Šiais globalaus keliavimo laikais save gerbiantis miestas neįsivaizduojamas be šiuolaikiško architektūros gido. „Architektūros fondo“ ir leidyklos „Lapas“ dėka Vilnius gali pasigirti jau trečiuoju tokio gido leidimu lietuvių kalba. Spaustuvės dažais dar kvepiantis šviežiausias sostinės architektūros gido leidimas papildytas naujais architektūros objektais, įtaigia vizualine medžiaga ir aktualiais faktais. Nors atsinaujinęs leidinys pastebimai pastorėjo, jis neprarado savo patogaus formato, o taip pat – dar labiau išgrynino lietuviško architektūros gido modelį.
DAUGIAU VIETOS SVARBIEMS PASTATAMS
Šių metų vieno svarbiausių Vilniaus kultūros renginio – Vilniaus tarptautinės knygų mugės – lankytojai leidyklos „Lapas“ stende galėjo pamatyti jau trečią Vilniaus gido lietuvišką leidimą. Turint omenyje, kad prieš 3 metus pasirodė jo angliškas leidimas, susidaro gana solidi šių gana specifinių leidinių serija.
Knyga „Vilniaus 1900–2016. Naujosios architektūros gidas“ – profesionalus kelioninis vadovas, aktualus tiek architektams, tiek atvykėliams, tiek ir plačiajai visuomenei. Ji pristato 4 reikšmingus miesto architektūrinio gyvenimo etapus, nutikusius sostinėje per pastaruosius 116 metų – recesijos, tarpukario modernizmo, sovietmečio ir „šiuolaikiškos dabarties“.
Gana solidžiu architektūriniam leidiniui 1.700 egzempliorių tiražu išleistas gidas jei minėtos knygų mugės bestseleriu netapo, kaip pernykštis Kauno architektūros gidas, tai tik todėl, jog daugelis besidominčių architektūra bei mylinčių Vilnių jau turi jo senesnę versiją. Vis dėlto apie architektūrinės bibliotekos atnaujinimą pagalvoti verta.
Nors nuo antrojo leidimo praėjo vos 4 metai naujojo architektūros gido atnaujinimai yra ne kosmetiniai, o gana reikšmingi. Mat pastarasis leidinys, lyginant su 2012 metais išleistu antruoju leidimu, pastorėjo net 50 psl. Beje, pristatomų objektų jame beveik tiek pat – 2 mažiau. Taip pat į akis krinta pagerėjusi jo vizualinė kokybė – leidinys tapo ne toks „sugrūstas“, vizualiai geriau subalansuotas. Šįkart autoriai daugiau vietos paskyrė svarbesniems architektūriniams objektams. Pirmiausia, tai Nacionalinis operos ir baleto teatras (arch. E.N.Bučiūtė), Nacionalinis dramos teatras (arch. A. ir V. Nasvyčiai), Šiuolaikinio meno centras (arch. E.Čekanauskas). 238 pastatų istorijas pasakojantis leidinys taip pat tapo tikslesnis ir labiau preciziškas. Jame pateiktos 333 nuotraukos bei vizualizacijos bei 200 brėžinių. Taigi, jis tapo dar „architektūriškesnis“, nes ankstesnė gido versija specialiai paruoštos grafinės medžiagos – brėžinių – pateikia pastebimai mažiau (157).
