Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus savivaldybės ginčo dėl projektų „Misionierių namų“, „Misionierių sodai“ teisėtumo įkarštyje sostinėje pristatomas dar vienas Misionierių kalvos projektas. Architekto Kęstučio Pempės vadovaujamas Vilniaus architektūros studijos kolektyvas (VAS) neseniai parengė Misionierių
Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės raštą, liepos pradžioje ji kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl buvusio „Hermio“
Giraite vadinto Vilniaus kelių policijos pastato (arch. G.Ramunis, K.Pempė) gyvenime taškas jau padėtas – statinys nugriautas. Tačiau šis visuomenėje plačiai nuskambėjęs postmodernizmo architektūros grynuolio atvejis įėjo į istoriją. Atkreipti dėmesį į plačiosios visuomenės, paveldosaugininkų, miesto valdžios, architektų
Ką tik paskelbti biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje nugalėtojai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, pirma vieta ir 5.000 eurų prizas atiteko Vilniaus projektavimo firmos „DO Architects“ architektų ir specialistų komandai, kuri iš postmodernistinės architektūros buvusios Kelių
Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu, kad tai pirmas kartas, kai postmoderniai architektūrai suteikta nedrąsi viltis būti įskaitytai
K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio ūkio laimėjimus nepriklausomybės metais. Sovietmečio architektūra tokiais atvejais in corpore nurašoma istorinių
PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo problemą. Kelių policiją vėliau pabandė užtarti ir Lietuvos architektų sąjunga. Balandžio 1
Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo ir architektų sąjunga: šiandieną LAS pirmininkas Marius Šaliamoras išplatino pareiškimą “Dėl buvusio
Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija prasideda galvose, tačiau ji geriausiai matyti emigracijoje ir architektūroje…
Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot bendradarbiavę su architektų jungtine Etikos komisija, pasirinko smėlėtą stručio laikyseną ir ignoravo
PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie jungtinės Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos komisijos posėdį, kuriame svarstytas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos parapinės bažnyčios klausimas. Lietuvos architektų sąjunga neseniai informavo, kad gegužės 31 dieną numatytas dar vienas
PILOTAS.LT jau rašė, kad Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos statyti parapinės bažnyčios projektas nė per nago juodymą nepanašus į tą, kuris laimėjo 2007 metais surengtąjį architektūros konkursą. Skiriasi ir projektų autoriai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), gegužės
Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal kitų architektų projektą, jis sužinojęs iš spaudos. Oficialios informacijos, kad konkursą laimėjusio
Architektūrinei bendruomenei sujudus dėl Vilniaus Pašilaičių mikrorajone statysimos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios projekto, kurį parengė žinomo architekto Kęstučio Pempės vadovaujama grupė, portalo PILOTAS.LT redaktorius paprašė gerbiamą architektą pakomentuoti delikačią situaciją, nes prieš penkeris metus tame pačiame
Naujoji Lietuvos sakralinė architektūra nedžiugina. Per porą pastarųjų dešimtmečių mums dar nepavyko pastatyti maldos namų, kurie tiek architektūriškai, tiek sakraliai pakiltų virš kasdienybės statinių ir įmedžiagintų kilnią dvasinę būseną, vertą Šventovės vardo. Gali būti, kad nelabai esame
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001