Esama rimto pagrindo teigti, kad kultūra yra viena svarbiausių Lietuvos išlikimo priežasčių. Valstybė, viduramžiais garsėjusi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės galia, vėliau nunyko ir XX a. pradžioje sugebėjo atgimti tuo pačiu, Lietuvos, vardu tik todėl, kad išsaugojo savo nacionalinį
Apie prieš trejus ketverius metus originaliomis kino interpretacijomis tekstilėje žavėjusią Ingą Likšaitę pastaruoju metu Lietuvoje girdėti gana mažai. Mat ši talentinga menininkė jau beveik porą metų gyvena ir kuria Vokietijoje, Berlyne. Kelerių pastarųjų metų jos rinktinius tekstilės
Klasikinis tekstilės apibrėžimas jau senokai nebeatitinka šios progresavusios ir stipriai mutavusios meno šakos esmės. Tačiau tekstilininkų kūriniuose suvešėjęs tarpdiscipliniškumas menininkų domėjimosi jos ištakomis nenuslopino. Siūlas ar audinys dažnai tampa kūrino stuburu, kuris kiekvieną kartą atgimsta naujame kontekste.
Nepaisant meno tendencijų, fotografija su tapyba glaudaus tarpusavio ryšio niekada neprarado. Kovo 17 dieną Vilniaus dailės akademijos (VDA) ekspozicijų salėje „Titanikas“ atidaromoje bendroje lietuvių ir prancūzų parodoje „Ultraatmintis / Ultramemoire“ nagrinėjamas šis tapybos ir fotografijos ryšis bei
Vakaruose sparčiai populiarėjantys energetiškai aktyvūs namai kelią į mūsų statybas vis dar skinasi vangiai. Šalyje trūksta ne tik šios pažangios statybos objektų, bet ir išsamesnės informacijos. Bendrovė „Velux Lietuva“, Danijos ambasada, Lietuvoje ir Nacionalinė pasyvių namų vystytojų
Personalinė Kęstučio Grigaliūno paroda „Mirties dienoraščiai“ neįprastas reiškinys mūsų kultūroje, orientuotoje į dabartį, į kosmopolitišką erdvę, į menininko individualius potyrius, efektą. Tiesa, efekto „Mirties dienoraščiuose“ yra, bet jis kitoks. Paroda atidaroma kovo 10 d. (ketvirtadienį), 18 val.,
Kovo 11-ąją kūrybinis susivienijimas „LT identity“ Vilniaus turizmo ir informacijos centre pristatys parodą „Baltai“. Parodoje bus eksponuojami pilkų tonų, laisvų besitransformuojančių formų gaminiai, pažymėti senovės baltų simboliais: marškinėliai, apsiaustai, džemperiai, universalūs krepšiai, pagalvės-ritinėliai, šlepetės bei amuletai –
Kaip žinia, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių – kovas tradiciškai yra frankofoniškas mėnuo. Tai puiki galimybė frankofonams (žmonėms, mėgstantiems ne tik prancūzišką vyną, bet ir tirpstantiems nuo kiekvienos prancūziškai išmurktos raidės) susitikti įvairiausiuose prancūziškuose renginiuose
Pasaulinės „EXPO“ parodos rengiamos jau 160 metų ir populiarumu prilygsta olimpinėms žaidynėms. Parodoje Pietų Korėjoje kitąmet ketina dalyvauti daugiau kaip šimtas pasaulio valstybių. Ekspozicinis plotas joms bus suteiktas nemokamai. Prognozuojama, kad parodoje turėtų pabuvoti 8 milijonai žmonių.
Tradicinės tarptautinės Baltijos šalių keramikos parodos PAVASARIS 2011 atidarymas įvyks Kovo 2 d., trečiadienį, 17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje (Rotušės a. 15, Kaunas). Jau penkerius metus iš eilės organizuojamas renginys, ir šiemet
Mūsų gyvenimas tapo stulbinančiai komplikuotu, todėl ir iš pačios architektūros visuomenė tiksi tam tikro dviprasmiškumo bei įvairovės,- tvirtina Sou Fujimoto architects, kurių paroda Tokijo “Watari-um” modernaus meno muziejuje privertė susimąstyti apie konceptualumo svarbą architektūroje.
Lietuvos architektų sąjunga (LAS) kasmet išrenka geriausius architektūros studentų baigiamųjų darbus. Į geriausių pernai metų darbo vardą pretenduojančių projektų parodos atidarymas numatytas sausio 26 dieną (trečiadienį) 18 valandą Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius). Renginyje
Anot pranešimų spaudai, 12-oji Venecijos architektūros bienalė su 170 000 lankytojų tapo labiausiai lankomu Venecijos festivalių renginiu. Galbūt maloniausia tai išgirsti kuratorei, šiųmetinės Pritzkero architektūros premijos laureatei, japonų architektei Kazuo Sejima, kurios pasiūlyta tema – “Žmonės
Šiuolaikinio meno centro vitrinoje atidaroma Juozo Laivio ir Tomo Danilevičiaus improvizacinio pobūdžio instaliacija pavadinimu „Menas nereikalingas, bet tik menininkai to nežino“. Dviejų provincijoje gyvenančių ir kuriančių menininkų projektas vainikuoja ŠMC skaityklos renginių 2010 metų programą, skirtą šiuolaikinio
Šiuolaikišku požiūriu į fotografiją ir žmogaus fiksavimo būdu paskutinė V.Luckaus fotografijų serija „Baltame fone“, pradėta 1986 m., yra išskirtinė mūsų fotografijoje. Autorius fotografavo mugėje sutiktus žmones, neišraiškingai pozavusius prieš specialiai atsivežtą baltą foną. Kaip teigė pats fotografas,
Kas kelerius metus Lietuvos architektų sąjungos rengiama šiuolaikinės architektūros paroda-konkursas „Žvilgsnis į save“ – vienas geriausių būdų pamatyti kur eina Lietuvos architektūra, ką jos architektai nuveikė per kelerių metų laikotarpį. Parodoje „Žvilgsnis į save 2008–2009“ dominuojantys popieriniai
Netrukus, spalio 8, Tbilisyje atidaroma lietuviškų individualių namų paroda HOUSES LT. PILOTAS.LT žiniomis tai yra istorinė Lietuvos architektūros premjera Gruzijoje. Tbilisis matys 35 projektus, kuriuos per pastaruosius 10 metų suprojektavo ir realizavo žinomos mūsų architektūrinėje padangėje asmenybės.
Austrų architektą Adolfą Loosą (Adolf Loos) meno istorikai pelnytai stato greta didžiųjų modernizmo architektūros asmenybių – F. L. Wrighto, Le Corbusier ir Miese‘o van der Rohe. Tačiau mažai kas žino, kad didžiąją gyvenimo dalį Amerikojeir Austrijoje praleidęs
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001