Paskelbus apie šiuolaikinės operos-performanso „Saulės ir jūros“ rodymus Vilniaus taksi parke – dėmesys šiam kūriniui neslobsta. Trečią gruodį iš eilės šiuolaikinės operos-performanso gastrolių metai užbaigiami Lietuvos sostinėje, o nauji šįkart bus pasitinkami gimtajame autorių mieste. Vasario 14–18
Šalies vardą pasaulyje garsinanti menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“ tęsia jau tradicija tampantį sugrįžimą į Lietuvą prieš didžiąsias metų šventes. VISADA YRA SVARBU SUGRĮŽTI NAMO R.Barzdžiukaitės, V.Grainytės ir L.Lapelytės
Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istorijos tyrinėtojas Helmutas Šabasevičius šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje apžvelgs Lietuvos istorijos tematiką operos scenoje. Renginys – viešų paskaitų ciklo „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“ dalis. Lapkričio 8 dieną (antradienį) 18
Lietuvos ir Estijos nacionalinės operos teatrai oficialiai kreipėsi į Europos operos bendruomenę ir pakvietė nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Jeigu Rusijos ir Baltarusijos nariai atsisakytų atvirai pasmerkti agresiją siūloma nedelsiant sustabdyti jų narystę „Opera Europa“
Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“ sugrįžo į saulėtąją Italiją. Prieš dvejus metus opera-performansas skambėjo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, o šįkart – Italijos sostinėje, viename seniausių teatrų Romoje „Teatro Argentina“. ROMOS
Įrašų studija „Deutsche Grammophon“ ką tik išleido antrąjį dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos ir Birmingamo miesto simfoninio orkestro projekto „British Project“ albumą – Williamo Waltono operą „Troilas ir Kresida“. M.Gražinytė-Tyla laikoma viena geriausių pasaulio dirigenčių. Pagal dabar retai atliekamą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, laikydamasis karantino reikalavimų, ruošia dovaną Klaipėdos miesto gimtadieniui. Virtualiai pristatyta Muzikinio teatro Klaipėdoje jubiliejinių metų ryškiausio akcento – Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ – meninė koncepcija, kurią ruošia garsių kūrėjų komanda. KOLEKTYVUI TAPS
Vos prieš porą mėnesių Mirgą Gražinytę-Tylą sveikinome su autoritetingo klasikinės muzikos interneto portalo „Classic FM“ suteiktu geriausios praėjusių metų dirigentės titulu. Dar nenutilus šioms triumfo ovacijomis, Lietuvą pasiekė nauja džiugi klasikinės muzikos pasaulio žinia – Tarptautiniuose operos
Kitąmet vyksiančioje 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos paviljonas keliems mėnesiams virs šviesiu ir nerūpestingu paplūdimiu. Šaliai čia atstovaus šiuolaikinė menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“. Iš pirmo žvilgsnio lengvabūdišką, bet
Po dviejų metų pertraukos į Lietuvos festivalių areną grįžta jaunas ir provokuojantis NOA festivalis. Intriguojančią programą žadantis šių metų NOA sieks atskleisti aktualios dabartinės operos koncepciją. NOA renginiai pulsuos ir socialinėmis, ir giliausius žiūrovų pojūčius bei patyrimus
Prieš savaitę Varšuvoje įvykusi triukšminga Eimunto Nekrošiaus režisuotos operos „Qudsja Zaher“ Lenkijos Nacionaliniame didžiajame operos teatre premjera – netipiškas reiškinys operos pasaulyje. Ne tik dėl nebūdingos operai afganistanietiškos realybės libreto, modernios muzikos, bet ir dėl gausaus lietuvių
Dailininkas Liudas Truikys (1904-1987) – Lietuvos scenografijos legenda. Prie šio scenografo-novatoriaus kūrybos genialumo dar kartą prisiliesti galima apsilankius Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniuje. Čia atidaroma paroda „Dar kartą Liudas Truikys“.
Dainuodama garsiausiose pasaulio operos scenose, operos primadona Violeta Urmana bent kartą per sezoną surengia pasirodymą ir tėvynėje. Šiemet kovo 17 dieną ji dainuos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), kur bus atliekamas didingasis Giuseppe's Verdi „Requiem“.
Sausio 21-ąją sukako 120 metų, kai Kauno teatre buvo parodytas pirmasis spektaklis. Kauno teatras (dabar Kauno muzikinis teatras) pastatytas 1891-ųjų gruodį, miesto tarybos rūpesčiu, pagal Kauno gubernijos architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Įdomu, kad Kauno miesto taryba pastatė
Vakar Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba išplatino pareiškimą „Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo pastato statybos vietos parinkimo konkurso rezultatų“.
Spalio pabaigoje paskelbti architektūrinio-urbanistinio konkurso naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos vietai išrinkti rezultatai sukėlė nemažas diskusijas tiek architektūrinėje bendruomenėje, tiek laivybos specialistų gretose. Neseniai gauta žinių, kad ir patys konkurso dalyviai nepasitiki konkurso rezultatais. Visi,
Lietuvos miestovaizdžiuose kultūra nedominuoja. Prieš 40metų pastatytas Šiuolaikinio meno centras ir Opera Vilniuje – bene vieninteliai pastatai, reprezentuojantys kultūrą mieste monumentaliu formatu ir atviru fasadu. Kitais atvejais, mūsų kultūrinė architektūra antraplanė, kukli, nelendanti į pagrindines miestų panoramas,
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – žymiausia visų laikų lietuvių operos solistė, Lietuvos operos primadona. Prieš dešimtmetį Nacionalinės kultūros ir meno premijos nusipelniusi solistė, ką tik įvertinta dar vienu garbingu Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklu.
Kai kurie pastatai peržengia savo funkcinę ar net reprezentacinę paskirtį ir tampa miestų, šalių, žemynų simboliais. Vienas tokių – danų architekto Jorno Utzono suprojektuoti skulptūriški Sidnėjaus operos rūmai pelnytai laikomi XX amžiaus architektūros šedevru. Anot žymaus šiuolaikinės
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001