Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos atkarpos tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, A.Goštauto gatvės pusėje. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa galės naudotis jau 2027 metų pabaigoje.
KRANTINĖS TVARKOMOS NUO 2022-ŲJŲ
Nuo 2022 metų etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės tampa vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve. „Atnaujintos Neries krantinės jau tapo vilniečių kasdienybės dalimi. Dabar pradedame trečiąjį etapą, kuris užbaigs krantinių infrastruktūros sutvarkymą centrinėje miesto dalyje. Šio etapo metu bus suformuotos vientisos, patogios jungtys, įsiliesiančios į miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, o pakrantėse atsiras dar daugiau kokybiškų erdvių, kviečiančių pabūti prie upės“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos koordinuoto projekto sprendiniai orientuoti į šiuolaikinius miesto gyventojų poreikius.
A.Goštauto gatvės atkarpoje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų Vilniuje bus atnaujinama infrastruktūra ir įrengiamos rekreacinės zonos. Atnaujinami šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, želdiniai, apšvietimas bei viešojo transporto stotelės leis sukurti saugią ir patogią aplinką tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Naujos eismo reguliavimo priemonės – sankryžos, perėjos, saugumo salelės – užtikrins patikimą eismo organizavimą.
Tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų kairėje Neries krantinėje numatomose rekreacinėse zonose miestiečiai galės atsipalaiduoti, sėdėti ant suoliukų, pasigrožėti upės vaizdais arba leisti laiką su šeima ir draugais. Gausiai apželdintas krantinės šlaitas kvies mėgautis harmoningai susiliejančia gamta ir upe. Visos viešosios erdvės detalės – želdiniai, dangos, mažosios architektūros elementai – suplanuotos taip, kad susilietų su aplinkiniu kontekstu ir jau įvykdytais krantinės atnaujinimo projektais.
SUJUNGS MIESTO CENTRĄ SU KRANTINĖMIS
„Neries kairės krantinės rekonstrukcija yra vienas svarbesnių miesto prioritetų, kurį nuosekliai įgyvendiname etapais. Mūsų kolegos ypač didžiuojasi kasdien matydami miestiečius, kurie mėgaujasi jau esamomis mūsų sukurtomis erdvėmis prie upės. Šiuo etapu siekiame, kad atsinaujinusi krantinė tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų būtų dar saugesnė, jaukesnė ir žalesnė. Gera matyti, kad atnaujintos erdvės pritraukia vis daugiau miestiečių ir yra patrauklios jų veikloms, o jau kitų metų pabaigoje galės džiaugtis dar viena sutvarkyta Neries pakrante centrinėje miesto dalyje“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Pasak Vilniaus vystymo kompanijos vadovės, projektu numatoma nauja dviračių trasa taps dalimi miesto dviračių tinklo. Dvipusis raudono asfalto takas, einantis A.Goštauto gatve Neries upės pusėje, užtikrins patogų ir saugų dviračių eismą. Jis bus sujungtas su jau esamomis trasomis, įskaitant taką, lygiagrečiai besidriekiantį J.Tumo-Vaižganto gatvei.
Naujieji pėsčiųjų takai sujungs miesto centrą su Neries krantinėmis. Platūs ir saugūs takai, vietomis atskirti želdinių juostomis nuo gatvės eismo, kvies vilniečius vaikščioti, sportuoti ar tiesiog pasimėgauti upės vaizdais. Ties sankryžomis su J.Tumo-Vaižganto, A. Jakšto ir A.Vienuolio gatvėmis bus įrengti pandusai ir laiptai, kad pėstieji lengvai pasiektų krantinę ir naujas poilsio erdves.
ŽELDINIAMS PADIDINTAS DĖMESYS
Neries krantinės atkarpos atnaujinimas palies ir aplinkines gatves – J.Tumo-Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A.Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų. Kai kuriose atkarpose bus atliekami kapitalinio remonto darbai, kad visos pėsčiųjų ir dviračių trasos būtų vientisos ir patogios. Planuojant takų tinklą, siekta maksimaliai išsaugoti esamus Goštauto g. pločius, todėl minimaliai bus koreguojama esamų skiriamųjų želdynų juostų konfigūracija bei tvarkomos Baltojo tilto prieigos.
Didelis dėmesys projekte skiriamas želdiniams. Projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad planuojamoje teritorijoje auga 257 medžiai. Inventorizavus šių medžių būklę, numatytas poreikis pašalinti 22 medžius, iš kurių du yra kaštonai, vienas klevas ir 19 liepų. Šalinami tik prastos būklės arba pavojingi medžiai – pažeisti puvinio, su išdžiūvusia laja, pasvirę ar turintys pažeistą šaknų sistemą. Didelė dalis medžių bus pašalinta ties visuomeninio transporto stotele, kuri bus ilginama dėl didelio eismo intensyvumo, bei ties takų ar perėjų zonomis.
Visoje tvarkomoje teritorijoje planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų – klevų, skroblų, liepų, sedulų, tuopų, slyvų ir alyvų – bei apie 3 800 kv. m krūmų. Didelė dalis naujų želdinių bus sodinama Neries krantinės šlaite.
Siekiant maksimaliai apsaugoti esamus želdinius, apie 200 m ilgio atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių takas bus įrengiamas ant polių, taip išsaugant maždaug apie 20 augančių medžių šaknų sistemas.
Projektą parengė AB „Urban Line“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“.
KRANTINĖ – VIENTISA MIESTO STRUKTŪROS DALIS
„Neries krantinių III etapas – projektas, grąžinantis miestą prie upės ir atveriantis naujas galimybes viešosioms erdvėms Vilniaus centre. Čia inžineriniai sprendimai ir architektūra susijungia kuriant patogias, saugias ir gyvas erdves žmonėms, o krantinė formuojama kaip vientisa, kokybiška miesto struktūros dalis. Projekte ypatingas dėmesys skirtas tiek funkcionalumui, tiek aplinkos estetinei vertei. Nepaisant projekto sudėtingumo ir didelio visuomenės bei institucijų dėmesio, glaudus bendradarbiavimas su Vilniaus vystymo kompanija ir stipri bei didelė projektuotojų komanda leido įgyvendinti sprendinius, kuriais tikime ir didžiuojamės“, – sako „Urban Line“ projekto vadovas Vitalijus Aleksandrovas.
Projektą įgyvendins Vilniaus m. savivaldybė. Rangos darbus planuojama pradėti 2026 metų pabaigoje.
Parengta pagal Vilniaus m. savivaldybės informaciją.
Titulinis pav.: Neries krantinė Vilniuje (arch. „Urban Line“, „Realprojektas“, „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“).
Neries krantinė Vilniuje (arch. „Urban Line“, „Realprojektas“, „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“).
Neries krantinė Vilniuje (arch. MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“).
Neries krantinė Vilniuje (arch. „Urban Line“, „Realprojektas“, „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“).
