Vilniuje prasidedančio tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programoje šiemet pristatoma speciali dokumentinių filmų programa „Urbanistinės istorijos“. Penkiuose dokumentiniuose filmuose pasakojamos sėkmingos ir nevykusios įvairių pasaulio miestų vystymosi istorijos, kurių pavyzdžiu diskusijose bus bandoma įminti laimingo miesto paslaptį.
DISKUTUOS APIE VILNIAUS MIESTĄ
Festivalis „Nepatogus kinas“ Vilniuje prasidės spalio 22 dieną., o savo kelionę po Lietuvą pradės lapkričio pradžioje.
„Miestų istorijos – įdomios ir aktualios. Daugelis turime savo miesto viziją, o urbanistiniai procesai tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Atrinkome penkis dokumentinius filmus, skirtingus savo kino kalba ir paliečiančius įvairius urbanizmo temos aspektus, kuriuos galime pritaikyti ir Lietuvos miestams“, – teigia G.Andriukaitis, vienas iš festivalio organizatorių.
Pirmasis šios programos filmų – „Žmogaus mastelis“ (The Human Scale) – žiūrovus pakvies į diskusiją apie Vilniaus miestą. Janas Gehlas, vienas garsiausių Danijos architektų–urbanistų, daugiau kaip 40 metų studijuoja žmogaus „gyvenimą tarp pastatų“. Šiai studijai jį įkvėpė pirmiausia domėjimasis žmogumi, o ne architektūra. Kaip žmonės gyvena miestuose? Kaip naudojasi gatvėmis, parkais? Kur jie eina ar važiuoja, susitinka, ilsisi? J.Gehlas atliko daugybę studijų apie tai, kiek konkrečiame mieste viena ar kita gatve per parą praeina žmonių, kiek iš jų važiuoja automobiliais ar dviračiais, kokį procentą gatvės ploto gauna tam tikra eismo dalyvių grupė. Pirmųjų studijų, prieš 40 metų atliktų Italijoje, rezultatai įkvėpė urbanistinį Kopenhagos miesto planavimą. Tęstiniai tyrimai ir pažangios architekto idėjos padarė įtaką perplanuojant parkus, skverus, viešąsias erdves bei kuriant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus daugelyje pasaulio miestų.
AUKŠČIAUSIAS PASAULIO „SKVOTAS“
Nors butas didmiesčio centre stovinčiame dangoraižyje galėtų būti laikomas prestižiniu, filmas „Griuvėsiai“ (Ruina) ketina paneigti šį stereotipą. Venesuelos sostinėje Karakase stovintis „Davido bokštas“ turėjo tapti Karakaso finansinio centro puošmena, tačiau 1994 metų bankų finansinė krizė lėmė, jog dangoraižis taip ir liko neužbaigtas. Mieste itin trūkstant įperkamo gyvenamojo būsto, vietos gyventojai nusprendė patys ieškoti sprendimų. 2007 metais jame apsigyveno pirmieji gyventojai ir „Davido bokštas“ tapo aukščiausiu pasaulyje skvotu. Filmą pristatys ir įspūdžiais dalinsis jo režisierius Markus Lenz, atvykstantis į festivalį iš Vokietijos.
Kiti programos filmai leis žiūrovams pakeliauti po visą pasaulį – nuo skolose skęstančio Detroito miesto Jungtinėse Amerikos Valstijose („Detropija“, rež. H. Ewing, R.Grady, 2012, JAV) iki ekomiesto idėjų įgyvendinimo Kinijoje („Ekomiestas kinijoje“, rež. A.K.Grönroos, 2013, Suomija). Juose keliami klausimai, aktualūs kiekvienam miesto gyventojui: kaip planuojant miesto plėtrą galima spręsti socialines problemas arba atvirkščiai – jas sukurti? Koks turėtų būti miestas, kuriame gyventi gera?
Programą remia nekilnojamojo turto projekto Koriai.
Beje, iš kitų filmų festivalių „Nepatogus kinas“ išsiskiria dar ir tuo, kad jo seansuose gali dalyvauti visi norintys – kiekvienas žiūrovas pats sprendžia, kiek verta mokėti už bilietą. Parengta pagal „Nepadorus kinas“ informaciją.