ĮTRAUKTI 25 NAUJI OBJEKTAI
Pastebimi pasikeitimai ir naujojo gido pristatomų objektų sąraše – 25 jų buvo išbraukti, kuriuos pakeitė įvesti 23 nauji. Lyginant su pirmuoju leidimu, vėl buvo peržiūrėtas ir pertvarkytas aktualus dabartinės architektūros skyrius, kuriame nemažai naujų objektų. Pirmiausia, tai visuomeniniai pastatai – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (arch. G.Čaikauskas ir kt.) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (arch. R.Bimbos kolektyvas) Saulėtekio al., M.K.Čiurlionio menų mokyklos priestatas T.Kosciuškos g. (arch. M.Reklaitis, M.Olšauskas, I.Olšauskienė), Socialinių mokslų kolegijos korpusas 6 (arch. R.Bimbos kolektyvas), Edukacijos ir meno centras „Rupert“ (arch. A.Ambraso kolektyvas) ir kt. Į pristatomų objektų sąrašą įtrauktas ir Arkikatedros bazilikos varpinės bokštas, pagal A.Gvildžio ir A.Gvildienės projektą neseniai pritaikytas turizmui. Iš kitų naujai įtrauktų šiuolaikinės architektūros objektų galima paminėti Aplinkos ministerijos premija ką tik apdovanotą biurų kompleksą „Baltic hearts“ Ukmergės g. (arch. A.Ambrasas, D.Malinauskas), gyvenamąjį ir komercinį kompleksą „Antakalnio terasos“ (arch. A.Kaušpėdo kolektyvas), gyvenamųjų namų kvartalą „Rasų namai“ (arch. R.Paleko ir „Plazma“ grupės), individualų namą Turniškių g. (arch. A.Trimonio grupė). Kai kurių šiuolaikinių architektūros objektų anksčiau pateiktas projektų kompiuterines vizualizacijas, statybų vaizdus pakeitė profesionaliai parinktos nuotraukos.
POPULIARINA ARCHITEKTŪRĄ VUSUOMENĖJE
Lyginant su senesne gido versija, galima pastebėti ir šiek tiek pasikeitusį autorių kolektyvą. Leidinys gavo ir architektūros istorikės Marijos Drėmaitės parašytą naują įvadinę dalį, koncentruotai apžvelgiančią Vilniaus miesto raidą ir urbanizaciją 1900–2016 metais.
Nuo savo pirmojo leidimo 2005-aisiais, Vilniaus architektūros gidas akivaizdžiai patobulėjo. Taigi, iki šiol neįsigijusiems Vilniaus architektūros gido patarimas vienareikšmiškas – senųjų leidimų ieškoti neverta. Na, o ankstesnius gidus jau turintys su naujuoju taip pat neturėtų prašauti – autoriai yra užtaisę rimtą dozę naujos aktualios architektūrinės informacijos.
Leidyklos „Lapas“ ir „Architektūros fondo“ kolektyvas pastaraisiais metais nuosekliai dirba tobulindami ne vien patį Vilniaus architektūros gidą, bet ir grynindami šio tipo leidinio „lietuvišką modelį“. Kas kelerius metus išleidžiamos atnaujintos Vilniaus architektūros gido versijos leidžia serijai neatsilikti nuo realaus sostinės architektūrinio pulso bei neerzinti architektūrinių naujienų mėgstančių vaikytis skaitytojų. Korekcijos garantuoja ir leidinio „nuosavą gyvenimą“, kuris ateityje neabejotinai sudomins architektūrinės leidybos tyrinėtojus. Būtent architektūros gidai pastaraisiais metais itin svariai prisideda prie architektūros populiarinimo visuomenėje ir gerokai sumenkusio šalies architektų autoriteto tam tikros reabilitacijos. Naujasis leidimas neturėtų būti išimtis.
Vilnius 1900 – 2016. Architektūros gidas. Trečiasis atnaujintas ir papildytas leidimas. 2016 m., VšĮ „Architektūros fondas“, leidykla „Lapas“. 351 psl.
Sudarytojos: M.Drėmaitė, R.Leitanaitė, J.Reklaitė. Tekstų autoriai: M. Drėmaitė, R.Leitanaitė, N.Lukšionytė, K.Kučiauskas, D.Kontrimaitė, A.Mačiulis, V.Petrulis, J.Reklaitė, J.Rimkevičienė, I.Ruseckaitė, J.Tutlytė, A.Štelbienė, R.Vaičekonytė-kepežinskienė. Fotografai: A.Ambrasas, N.Tukaj, R.Urbakavičius.