istorinės atminties institutas rengia tarptautinį architektūrinį konkursą, skirtą išrinkti geriausią Komunizmo nusikaltimų muziejaus (Rahvusvaheline kommunismikuritegude muuseum) projektą.
Parodoje „Didžioji pramonė“ daiktai ir jų istorijos rikiuojasi lyg netikėti fragmentai, išplėšti iš sparčiai nykstančio 7 dešimtmečio pramoninio Kauno paveikslo, atskleidžia sovietinės pramonės patologiją. Ekspozicijos fokuse – tuomet klestėjusių tekstilės įmonių produkcija: nuo lengvučių margų „Kauno audinių“
Projektas „Dizaino fondas: istorijos aktualizavimas“ atsisuka į Lietuvos dizaino istoriją: jos fiksavimą, dokumentavimą, tyrinėjimą ir aktualizavimą. Nuo gruodžio 15-osios iki 31-osios Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje veiks ekspozicija ir momentinė dizaino parduotuvė „Dizaino fondas: sukurta Lietuvoje 7 dešimtmetyje“.
Vilniaus oro uoste atidaroma Christopherio Herwigo ir Nicolaso Grospierre paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Tai dviejų autorių žvilgsnis į smulkiosios architektūros objektus buvusioje Sovietų sąjungoje. Atidarymo proga Vilniaus dailės akademijoje rengiama paskaita-diskusija su miesto tyrėjais Jūrate Tutlyte ir
Alytus planuoja nugriauti monumentalius gelžbetoninius užrašus „Alytus“, dabar pasitinkančius įvažiuojant į miestą plentu. Esą pastarieji mažosios architektūros elementai nūnai darko Dzūkijos sostinės vardą. Svarstoma, jog išskirtinių ženklų, žyminčių Alytaus ribas, gal visai ir nereikia…
Tarpukariu Lietuva pasižymėjo daugybe nagingų baldų meistrų. Tačiau kas sekė niūriu sovietmečio laikotarpiu po to? Kauno mylėtojų bendruomenė „Gražinkime Kauną“ pakvietė susipažinti su jau primirštais to laikotarpio baldais.
Sovietmetis vis labiau domina menotyriniu, istoriniu ir net teisiniu aspektais. Architektė-teisininkė Daiva Bakšienė pernai atliko tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje“, kurį kovo mėnesį pristatė Architektūros kokybės vystymo asociacijos seminare-diskusijoje. Šis pristatymas balandyje kartojamas Kaune.
Architektūros kokybės vystymo asociacija rengia seminarą-diskusiją, kurioje architektė- teisininkė Daiva Bakšienė pristatys tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje“. Dalyvavimas renginyje nemokamas.
Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ pristatoma Aurelijos Maknytės paroda „Deficitas“. Autorė atminties temą tyrinėja pasitelkdama autentiškus praeities atributus – senus drabužius, baldus, laiškus ar sovietmečio alkoholinių gėrimų etiketes. Tai objektai su istorijomis, kurios susijusios su Istorija.
Lietuvos vaikų knygų iliustracijos, sukurtos tarp 1945 ir 1990, – gerokai primiršta, iki šiol deramai neįvertinta mūsų dailės paveldo dalis. Ją dar kartą prisiminti padės Vilniaus grafikos meno centro galerijoje atidaroma Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų paroda.
Patvirtinta, jog dalis šį kovą nuo Kauno Vytauto Didžiojo tilto nuimtų reljefinių plokščių su sovietine simbolika bus atiduota Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir paveldo skyriui bei miesto muziejams. Likusios ketaus plokštės keliaus į metalo laužą. Savivaldybėje jau
Architektų bendruomenę neramina planai nugriauti vieną iš Palangos sovietmečio modernistinės architektūros ženklų – J.Basanavičiaus gatvės pradžioje stovintį gelžbetoninį restoraną „Banga“ (arch. G.Telksnys). Lietuvos architektų sąjunga nusiuntė raštus tiek Palangos miesto savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui, tiek Kultūros paveldo
Modernizmas taikomojoje dailėje, dizaine ir architektūroje XX a. 7 deš. Lietuvoje tapo ne tik vietiniu pasididžiavimu, bet ir eksporto preke, padėjusia sukurti „mažojo užsienio“ ar „vietinių/vidinių vakarų“ įvaizdį Sovietų Sąjungoje. Vilniuje, Nacionalinės dailės kavinėje šiandien rengiama diskusija
Kol Vilnius dar laužo galvą ką daryti su sovietine ideologiją trykštančiomis Žaliojo tilto skulptūromis, Kaunas, imasi demontuoti Vytauto Didžiojo tilto reljefines plokštes. Ardymo darbus ketinama baigti iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – kovo 11-osios. Taip pat svarstoma
Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Gintaro Zinkevičiaus paroda bei albumas „Kareivio dienoraštis“, skirti tragiškai Artūro Sakalausko istorijai. Tai savotiška fotokelionė į dramatišką ir absurdišką Sovietų armijos tikrovę.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001