Įpusėjęs 16-asis Architektūros [pokalbių] fondo ciklas „Ekskursijos galios“ kviečia į trečiąjį pokalbį-diskusiją. Paskaitoje „Kasdienybės paveldas: tarp topofilijos ir utopijos“ architektūros istorikas Vaidas Petrulis siūlo padiskutuoti apie vis platesnę praeities dalį aprėpiantį kultūros paveldą, kuris nejučiomis įgyja atskiro, vien su kultūra susijusio funkcinio tipo bruožų.
Lapkričio 4 dieną (trečiadienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) architektūros istorikas iš Kauno V.Petrulis skaitys paskaitą „Kasdienybės paveldas: tarp topofilijos ir utopijos“. Paskaitoje bus keliamas klausimas, ar topofilinio aktyvizmo apraiškos dekonstruoja monolitinę paveldo sampratą. Renginys nemokamas, vyks lietuvių kalba.
Įvairialypės istorinės architektūros transformavimas į kultūros vertybę nenoromis panašėja į modernistinę utopiją. Keičiantis šiandienos paveldosaugai, vis sunkiau pavyksta laikytis XX amžiaus viduryje susiformavusios sampratos, kad paveldas tai – paminklai, kurie gali tarnauti tik vienai funkcijai. Praeitis, kurią mes priimame ir interpretuojame, turėjo begalę funkcijų, todėl priskyrimas tik vienos iššaukia tam tikrus disonansus ar net konfliktus. Ekskursijos ir yra tas įrankis, kuris gali sukurti palankią terpę įprasminant ne iš oficialiosios paveldosaugos, o iš vidaus kylančios, topofilinės, vietos meilės, apraiškas. Tokiu būdu paveldo sistema įgautų natūralesnį pobūdį. Pažindamas pamilsti, pamilęs – saugai, pats pasakoji ir tiki, kad vertė ne primetama iš viršaus, bet ateina iš apačios, iš tavo paties suvokimo, kad vieta turi prasmę, ji yra įdomi ir unikali.
Vaidas Petrulis – architektūros istorikas, KTU Architektūros ir statybos instituto vyr. mokslo darbuotojas, monografijų „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ (2012) bei „Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė“ (2015) bendraautoris. Skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo www.autc.lt iniciatorius.
Pokalbį ir ciklą remia: Lietuvos kultūros taryba. Šešioliktojo ciklo kuratoriai: Indrė Ruseckaitė ir Siarhei Liubimau.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
