Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“. Parodoje bus pristatomi devyni žymiausio lietuvių optinio meno atstovo Kazio Varnelio (1917–2010) tapybos darbai ir kaimo audėjų austos lovatiesės, ornamentikoje turinčios optiniam menui būdingų elementų. Lapkričio 8
Varėnoje atidaryta fotomenininko, dailininko, leidėjo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Dichavičiaus fotografijos paroda, kurioje pristatytos fotografijos iš jo etnografinių nuotraukų archyvo. Tai Varėnos krašto Marcinkonių ir Zervynų kaimų vaizdai, įamžinti 1961-1981 m., kai dailės studentas
Prezidento dekretu neseniai patvirtinta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldika. Tai naujai sukurti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliava ir antspaudas. Herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo
Lietuvos liaudies buities muziejaus pavadinimas keičiamas į Lietuvos etnografijos muziejaus. Ilgai gyvavęs pavadinimas bus pakeistas Kultūros ministro įsakymu. Muziejus prie Rumšiškių buvo įkurtas 1966 metais, o lankytojams atvertas – 1974-aisiais. Per metus muziejų aplanko daugiau nei 100,000 lankytojų.
Pertvarkant Lietuvos saugomų teritorijų sistemą siūloma formuoti 4 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas pagal etnografinius regionus užtikrinant kiekvienos jų identitetą. Tuo metu keturi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos struktūroje veikiantys nacionaliniai parkai išlaikys dabartinį juridinį statusą. TIKSLAS –
Savaitgalį Kernavėje ant Pilies kalno piliakalnio buvo minima Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės diena. Lankytojams renginys tiesiog atėmė žadą savo įspūdingomis baltiškomis šviesos instaliacijomis. Rugsėjo 19 dienos vakarą Širvintų kultūros centro Kernavės filialas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka – liepsnos skulptūros, laužai, vyks žygiai bei kiti baltų kultūros renginiai. Nendrinių skulptūrų
Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“. Ekspoziciją sudaro per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus B.Buračo foto dokumentų kolekcijos. Minint Tautinio kostiumo metus, parodos akcentu
Kiekviename Lietuvos krašte namai nuo seno puoselėjami ir puošiami. Vilniuje, Neries regioninio parko lankytojų centre rengiama praktinė-edukacinė pamoka, supažindins su Vilnijos krašto pirkių puošyba ir mažąja sodybų architektūra. Teorinės žinios apie puošybos subtilybes iškart bus išbandomos praktiškai
Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė kokie medžiai gali būti kapinėse sodinami.
Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje privertę klajojantį homo sapiens prisirišti, sugrįžti į tas pačias vietas ir… pasilikti.
Kaip ir kasmet – paskutinis vasaros savaitgalis saldžiausias bus Didžiojoje Zaraso ežero saloje. Rugpjūčio 28-29-tą čia oš šiuolaikinės baltų kultūros ir nepriklausomos muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Aštuonioliktojo festivalio tema gundanti ir paslaptinga – bitės.
Varėnos rajono kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“ organizuoja apskrito stalo diskusiją „Seno ir naujo dermė Musteikos kaimo architektūroje“. Šia diskusija siekiama prisidėti prie tradicinės kaimo architektūros puoselėjimo skatinant dialogą tarp vietos bendruomenių ir savivaldos, architektų, mokslininkų ir kultūros
Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą.
Lapkričio mėnesio pabaigoje Nidoje pradedama tvarkyti Žvejo etnografinė sodyba, priklausanti Neringos istorijos muziejui. 1900 metais pastatyta sodyba Neringos gyventojams ir svečiams bus parengta iki kito sezono. Muziejus tvarkomas pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną
Nuo gegužės 6 iki gegužės 12 dienos Zarasų rajone, Kirkliškių kaime rengiama Mildos šventės kūrybinė stovykla. Čia vyks mitologų ir etnologų paskaitos, Lietuvos kino klasikos vakarai, bus dainuojamos sutartinės, veiks kūrybinės dirbtuvės, tradicinė baltiška pirtis ir t.t.
Nemirsetoje ką tik pradėtas statyti europinius standartus atitinkantis kempingas. Palangos miesto meras Š.Vaitkus bei statybos darbus atliekančios bendrovės „Klaipėdos apdaila“ vadovai iškilmingai įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms. Nors skelbiama, kad kempingas bus modernus, jo architektūra žada
Architektūrinė įtampa valstybės saugomose teritorijose paprastai bent triskart didesnė nei eiliniame Lietuvos kaime. Tai lemia ir ženkliai didesnis statybinis apetitas tose ypatingose teritorijose, ir ne visada paprastam mirtingajam suprantamas valstybės „reindžerių“ reikalavimų žodynas. Matyt, suprasdama tai, Valstybinė
Kultūros ministerija paskelbė dokumentų priėmimą Balio Buračo premijai gauti. Premija skiriama Lietuvos meninės fotografijos kūrėjams už reikšmingiausią kūrinį ar kūrinių ciklą, kuriame analizuojamos, dokumentuojamos ar interpretuojamos Lietuvos kultūros temos ir objektai.
Rugsėjo 22-oji Lietuvoje ir Latvijoje švenčiama, kaip Baltų vienybės diena. Lygiai prieš 775 metus, per rudens lygiadienį, susivienijusios baltų gentys sumušė Kryžiaus žygiui į mūsų žemes atsiųstą Kalavijuočių ordiną ir išsaugojo suverenitetą. Tūkstantmečius rytiniame Baltijos jūros krante gyvenusias
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001