Antazavės dvare atidaroma Rūtos Jusionytės tapybos paroda „Mano vidinis gyvūnas“. Pasaulyje, kurį formuoja hierarchija, racionali kontrolė ir nuolatinis spaudimas slopinti instinktus, lietuvių kilmės menininkės R.Jusionytės kūryba siūlo kitokią viziją – erdvę, kurioje emocijoms, intuicijai ir sambūviui suteikiama galimybė kvėpuoti.
PERKELIA Į SAPNŲ IR SIMBOLIŲ ERDVĘ
Gegužės 6 dieną (trečiadienį) Antazavės dvare (Dvaro g. 17) įvyks R.Jusionytės parodos „Mano vidinis gyvūnas“ atidarymas. R.Jusionytė žiūrovą perkelia į sapnų ir simbolių erdvę, kurioje spalvos švytinčios, linijos išraiškingos, o figūros sklenžia laisvai, nesuvaržytos laiko ar vietos ribų. Moterys, vaikai ir gyvūnai apsikabina, persipina ir ilsisi kartu, sukurdami subtilią prisilietimų ir pasitikėjimo gniūžtę. Jauna mergaitė ramiai uždeda ranką ant laukinio gyvūno – ne tam, kad jį pavergtų, o tyliam bendravimui. Šioje tyloje iškyla pagrindinis klausimas: kur baigiasi gyvūnas ir kur prasideda žmogus? Istoriškai žmoguje instinktas buvo slopinamas, o protas išaukštinamas, todėl „gyvūnas“ mumyse buvo priskirtas žemiausiam kultūriniam lygmeniui. Kūriniu „Mano vidinis gyvūnas“ R.Jusionytė apverčia šią hierarchiją. Vietoj to, kad vaizduotų gyvūną kaip smurtingą ar menkesnį, traktuoja jį kaip intuicijos, apsaugos, nekaltumo ir emocinio nuoširdumo šaltinį.
RENKASIS KATARSĮ IR VIDINĘ HARMONIJĄ
Kiekviena R.Jusionytės sukurta hibridinė žmogaus ir gyvūno būtybė yra ori. Kiekvienas žmogaus susitikimas su gyvūnu – tai pamoka apie sambūvį. Jos naujausi darbai atskleidžia transformaciją: plūduriuojantys kūnai, permatomos spalvos ir simbolinės būtybės, iškylančios tarsi prisiminimai iš pasąmonės. Vietoj to, kad vaizduotų konfliktą ar neviltį, R.Jusionytė renkasi katarsį ir vidinę harmoniją. Jos vaizdinė kalba semiasi įkvėpimo iš Europos folkloro, viduramžių bestiarijų ir filosofinių apmąstymų apie žmogaus ir gyvūno dualumą. Rezultatas – pasaulis, kuriame švelnumas tampa galingu, o instinktas – išmintimi.Galiausiai „My Inner Animal“ kviečia žiūrovus vėl susisiekti su savo vidiniu padaru – ta mūsų dalimi, kuri jaučia, saugo, suvokia ir pasitiki. Tai švelnus priešnuodis cinizmui, primenantis mums apie empatiją, pusiausvyrą ir paprastą gyvenimo džiaugsmą.
Parodos partneris – Dusetų kultūros fondas.
Rūta Jusionytė yra tapytoja, piešėja ir skulptorė. Gimusi 1978 m. Klaipėdoje, Lietuvoje, ji baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2001 iki 2024 m. gyveno ir dirbo Paryžiuje, o vėliau apsigyveno Pietų Prancūzijoje. Jos darbai buvo eksponuojami Prancūzijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Savo kūrybos praktikoje ji išplėtojo asmeninę vizualinę kalbą, apimančią tapybą, piešimą, skulptūrą ir akvarelę, derindama naująjį ekspresionizmą su magiškuoju realizmu. Jos darbų turi Čiurlionio dailės muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus „MO“ ir „Lewben“ fondas (Lietuva), taip pat Le Mans ir Pithiviers miestų (Prancūzija) kolekcijos. 2016 m. ji gavo Paryžiaus dailės akademijos (Académie des Beaux-Arts) George Coulon prizą už figūrinę skulptūrą. Naujoji serija „My Inner Animal“ atspindi jos naujausių darbų emocinę jėgą – instinkto ir sąmonės, trapumo ir stiprybės, žmogiškumo ir gamtos pasaulio sambūvio paieškas.
Titulinė nuotrauka: Rūtos Jusionytės.
