Viešųjų pirkimų informacinėje bazėje paskelbtas Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro rekonstravimo techninio projekto parengimo paslaugos pirkimas perpildė uostamiesčio architektų kantrybės taurę. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius, negalėdamas taikytis su šio pirkimo aplinkybėmis, ką tik paskelbė viešą pareiškimą. Skyriaus valdybos pirmininko architekto Vaidoto Dapkevičiaus pasirašytame dokumente argumentuotai išdėstyta kodėl atsisakoma dalyvauti šiame skubotai surengtame pirkime.
VIEŠAS PAREIŠKIMAS DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO PASTATO, DANĖS G. 19, KLAIPĖDOJE REKONSTRAVIMO TECHNINIO PROJEKTO PARENGIMO PASLAUGOS VIEŠO PIRKIMO
2015-07-15
Klaipėda
Šiuo metu viešųjų pirkimų informacinėje bazėje paskelbtas Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro pastato Danės g. 19, Klaipėdoje, rekonstravimo techninio projekto parengimo paslaugos viešas pirkimas (toliau – viešas pirkimas). Perkančioji organizacija arba projekto valdytojas – VĮ “Lietuvos paminklai”.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus (toliau – LAS Klaipėdos skyrius) valdyba, įvertinusi šio viešo pirkimo aplinkybes, pirkimo sąlygas, Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro pastato svarbą urbanistiniam kontekstui, konstatuoja jog:
1. Pasirengimo šiam viešam pirkimui procesas vyko skubotai ir atvirkštine seka. Parengta teatro pastato techninė plėtros studija (utilitarus lygmuo), kurios pagrindu vis dar rengiamas teritorijos detalaus plano koregavimas (urbanistiniai sprendiniai), lygiagrečiai buvo atliekama Atgimimo aikštės su gretimybėmis[1] plėtros galimybių studija ir teatro pastato vertinimas paveldosaugos aspektu. Visas šis procesas nedavė aiškaus, koordinuoto rezultato[2]. Todėl techninio projekto rengimo paslaugos pirkimo procedūros, tikėtina, negalės užtikrinti ir kokybiškiausio architektūrinio sprendimo.
2. Statinio (-ių) ar statinių grupės projektavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijose[3] (toliau – rekomendacijos), kurios taikomos visų rūšių statinių projektavimo paslaugų pirkimams, numatyta, jog perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, turi parengti ir (ar) pateikti turimų dokumentų, sudarančių sąlygas teikti projektavimo paslaugas, kopijas. Tame tarpe teritorijų planavimo dokumentus, bei projektinius pasiūlymus[4]. O pirkdama projektavimo paslaugas, kaip sudėtinę pirkimo dokumentų dalį teikėjams pateikti projektinius pasiūlymus[5]. Tuo tarpu šio viešo pirkimo (atviro konkurso sąlygų priedas 3) techninėje specifikacijoje numatyta, jog vykdant pirkimo procedūras, projektiniai pasiūlymai tampa ne vienu iš išeities duomenų elementų, bet pačiu paslaugų objektu (6.1. punktas). Manome, jog geriausio projektinio pasiūlymo šio pastato rekonstravimui paieška privalėjo prasidėti nuo viešo konkurso geriausiai architektūrinei koncepcijai išrinkti[6], bet ne nuo viešo pirkimo techninio projekto rengimo paslaugai.
3. Toks viešas pirkimo būdas negali būti vadinamas nei geriausios architektūrinės sprendinių kokybės parinkimo būdu (architektūros kokybę nusakantys vertinimo kriterijai nėra pagrindiniai), nei ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parinkimo būdu (energetinės ir eksploatacijos sąnaudos šiame ikiprojektiniame etape yra tik deklaratyvūs teiginiai). Skelbime apie pirkimą nėra aiškus ir pirkimą vertinsiančių atitinkamos srities specialistų komisijoje skaičius, o tuo labiau kompetencija.
4. Nėra suprantamos nuostatos dėl atitikimo detalaus plano sprendiniams laikymosi[7], nes skelbimo apie šį viešą pirkimą metu teritorijos tarp H.Manto, Liepų, J.Karoso ir Danės gatvių detalaus plano koregavimo procedūros dar nebuvo baigtos[8].
5. Dėl savo viešumo stokos[9] šis pirkimas negali būti vadinamas kaip tinkamai atliepiantis visuomenės interesus, nes nėra galimybės suinteresuotai visuomenei (visuomenės grupėms) dalyvauti, ar kokiu nors kitu būdu susipažinti su pirkimui pateiktais pasiūlymais ir išreikšti savo poziciją.
6. Iki šio viešo pirkimo paskelbimo LAS Klaipėdos skyrius nebuvo supažindintas su sąlygomis, tuo pačiu su informacija apie konkurso formatą, vertinimo kriterijus ir eigą, komisijos kompetenciją, medžiagos pateikimą, reikalavimus dalyviams ir kitomis konkurso kokybę nusakančiomis nuostatomis ir reikalavimais. Iš rengėjų gautas tik prašymas įvertinti viešo pirkimo techninės specifikacijos projektą[10], kuriame pateiktas technologinis aprašymas, perkamo techninio projekto sudėtis bei jo rengimo tvarka, tačiau tai nėra kokybiškus architektūrinius sprendinius lemiantys viešo pirkimo duomenys.
Todėl, matydami tokią pasiruošimo Klaipėdai reikšmingo statinio[11] rekonstravimui eigą bei suprasdami, jog architektų asociacijos dalyvavimas šiuose procedūriniuose veiksmuose prieštarauja LAS veiklos tikslams ir Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatams[12], kuriuose išdėstytais principais yra siekiama aukščiausios architektūros kokybės, LAS Klaipėdos skyrius (tuo pačiu ir LAS) atsisakė dalyvauti viešame pirkime ir skirti savo atstovus vertinti pirkimui pateiktus pasiūlymus.
Jei dar suvokiame[13], kad architektūra yra mūsų kultūros dalis, tokios reikšmės statinių, urbanistinių kompleksų esminio keitimo siūlymų, taip pat svarbiausių visuomenei naujų pastatų projektų konkursai ir pasiruošimas jiems turi būti rengiami nuoseklia tvarka, nesumenkinant planuojamo rekonstruoti pastato ir urbanistinės struktūros vertingųjų savybių, užtikrinant viešą visuomenės dalyvavimą, profesionalią vertinimo eigą ir rezultatą.
LAS Klaipėdos skyriaus valdybos vardu
Pirmininkas Vaidotas Dapkevičius
————————————————————————————-
[1] Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas turėjo būti integrali šios studijos dalis, tačiau studijoje nepateikta jokių išvadų dėl teatro pastato plėtros urbanistinėje struktūroje išvadų.
[2] Tai konstatuota Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio nutarime (protokolas 2015-06-25 Nr. PT-15-08).
[3] Patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. Gruodžio 31d. Įsakymu Nr. 1S-266..
[4] Rekomendacijų 7.4. punktas.
[5] Rekomendacijų 14.1. punktas.
[6] Toks reikalavimas yra Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose (8.2.8. punktas).
[7] Viešo pirkimo sąlygų 10.9 punktas.
[8] 2015 m. Birželio 25 d. Teritorijos detalaus plano koregavimo sprendiniai buvo svarstomi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities org anizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.
[9] Su tokiam pirkimui pateiktais pasiūlymais gali susipažinti tik juos pateikę tiekėjai, jų įgalioti atstovai ir viešuosius pirkimus koordinuojančių institucijų atstovai (viešo pirkimo sąlygų 8.2 punktas). Komisijos posėdžiai numatyti Vilniuje.
[10] LAS Klaipėdos skyriaus valdyba 2015-06-08 raštu Nr. KS-15-01 VĮ “Lietuvos paminklai” atsisakė vertinti pateiktą techninę specifikaciją atskirai nuo viešo pirkimo konkurso sąlygų.
[11] Pastatas yra vienas pirmųjų pokario modernizmo statinių Klaipėdoje, tapęs vienu svarbiausiu susiklosčiusios Naujamiesčio urbanistinės struktūros ir miesto įvaizdžio dalimi.
[12] Patvirtinti Lietuvos architektų sąjungos tarybos 2014 m. Rugsėjo mėn. 4 d. sprendimu.
[13] Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano nuostata: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo 36,11 punktu., patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554, turėtų būti rengiami atviri projektavimo konkursai, siekiant geriausios ir pavyzdinės viešosios paskirties pastatų architektūros kokybės, skelbtini tarptautiniai didelės visuomeninės reikšmės ar fizinės apimties viešosios paskirties objektų projektavimo konkursai.“
mnmn
( 2015-07-21 )
pagaliau! gal Vilniaus tuzai irgi pagaliau „pamatys“ problema?
Žilvinas S
( 2015-07-20 )
aišku žinoma, bet kažkodėl užmirštama/užsimerkiama.
visi atestuoti Lietuvoje architektai įsipareigoja laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, kuriame yra ir:
„4.7 Nė vienas architektūros paslaugų teikėjas nedalyvauja jokiame projektų konkurse ir nepateikia paraiškos dalyvauti varžytuvėse bei neteikia pasiūlymo, kur darbo, kuris bus atliekamas, ar paslaugų, kurios bus teikiamos, kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas nėra dominuojantis kriterijus.“
todėl VP konkursai, bent jau tie, kuriuose projektuojami ypatingi statiniai (t.y. reikia atestuoto architekto), turėtų būti neįmanomi „pagal mažiausią kainą“. kam reikalingi architektų rūmai ir/ar sąjunga ?tam, kad lieptų įsipareigoti laikytis kodekso, kurio beveik niekas nesilaiko ? daugiau galių neturi ? kažkada buvo iš sąjungos pusės rekomendacijų nedalyvauti tokiuose konkursuose, bet pasikapsčius pasirodo pati sąjungos „grietinėlė“ ten dalyvauja ir sugeba laimėti už mažiausią kainą.
tai kaip tas vėžys gali neplist ? jeigu būtų bendros visų pastangos, ta biurokratija ne tokia jau nenugalima, kad jos nebūtų galima įveikt. tik, kad pačiam ligoniui dar trūksta noro gydytis ir ieškot pagalbos, matyt skauda dar „pakenčiamai“.
gerai, kad bent pajūrio architektams šviežio oro gūsiai kartais smegenis praskaidrina (ir jau ne pirmą kartą). laikau špygas, kad pasisegtų. bent kas nors. gal tai bus impulsas kitiems bandymams.
x
( 2015-07-17 )
PPPPagaliau kazkam uzkliuvo viesuju pirkimu nesamones, 100% palaikau. Sita pasibaisetina projektuotoju parinkimo tvarka yra Lietuvos vežys… O negydoma si liga baigiasi mirtimi. Belieka tik konstatuoti, kad jau esame trecioje vežio stadijoje… O is tokios busenos ligonis pasveiksta retai. Kas blogiausia, kad tokioj fazeje jau labai nusilpsta imunitetas. Tad labai sveikintinos, bet kokios pastangos. Linkiu stiprybes Klaipedos architektams. Butu malonu sulaukti ju pergales sitoj nelygioj kovoj su nuzmogejusia biurokratija…